Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statida“ direktoriaus M. A. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statida“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. kovo 26 d. teisme gautas ieškovo UAB „Statida“ vienintelio akcininko ir direktoriaus M. A. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Statida“, kuriame prašoma: iškelti UAB „Statida“ restruktūrizavimo bylą; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti visus išieškojimų veiksmus, nukreiptus į įmonės turtą, iki bus iškelta ar atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą; leisti iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, vykdyti visus einamuosius bei būtinus mokėjimus, kiek tai būtina restruktūrizavimo procesui užtikrinti, nepaisant šiai sąskaitai taikomų areštų bei kitų apribojimų; restruktūrizavimo administratoriumi paskirti A. G. (t. 1, b. l. 3-121).

Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 10 dienų nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos terminas nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti (t. 1, b. l. 122-124).

2019 m. balandžio 9 d. teisme gautas ieškovo M. A. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Statida“ po trūkumų šalinimo, taip pat 2019 m. balandžio 25 d. teisme gauti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog ankščiau pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo klaidingai nurodyta informacija apie prašomą paskirti įmonės restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrą, dėl ko UAB „Statida“ restruktūrizavimo administratoriumi prašo paskirti UAB „Valnetas“ (t. 1, b. l. 127-150, t. 2, b. l. 3-17, 31).

Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Statida“ priimtas Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi, UAB „Statida“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2019 m. balandžio 26 d. 9.00 val. (t. 2, b. l. 18-20).

Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkinamas

Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Tokie tikslai pasiekiami per laiku pradėtą restruktūrizavimo procesą, taip padedant išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetas taikytinas tai vertybei, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gaus pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ar likvidavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1878/2014).

Motyvuojamoji dalis

ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis).

ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki.

Iš teismui pateikto 2019 m. kovo 25 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Statida“ turi turto už 466 497 Eur. Iš to skaičiaus ilgalaikis materialus turtas sudaro 4 763 Eur (mašinos ir įrengimai – 762 Eur; transporto priemonės – 1 Eur; kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrengimai – 3 980 Eur), trumpalaikis turtas – 461 733 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 28 540 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 432 027 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 166 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai minėto balanso duomenimis aptariamuoju laikotarpiu sudaro 443 354 Eur, iš jų visi mokėtini per vienerius metus (skolos tiekėjams – 308 576 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 125 633 Eur, kitos finansinės skolos – 9 145 Eur). Pagal 2019 m. kovo 25 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ataskaitiniu laikotarpiu UAB „Statida“ dirbo nuostolingai, nuostoliai sudarė 19 733 Eur.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad materialaus ilgalaikio turto, apskaityto atsakovės balanse, vertė nesudaro nė trečdalio atsakovės turto dalies ir siekia 4 763 Eur. Pagrindinę jos deklaruojamo turto dalį sudaro atsargos (21 040 Eur) ir debitorių skolos (432 027 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad debitorių skolos sudaro daugiau kaip 90 proc. viso balanse nurodyto įmonės turto. Tai reiškia, kad įmonė yra didžiąja dalimi priklausoma nuo pirkėjų – kitų asmenų finansinės padėties ir jų galimybių grąžinti atsakovei lėšas, kad ji galėtų tinkamai vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012, 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-221/2014). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Taigi, šiuo atveju vertinant UAB „Statida“ turto realumą, pažymėtina, jog iš byloje atsakovės pateikto 2019 m. kovo 25 d. debitorių sąrašo (t. 1, b. l. 146-147, 151) nustatyta, kad dalis atsakovės debitorių yra užsienio įmonės (JS Wood Construkctions – 2 096,20 Eur, Axis Europe PLC – 1 322,00 Eur, Stollar okna i drzwi michal kryzywicki – 64,02 Eur, Metal union sp. z.z. o. – 0,27 Eur), dalis debitorių - restruktūrizuojamos įmonės (UAB „Kongera“ – 2 266,41 Eur, UAB „Šebsta“ – 668,07 Eur, UAB „Molesta“ – 1 189,30 Eur), taip pat dalis debitorių yra bankrutuojančios ar išregistruotos iš Juridinių asmenų registro įmonės (UAB „ASF“ – 301 784,07 Eur, UAB „Givisa“ – 11 172,78 Eur, UAB „Kaizen Group“ – 80 607,39 Eur). Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių šių debitorinių skolų iš turimų skolininkų atgavimo perspektyvą, t. y. nėra neginčijamų įrodymų, kad iš minėtų ir kitų debitorių įsiskolinimai atsakovei bus realiai padengti. Taigi, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neturėtų būti įskaitoma į bendrovės turto realią vertę. Pagrindą abejoti debitorinių sumų atgavimo galimybėmis patvirtina ir tai, kad pati atsakovė pateikė abejotinų debitorinių skolų sąrašą bendrai 403 113 Eur sumai (b. l. 151). Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių banko sąskaitų išrašų, bendrovės kasos apskaitos dokumentų apie juose esantį pinigų likutį, kitų įrodymų, patvirtinančių apie balanse įrašytą pinigų ir jų ekvivalentų vertę (1 166 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, UAB „Statida“ į balansą įrašyto turto vertė turėtų būti mažinama mažiausiai nurodytomis sumomis ir sudaryti ne daugiau kaip 62 218 Eur (466 497 Eur – 403 113 Eur – 1 166 Eur).

