Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Dilys, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Suvaizdytės – Makšimienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00416-13 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2013 m. laikotarpyje nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 10 d., 15.30 val., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r. žiauriai elgėsi su gyvūnu, o būtent: pririštam šuniui neduodamas ėsti ir kitaip jo neprižiūrėdamas, nuolat kankino savo šunį badu, dėl ko gyvūnui grėsė žūtis.

R. J. pranešus apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. ir jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai (b. l. 23-24).

Kaltinimas R. J. padarius nusikaltimą, numatytą BK 310 str. grindžiamas šiais duomenimis:

Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti kad 2013-10-10 15.20 val. apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r.. Apžiūrint R. J. sodybos kiemą jame esantis prie būdos pririštas šuo (b.l. 4-7).

Kaltinamojo R. J. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį į namus, esančius (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r. atsivežė 1 mėn. amžiaus kalytę, kurią pavadino L. Tuo metu (duomenys neskelbtini) kaime gyveno su sugyventine ir vaikais, tai šunį šerdavo reguliariai. 2013 m. birželio mėnesio pabaigoje sugyventinei išsikrausčius, kalė L. liko pas jį. Ją šerdavo 2-3 kartus per dieną. Paskutiniu metu L. buvo pradėjęs šerti rečiau, t.y. kas antrą, kas trečią dieną ir tik po kartą į dieną. Vandens visada kalė turėjo, o su maistu būdavo prasčiau, kadangi pats nelabai turi iš ko gyventi, tai ir šuniui rečiau ėsti duodavo. Kartais pats namuose nebūdavo dvi ar tris dienas, tačiau šuniui ėsti palikdavo. Kad šuo išsekęs, ligotas matė, tačiau manė atpenės. 2013 m. spalio mėnesio pradžioje sutiko apylinkės inspektorių R. T., kuris jam pasakė, kad pas jį į sodybą buvo atvykusios veterinarijos gydytojos ir pamačiusios kalę, nedelsiant iš jo paėmė ir perdavė kitam kaimo gyventojui - R. B.. Dėl savo elgesio gailisi (b. l. 24).

Liudytojos S. G. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad 2013 m. spalio 10 d. apie 10 val. į darbo telefoną paskambino moteris, kuri neprisistatė ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r., prie R. J. priklausančios sodybos yra pririštas šuo, kuris badauja ir ilgą laiką nešeriamas. Suprato, kad skambinusi moteris norėjo likti anonimiška, todėl nei jos vardo, nei pavardės neklausė. Kaip tik tuo metu į seniūniją atvyko apylinkės inspektorius R. T.. Ji papasakojo jam apie skambutį ir jis nutarė nuvažiuoti patikrinti šią informaciją. Po kurio laiko R. T. grįžo ir pasakė, kad informacija teisinga. Tuomet pasiskambino veterinarijos gydytojai – inspektorei E. J. ir jai atvykus visi išvažiavo gelbėti šuns. Kai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas R. J., jo namuos nebuvo. Matė, kad prie būdos pririštas išsekęs šuo, maisto prie šuns nebuvo, o vandens dubenyje buvo. Veterinarijos gydytoja pasakė, kad šuo badauja ir yra nešertas daugiau nei dvi savaitės. Buvo nutarta, kad šuns palikti pas R. J. negalima. Priglausti šunį geranoriškai sutiko tame pačiame kaime gyvenantis R. B. (b. l. 10).

