Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.10.1; 2.1.14.1; 2.1.14.2; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2.; 2.12.2.8.

2025 m. birželio 19 d.

sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant (nuotoliniu būdu per ZOOM programą):

viešame teisiamajame posėdyje žodinio (pagreitinto) proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, pensininkas, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025 m. birželio 7 d. apie 18.00 val., J. K., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo savo motorinę transporto priemonę – automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam galiojančią patikrą turinčiu alkoholio matuokliu buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės, tai yra mažiausias 2,01 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. K. kaltu pripažino visiškai, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, vairavo savo automobilį. Su alkoholio matavimo rezultatais sutinka. Labai gailisi. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoju skirti sūnų, su kuriuo artimai bendrauja, todėl laiduotojas turės galimybę daryti jam teigiamą įtaką. Pažada daugiau nebenusikalsti.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojo parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Kaltinamajam pirmu pūtinu nustatytas 2,01, o antru – 2,13 promilių girtumas. Taip pat neblaivumo aktu nustatyti ir neblaivumo požymiai (b. l. 57-59).

Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamojo vairuotas automobilis atsitrenkė į jo kiemo vartus, apgadino vartus ir nors vairuotojui rodė, kad šis sustotų, vairuotojas nuvažiavo. Jis užsirašė automobilio numerius, paskambino į policiją ir kartu su kitu kaimynu nuvažiavo paskui tą automobilį, policijai pranešinėjo, kur sekamas automobilis važiuoja. To automobilio vairuotojas važiavo įtartinai lėtai, vis pasukdamas link kelkraščio, o pamatęs atvažiuojančius policijos pareigūnus, pats sustojo (b. l. 53-56).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenys patvirtina, kad 2025-06-07 17.57 val. buvo užregistruotas pranešimas, jog ką tik į pranešėjo tvorą įvažiavo automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir pasišalino, vairuotojas galimai neblaivus, pranešėjas važiuoja iš paskos (b. l. 17-18).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilį vairavusiam kaltinamajam buvo nustatytas kaltinime nurodytas neblaivumas, jis neneigė, kad kliudė svetimą tvorą ir pasišalino, nes mane, kad žala mažareikšmė (b. l. 7-8).

Policijos pareigūnų vaizdo įrašuose užfiksuota, kad už automobilio vairo sėdi kaltinamasis, pripažįsta, kad gėrė alkoholį, alkotesteriu nustatomas kaltinime nurodytas neblaivumas, tikrinami neblaivumo požymiai (b. l. 19-21).

VĮ „Regitra" duomenimis - automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas kaltinamasis (b. l. 35).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2025 m. birželio 7 d. apie 18.00 val., J. K., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo savo motorinę transporto priemonę – automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam galiojančią patikrą turinčiu alkoholio matuokliu buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės, tai yra mažiausias 2,01 promilės neblaivumas.

Kadangi kaltinamasis, ką pats pripažino, patvirtino ir ištirti liudytojo parodymai bei anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai, sėsdamas už automobilio vairo būdamas neblaivus ir jį vairuodamas, kai kaltinamajam galiojančią patikrą turinčiu alkotesteriu buvo nustatytas mažiausias 2,01 promilės neblaivumas, veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nurodė, jog gailisi.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų ir laiduotojo.

Kaltinamasis pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant sūnaus E. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato minimaliam terminui. Su laidavimo taikymu sutiko ir valstybinis kaltintojas.

Laiduotojas E. K. nurodė, kad jis yra kaltinamojo sūnus, dirba prokuroru, tvirtino, kad kaltinamajam galės daryti teigiamą įtaką, kaltinamojo padarytą veiką vertino labai blogai.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis neteistas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Už tai, kad vairavo neblaivus – anksčiau neteistas/nebaustas. Yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priklausomybės ligų priežiūros grupėje ir Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas, yra pensininkas.

Kaltinamasis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir savo veiksmus įvertino kritiškai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė.

Nurodytos nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sūnaus prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą.

Iš bylos medžiagos ir LITEKO duomenų matyti, kad laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo neteistas, dirba darbą, kuriam reikalinga nepriekaištinga reputacija. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo patvirtino, kad palaiko savo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. Tvirtino, kad galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką vertino neigiamai.

Įvertinęs pretendento tapti laiduotoju charakterizuojančią medžiagą, jo ryšius su kaltinamuoju, asmenines savybes, teismas sprendžia, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas būti laiduotoju, galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį prašomo laiduotojo atsakomybei.

Nustatydamas laidavimo terminą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas minimaliam terminui šį kartą bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Dėl užstato. BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nesunki, jis nėra charakterizuojamas neigiamai, pensininkas, todėl jo turtinė padėtis nėra nesudėtinga, o įvertinus ir laiduotoją charakterizuojančių bei kitų bylos duomenų/aplinkybių visumą, teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju laidavimas galimas ir be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tai yra padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, nes uždraudimas naudotis specialia teise suteiks kaltinamajam galimybę suvokti šios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos ateityje nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Pirmą kartą už tokio pobūdžio nusikaltimą nusikaltusiam ir nuoširdžiai besigailėjusiam kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, skirtina minimaliam terminui. Baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, todėl kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo teisės vairuoti sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025-06-09.

Be to, BK 40 straipsnio numatytiems tikslams pasiekti, atsižvelgiant į jau nurodytus argumentus, kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, konfiskuojant kaltinamajam priklausantį automobilį, kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė (BK 72 str. 4 d.).

Kardomosios priemonės.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo. Jam paskiros kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 74-84), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktiniai įrodymai.

Konfiskuotinas automobilis, saugomas saugojimo aikštelėje (b. l. 33), automobilio registracijos liudijimas ir motorinės kelių transporto priemonės SND baliono patikrinimo pažyma, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Laikmena su vaizdo įrašu, voke saugoma prie bylos, paliktina toliau saugoti byloje įsiuvant į bylą.

Vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie bylos, perduotinas teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas konfiskuotinam automobiliui (b. l. 41-50), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Proceso išlaidos.

Pašto išlaidų nėra.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už kaltinamojo gynybą, atsižvelgiant į tai, kad byla į teismą buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, dėl ko gynėjo dalyvavimas turėjo būti užtikrintas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į tai, kad kaltinamasis įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri, kaip paminėta, jam numatyta įstatymu ir negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti - iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant sūnų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą J. K. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą/uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, ir konfiskuoti kaltinamajam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti kaltinamajam, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per laidavimo laiką padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per laidavimo laiką padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jei asmuo vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), pvz. per teismo uždraustą laiką vairuoja transporto priemonę, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2025 m. birželio 9 d. prokuroro nutarimu J. K. automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

1) automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje Darbininkų g. 2, Jonavoje, automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir motorinės kelių transporto priemonės SND baliono patikrinimo pažymą, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

2) laikmeną su vaizdo įrašu, voke saugomą prie bylos, palikti toliau saugoti byloje įsiuvant į bylą;

3) J. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai VĮ „Regitra“.

Proceso išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).