Teismas, spręsdamas, ar bendrovė, kuri siekia restruktūrizavimo, yra moki, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, pagal kurias įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad bendrovės turtas sudaro 62 218 Eur sumą, o pradelsti įsipareigojimai – 443 354 Eur sumą, t. y. daugiau kaip septynis kartus viršija visą į balansą įrašyto turto vertę, konstatuotina, kad UAB „Statida“ yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą.

Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, mokumo pagrindimo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei ir jos direktoriui, teigiantiems, kad bendrovė yra moki, bei prašantiems iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1299-553/2018), todėl būtent ieškovas M. A. turėjo pagrįsti konkrečiais įrodymais atsakovės mokumą, tačiau pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo apsiribojo tik deklaratyvių samprotavimų išdėstymu apie atsakovės realiai vykdomą veiklą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog nors atsakovė ir nėra nutraukusi veiklos, kaip teigia ieškovas, tačiau veiklos vykdymo faktas pats savaime nelemia išvados, kad veiklą vykdanti įmonė yra moki. Vykdoma veikla gali būti neefektyvi, nuostolinga (tai patvirtina į bylą pateiktos tiek 2018 m. gruodžio 31 d., tiek 2019 m. kovo 25 d. pelno (nuostolių) ataskaitos), todėl veiklos vykdymas negali eliminuoti nustatytos nemokios atsakovės būsenos, kaip pagrindo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.

Be to, įvertinus ieškovo pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, spręstina, kad jie neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto, kuriame nustatyta, jog restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomi savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, jog rengiant įmonės restruktūrizavimo metmenis, privalu laikytis ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų reikalavimų. Todėl minėto straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta pareiga, o ne teisė, metmenyse nurodyti savanoriškus įmonės įsipareigojimus kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį, nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Ši įmonės pareiga kildinama iš to, kad nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą dienos iki restruktūrizavimo plano įsigaliojimo dienos yra sustabdomas visų prievolių vykdymas bei netesybų ir palūkanų skaičiavimas ir įmonė gali neatlygintinai naudotis kreditorių turtu (ĮRĮ 8 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai siekiant užtikrinti restruktūrizuojamos įmonės bei jos kreditorių teisių ir pareigų balansą, ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta restruktūrizuojamai įmonei pareiga savanoriškai įsipareigoti mokėti kreditoriams palūkanas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2-2711/2011). Kaip matyti iš ieškovo pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų, UAB „Statida“ neįsipareigojo mokėti palūkanų kreditoriams. Tokia ieškovo pozicija prieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl laikytina, jog yra pažeistas ĮRĮ 5 straipsnyje nurodytas reikalavimas.