Liudytojo R. T. parodymais. Jis parodė, kad 2013 m. spalio 10 d. apie 10 val. darbo reikalais nuvyko į (duomenys neskelbtini) seniūniją. Seniūno pavaduotoja S. G. jam pasakė, kad ką tik skambino moteris, kuri nenorėjo prisistatyti ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r., prie R. J. priklausančios sodybos pririštas šuo, kuris badauja ir ilgą laiką yra nešeriamas. Jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie R. J. sodybos ir pamatė prie būdos pririštą šunį. Jis tikrai buvo sulysęs, matėsi išryškėjęs ant nugaros stuburas. Suprato, kad šuo daug dienų nešertas. Grįžęs į seniūniją, pasakė, kad informacija teisinga. Tuomet pasiskambino veterinarijos gydytojai – inspektorei E. J., ir jai atvykus visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. R. J. namuose nebuvo. Matė, kad prie būdos pririštas šuo, kuris buvo išsekęs, maisto prie šuns nebuvo, tik dubenyje vandens. Veterinarijos gydytoja pasakė, kad šuo badauja ir yra nešertas daugiau nei mėnuo. Buvo nutarta, kad šuns palikti pas R. J. nebegalima, todėl jis paskambino R. B., kuris gyvena tame pačiame kaime su buvusia R. J. sugyventine K. K. ir paklausė ar jis priimtų šunį. R. B. geranoriškai sutiko paimti šunį ir jį auginti toliau (b. l. 11).

Liudytojos E. J. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad 2013 m. spalio 10 d., prieš pietus, į tarnybą paskambino (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotoja ir pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r., prie R. J. priklausančios sodybos yra pririštas šuo, kuris badauja ir ilgą laiką yra nešeriamas. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) seniūniją, kur jau buvo ir apylinkės inspektorius R. T., visi nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, į R. J. sodybą. Nuvykus pamatė, kad prie būdos pririštas šuo, kuris buvo išsekęs, maisto prie šuns nebuvo, tik vandens. Šuo atrodė išsekęs, matėsi rachito požymiai, šonkauliai ir stuburkaulis buvo išlindę, šuo buvo užskurdęs. Su savimi turėjo šiek tiek maisto, tad pašėrė šunį. Nustatyta, kad šuo badauja ir yra nešertas daugiau nei dvi savaitės. Be to matėsi, kad šuo buvo neprižiūrimas nuo pat mažens. Nutarta, kad šuns palikti pas R. J. negalima. Tuomet paskambinto to paties kaimo gyventojui R. B., kuris geranoriškai sutiko paimti šunį ir jį auginti toliau (b. l. 12).

Liudytojo R. B. parodymais. Jis parodė, kad 2013 m. spalio 10 d., prieš pietus jam paskambino įgaliotinis R. T. ir paklausė ar jis negalėtų paimti auginti R. J. šuns. Pareigūnas jam pasakė, kad R. J. savo šunį marino badu, jo neprižiūrėjo. Jis iškarto sutiko ir tą pačią dieną šuo buvo atvežtas pas jį į sodybą. Jis šuniui sukalė būdą, šiuo metu šuo jau atsigavęs, neserga, gerai prižiūrimas ir maitinamas. Žinojo, kad R. J. turėjo šunį, tačiau, kad jis jo neprižiūri, marina badu, nežinojo (b.l. 13).

Remiantis aptartais įrodymais laikytina įrodyta, kad R. J. 2013 m. laikotarpyje nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 10 d., 15.30 val., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r. žiauriai elgėsi su gyvūnu, o būtent: pririštam šuniui neduodamas ėsti ir kitaip jo neprižiūrėdamas, nuolat kankino savo šunį badu, dėl ko gyvūnui grėsė žūtis, todėl tokia R. J. veika kvalifikuotina pagal BK 310 str.

Motyvuojamoji dalis

R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

R. J. už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė.

Prokurorė prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir R. J. skirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamasis R. J. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su paskirta bausme sutinka (b. l. 41).

Parenkant bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad R. J. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, kaltinamojo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis kaip asmenybė charakterizuojamas neigiamai – baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad kaimynų ir aplinkinių jis nėra charakterizuojamas teigiamai, išgėrinėja, o išgėręs agresyvus, ypatingai prieš šeimos narius; šiuo metu jis valkatauja, geria.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad prokurorės siūloma viešųjų darbų bausmė yra ne per didelė ir tinkama.

Atsižvelgiant į tai, kad procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, R. J. savo kaltę pripažįsta, todėl jam skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendė:

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 310 str. ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad R. J. paskirta bausmė yra 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajam R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Išaiškinti R. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.