Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vytautas Norkūnas Baudž. byla Nr.1A-61-145-2007-59

Panevėžys 1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Arnoldo Šukaičio, Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl 2006 m. lapkričio 30 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu šešeriems mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per du mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

Iš R. M. A. L. priteista penki šimtai penkiasdešimt litų turtinei žalai atlyginti, vienas tūkstantis litų neturtinei žalai atlyginti ir vienas tūkstantis šeši šimtai litų atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. privataus kaltinimo tvarka nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 30 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) Rokiškio m., AB „Rokiškio sūris“ administracinio pastato antrojo aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė smūgį nukentėjusiam A. L. į veidą, spyrė du kartus su koja, padarydamas nukentėjusiam nosies muštinę žaizdą, minkštųjų audinių sumušimą kairiajame viršutiniame voke, kairėje šlaunyje ir dešiniame kelio sąnaryje, tuo nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą.

Apylinkės teismas spręsdamas jo kaltės klausimą nepagrįstai rėmėsi vaizdo įrašo medžiaga, nes tą medžiagą teismui pateikė nukentėjusysis A. L.. Būdamas bendrovės apsaugos viršininku A. L. savo žinioje turėjo visas bendrovės teritorijoje įrengtas vaizdo kameras. Iš pateikto teismui įrašo galima matyti tik tai, kad vyksta konfliktas tarp šviesiai ir tamsiai apsirengusių žmonių bei kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad tai yra jo ir A. L. konfliktas. Kelia abejonių ir įrašo tikrumas, kadangi A. L. turėjo visas galimybes jį sumontuoti taip kaip jam reikia, ištrindamas jam nepalankias aplinkybes.

Teismas atsisakė vertinti liudytojų A. V., A. P., R. K., R. J. parodymus, kurie matė, kaip A. L. be jokios dingsties puolė jį dar šokių salėje, ištempė į koridorių, kur smogė jam į veidą, nurodydamas, kad šie A. L. veiksmai turi būti įvertinti policijoje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu. Būtent šie asmenys buvo tiesioginiais liudytojais ir būtent jų parodymai duoda atsakymą į klausimą dėl jo ir A. L. sužalojimo aplinkybių.

Nagrinėdamas bylą apylinkės teismas pažeidė jo teises, numatytas LR BPK 410 str., t.y., kaltinamasis privataus kaltinimo byloje turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį. Rokiškio rajono policijos komisariate pagal jo prašymą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas prokuratūroje, siekiant įvertinti A. L. veiksmus minėtą vakarą šokių salėje. Kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas anoje baudžiamojoje byloje, neturėjo galimybės paduoti skundą prieš A. L., kitaip jis du kartus būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tą pačią veiką.

Nukentėjusįjį sužalojo gindamasis nuo jo, o ne tyčiniais veiksmais. LR CK 6.246 str. numatyta, kad civilinė atsakomybė atiranda atlikus neteisėtus veiksmus. Kadangi šiuo atveju jo veiksmai buvo teisėti BK 28 str. suteikia teisę į būtinąją gintį, nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Nuteistasis ir jo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 301 str., 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog teismas savo išvadas pagrindžia tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir teismas turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. BPK 20 str. numato, kas gali būti įrodymais ir kaip jie įvertinami. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino bei išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų viseto pagrindu, pagrįstai pripažino R. M. kaltu pagal BK 140 str. 1 d., ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atlikus įrodymų tyrimą, nuteistasis nurodė, kad jis buvo apsirengęs šviesiu megztiniu bei tamsiais džinsais. Nukentėjusysis parodė, jog buvo apsirengęs tamsiu kostiumu. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas antras tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo konfliktas, įvykęs 2 koridoriuje nuo salės, nuteistasis patvirtino, kad jis buvo šviesiu megztiniu, o nukentėjusysis paaiškino buvęs su tamsiu kostiumu.

Nuteistasis R. M. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nubraižė schemą bei paaiškino, kad tą vakarą tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko du konfliktai, t.y. pirmame koridoriuje Nr. 1 - prie išėjimo iš šokių salės ir antrame koridoriuje- Nr. 2, kuris buvo filmuojamas vaizdo kameros. Tarp tų dviejų konfliktų vietų (t.y. nuo šokių salės iki vietos, kur koridoriuje filmavo vaizdo kamera) yra apie 4 metrų atstumas. Tai patvirtino ir nukentėjusysis.

Kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai ištyrė bei įvertino įrodymus tik dėl antrame koridoriuje (Nr.2) įvykusio konflikto. Ir privačiu kaltinimu nuteistasis yra kaltinamas tik už neteisėtus veiksmus, atliktus būtent šiame koridoriuje. Už šią savo veiką jis ir yra nuteistas. Dėl abiejų šalių konflikto pirmame koridoriuje šalia salės skundo nėra, kaltinimai niekam nepareikšti, todėl apylinkės teismas pagrįstai šio pirmojo konflikto aplinkybių netyrė. Dėl konflikto pirmame koridoriuje, kuris įvyko greta salės, R. M. prašymu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris keletą kartų buvo nutrauktas ir vėl atnaujintas, bet dar nebaigtas ir tai yra atskiro tyrimo objektas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą, iš jo matyti, kad į koridorių Nr.2, kuriame nuteistasis įvykdė nusikalstamą veiką, išėjo nuteistasis ir nukentėjusysis nuleistomis rankomis. Vėliau matosi, kaip nuteistasis suduoda smūgį ranka nukentėjusiajam, o pastarajam parkritus, nuteistasis jam spiria. Tokias aplinkybes apie jo sužalojimą nurodė ir nukentėjusysis. Šiuos nukentėjusiojo parodymus teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas A. H. parodydamas, kad jis matė, kai pirmas į pagrindinį koridorių išėjo šviesiai apsirengęs vyras, t.y. R. M., o iš paskos – A. L.. R. M. sudavė A. L. du smūgius, nuo kurių pastarasis nugriuvo (b.l. 116). Smūgių sudavimą minimoje vietoje pripažįsta ir pats nuteistasis.

Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo ir nevertino liudytojų A. V., A. P., R. K., R. J. parodymų, kurie matė tik šalia salės vykusį pirmą konfliktą, kilusį dėl galimai neteisėtų nukentėjusiojo A. L. veiksmų. Nuteistojo kaltės ar nekaltumo įrodymui šių liudytojų parodymai įrodomosios reikšmės neturi, nes byla pradėta ir apeliantas nuteistas dėl antro konflikto, įvykusio antrame koridoriuje, tuo tarpu minimi liudytojai matė tik pirmą konfliktą kuris vyko prie salės durų, ką patvirtino teisminio nagrinėjimo metu ir pats nuteistasis R. M..

Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą pažeidė jo teises, numatytas BPK 410 str., t.y., kaltinamasis privataus kaltinimo byloje turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistajam R. M. buvo suteiktos visos galimybės iki įrodymų tyrimo teisme pradžios paduoti priešpriešinį skundą prieš nukentėjusįjį ir iš jo skundo motyvų matyti, kad jis apie savo teises žinojo. Apylinkės teismas to klausimo nesprendė ir negalėjo spęsti, nes tokio oficialaus prašymo privataus kaltinimo byloje nebuvo.

BK 28 str. nustatyta, jog asmuo turi teisę į būtinąją gintį gindamasis ar gindamas kitus nuo pavojingo kėsinimosi. Surinktais bei ištirtais įrodymais nustatyta, kad jeigu ir buvo agresija šokių salėje ir prie jos esančiame koridoriuje iš nukentėjusiojo pusės nuteistojo atžvilgiu, ir pastarasis gynėsi nuo jos, tai išėjus į kitą koridorių, kur įvyko antras konfliktas ir A. L. stovint nuleidus rankas, ir nevartojant jokio smurto prieš nuteistąjį, pastarajam nebuvo jokio reikalo gintis ir tuo labiau sužaloti nukentėjusįjį. Iš nukentėjusiojo pusės į nuteistąjį pavojingi veiksmai nebuvo nukreipti, todėl jam nebuvo nuo ko gintis. Nuteistais turėjo galimybę pasišalinti ir po to savo teises ginti teisėtais būdais. Tačiau, kaip matyti iš vaizdo kamera užfiksuoto įvykio eigos, netgi nukentėjusiajam parkritus, nuteistasis suduoda smūgius nukentėjusiajam ranka bei koja. Tai nėra būtinoji gintis, bet tyčiniai veiksmai, kuriais buvo siekiama sužaloti nukentėjusįjį ir jis buvo sužalotas. Todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo motyvais bei išvadomis, kad R. M. kaltė pagal BK 140 str. 1 d. visiškai įrodyta, jis nuteistas pagrįstai ir jo veikoje būtinosios ginties nebuvo. Abejoti vaizdo įrašo tikrumu kolegija jokių duomenų neturi, dėl to jokių objektyvių bei svarių argumentų nepateikė ir pats nuteistasis.

Dėl visų šių motyvų apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. R. M. apeliacinį skundą atmesti.