Taip pat pažymėtina, kad pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės bendrovės veiklai stabilizuoti ir atkurti. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse bei vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 12 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės jau turi būti pateikiamos kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, jos nebūtinai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-578/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus UAB „Statida“ restruktūrizavimo plano metmenis, neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovės restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai, susiję su bendrovės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, tikėtinai gali būti pasiekti ir įgyvendinti. UAB „Statida“ metmenyse nurodyta, kad pagrindinė įmonės veikla iš esmės siejama su metalo konstrukcijų gamyba bei montavimu ir plastikinių langų gamyba. Bendrovė planuoja gauti pajamas iš pagrindinės veiklos, taip pat dalį lėšų, reikalingų atsiskaitymui su kreditoriais numatoma gauti pardavus ar išnuomojus perteklinį turtą. Tuo pačiu matmenyse nurodoma, jog bendrovė neplanuoja perkainuoti ar nurašyti bendrovės turto, išskyrus tokį turtą, kurį bendrovei bus finansiškai nenaudinga eksploatuoti ar saugoti. Matmenyse nurodoma, jog bendrovė nei žemės, nei statinių neturi, bendrovei priklauso penkios transporto priemonės (Audi A6 (duomenys neskelbtini) VW Golf (duomenys neskelbtini) VW Golf (duomenys neskelbtini) VW Jetta (duomenys neskelbtini) Fiat Ducato (duomenys neskelbtini) kurių bendra likutinė vertė 1,45 Eur, kito ilgalaikio materialaus turto (įranga, prietaisai, įrankiai ir įrengimai) likutinė vertė pagal pateiktą sąrašą sudaro 5 764,31 Eur (t. 1, b. l. 29-33). Pažymėtina, jog pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad ketina nuomoti/parduoti įmonės turimą turtą, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (sudarytų nuomos ar pirkimo/pardavimo sutarčių, duomenų apie ketinimą sudaryti tokias sutartis). Taigi, plano metmenyse nurodytos priemonės iš esmės yra esamos bendrovės veiklos tęsimas, nepaisant jos veiklos nuostolingumo – per 2018 metus įmonė, vykdydama įprastą veiklą, patyrė 186 265 Eur nuostolį, o ataskaitiniu laikotarpiu iki 2019 m. kovo 25 d. – 19 733 Eur nuostolį, todėl jos nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad UAB „Statida“ darbuotojai intensyviai ieško naujų užsakymų 2019 metams, galimų sutarčių vertė siekia nuo 60 000 Eur iki 220 000 Eur, dėl kurių suteikimo beveik susitarta, tačiau sutartys nepasirašytos. Be to, įmonė reguliariai gauna ir smulkius užsakymus, kurių vertė svyruoja nuo 6 000 Eur iki 20 000 Eur per mėnesį. Teismo nuomone, kol atsakovė nepradėjo šiose sutartyse numatytų darbų vykdyti, teigti, kad atsakovė ir gaus jose numatytas pajamas, nėra pakankamo pagrindo. Pareiškėjas nepateikė jokių tarp šalių pasirašytų sutarčių šiems darbams atlikti, kas neįrodo, kad šios priemonės gali realiai padėti atkurti įmonės veiklą ir pagerinti įmonės veiklos rezultatus. Taigi, pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai nepatvirtina jo teiginių apie realias įmonės vykdomos veiklos perspektyvas. Kaip matyti įmonė ketina toliau tęsti savo veiklą, kuri iki šiol buvo nuostolinga, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė restruktūrizavimo proceso metu turi realią galimybę padengti įsiskolinimus kreditoriams (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, pareiškėjas dirbtinai siekia sudaryti įspūdį apie būsimą veiklą, užsakymus ir dideles pajamas.

Nors restruktūrizavimo plano metmenys yra tik preliminarus verslo planas, tačiau jau iš paties joje pasiūlyto veiklos modelio matyti, jog jis nesudarys pakankamų sąlygų atsiskaityti su visais kreditoriais ir atkurti normalios veiklos. Vien veiklos tęsimas nėra pakankamas pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą. Darytina išvada, kad UAB „Statida“ ir toliau planuoja vykdyti tą pačią veiklą, jos neįvairins, neatliks esminių struktūrinių pertvarkymų. Teismo vertinimu, tik prielaidomis ateityje uždirbti pelną iš veiklos, kurią vykdant bendrovės finansinė padėtis tapo itin sunki, paremtas bendrovės veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas nėra realiai įgyvendinamas.

Išdėstyta bylos duomenų analizė leidžia spręsti, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti atsakovės mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir byloje nustačius, kad įmonės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, vykdoma veikla – nuostolinga, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti atsakovei UAB „Statida“ restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2, 3 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2, 3 punktais,

nutaria:

Atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Statida“ (juridinio asmens kodas 136046965, buveinės adresas (duomenys neskelbtini)).

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbti specialioje interneto svetainėje

informaciją apie atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Statida“.

Nutarčiai įsiteisėjus, atnaujinti uždarosios akcinės bendrovės „Statida“ (juridinio asmens kodas 136046965) turto realizavimą ir (ar) išieškojimą, paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus bei pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi priimtą nurodymą leisti mokėti uždarosios akcinės bendrovės „Statida“ (juridinio asmens kodas 136046965, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 33 438,93 Eur.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims, antstoliams M. L., S. U., A. A., V. Z., S. V., R. B., M. P., N. B., R. S., R. G., Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.