Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovui G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo J. N. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. ANR_N-17030-2022 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 22178305557).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. ANR_N-17030-2022 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 222178305557) J. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 12 d. 15.55 val. adresu: (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį „Audi A4“, eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Audi A4“, padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie tai nepranešęs policijai, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje. J. N. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 1 100,00 eurų dydžio bauda.

J. N. , nesutikdamas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo dar kartą peržiūrėti vaizdo medžiagą ir nutarimą panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administraciniam nusižengimui būdingi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė, kurie visi reikalingi nustatant nusižengimo sudėtį. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Nagrinėjant galimą nusižengimą, yra būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Teismų formuojamoje praktikoje, kurioje yra analizuojama administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pažymėtina, jog kaltė dėl šio administracinio nusižengimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu, todėl svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadinta kita transporto priemonė ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis Nr. 2AT-54-2014). Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Tuo tarpu eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir panašiai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012, 2013 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 2AT-8-2013). Pažymėtina, kad nenustačius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės – tyčios, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, požymis, nesant minėto nusižengimo sudėties, administracinio nusižengimo byla tokio asmens atžvilgiu turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundo motyvus ir atsiliepimo į jį institucijos argumentus, teismo posėdyje išklausęs pareiškėją ir institucijos atstovą, nukentėjusiąją, liudytoją, taip pat peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą, sprendžia, jog nors pažeidėjas J. N. ir neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, tačiau, teismo vertinimu jo kaltė, padarius ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, įrodyta bylos medžiaga.

Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad ant įvykio vietoje esančio (duomenys neskelbtini) paštomato esančiomis stebėjimo kameromis užfiksuotame vaizdo įraše (b. l. 74) akivaizdžiai matyti automobilių susidūrimas (įrašo laikas: 01.17), t. y. automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš antro karto bandydamas važiuojant atbuline eiga, kad patektų į laisvą aikštelėje esančią stovėjimo vietą, kurioje jam iš kairės stovi automobilis „Audi A4“, nepalieka saugaus tarpo ir kliudo „Audi A4“ dešinės pusės kampą. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad „Toyota RAV4“ važiuojant atbuline eiga užkliūva už minėto automobilio, po kontakto staiga sustoja ir nuo smūgio sujuda, po to pavažiuoja į priekį, pasitaiso ir toliau važiuoja atbuline eiga, iki kol „Toyota RAV4“ laisvame tarpe pastatomas tvarkingai, tačiau tuoj pat šis automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalina. Šios aplinkybės, tai yra tai, kad „Audi A4“ apgadinęs automobilis pasišalino iš įvykio vietos, buvo nurodytos tiek nukentėjusiosios V. A. pranešime apie įvykį (administracinio nusižengimo b. l. 11), tiek į įvykį pagal iškvietimą atvykusios vyr. patrulės P. P. 2022 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio (administracinio nusižengimo b. l. 10).

Teismo posėdyje dalyvavusi nukentėjusioji V. A. patvirtino, kad ji automobiliu „Audi A4“ atvyko į įvykio vietoje esančią parduotuvę, parduotuvėje užtruko ne daugiau kaip 15 minučių, į parduotuvę atvyko neapgadintu automobiliu, tačiau išėjusi iš parduotuvės pamatė automobilio dešinėje iš keleivio pusės esančius apgadinimus. Pirmiau minėtame 2022 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio užfiksuota, kad automobiliui „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas ir priekinis dešinės pusės sparnas (administracinio nusižengimo b. l. 10). 2022 m. rugpjūčio 12 d. įvykio vietoje nubraižyta eismo įvykio vietos schema (administracinio nusižengimo b. l. 13), paimtas raštiškas V. A. paaiškinimas apie jai žinomas įvykio aplinkybes (administracinio nusižengimo b. l. 15), fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta, joje stovintis automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei ant šio automobilio esantys apgadinimai (administracinio nusižengimo b. l. 13–18), įvykio vietos apžiūra užfiksuota pareigūnų „Body“ kameromis darytuose vaizdo įrašuose (administracinio nusižengimo b. l. 19). Nagrinėjamu atveju J. N. kaltę iš dalies patvirtina ir paties pažeidėjo 2022 m. rugpjūčio 22 d. institucijai teikiant paaiškinimą nurodytos aplinkybės, kad jis važiuodamas atbulas kliudė kitą automobilį (administracinio nusižengimo b. l. 23), o institucijos pareigūnui vyresniajam tyrėjui E. I. apžiūrėjus J. N. automobilį „Toyota RAV4“, buvo rasti šio automobilio techniniai defektai: braukimo žymė ant galinio bamperio ir galinio kairio sparno plastmasinės apsaugos, kairiame šone, bei padaryta išvada, kad automobilis tiriamame eismo įvykyje dalyvavo (administracinio nusižengimo b. l. 24), apžiūros metu pareiškėjo automobilis fotografuotas (administracinio nusižengimo b. l. 25–27). Tiek skunde, tiek dalyvaudamas teismo posėdyje J. N. taip pat neginčijo, kad jis važiuodamas atbuline eiga galėjo apgadinti automobilį „Audi A4“. Byloje esanti UAB „Autofortas“ sąmata patvirtina, kad eismo įvykio metu apgadintam automobiliui „Audi A4“ padarytą žalą sudaro remonto kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) – 1 830,42 Eur (administracinio nusižengimo b. l. 28–33). Baigus administracinio nusižengimo tyrimą, 2022 m. rugsėjo 7 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuoti visi esminiai pažeidimo padarymo požymiai, o J. N. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad savo veiksmais jis pažeidė KET 9, 126, 222 punktų reikalavimus (administracinio nusižengimo b. l. 5–7). 2022 m. rugsėjo 28 d. J. N. atžvilgiu buvo surašytas skundžiamas nutarimas, o iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant šį nutarimą buvo nustatytos dvi pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tai yra, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išsiaiškinti bei tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tad akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir J. N. buvo paskirta minimali ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 1 100 eurų bauda, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o atsižvelgiant į pažeidėjo senyvą amžių bei gaunamas mažas pajamas, baudos mokėjimas išdėstytas 2 mėnesių laikotarpiui (administracinio nusižengimo b. l. 1–2).

Kaip matyti, pareiškėjas J. N. iš esmės pripažįsta faktines bylos aplinkybes, tai yra automobilių susidūrimo faktą, tačiau laikosi pozicijos, kad jis įvykio nejautė, tai yra, kad jo veiksmuose nėra tyčios. Su tokia pareiškėjo pozicija teismas nesutinka. Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų visumos galima daryti išvadą, kad pareiškėjas pasišalino iš eismo įvykio vietos suprasdamas visas daromo nusižengimo aplinkybes ir tikslingai siekdamas išvengti už tai atsakomybės. Teisme pareiškėjas nesutiko su jam inkriminuotu nusižengimu dėl neteisėto pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET reikalavimus, teigdamas, kad automobilių susidūrimo jis nepastebėjo, turėjo kitų rūpesčių dėl pamirštos pasiimti banko kortelės, todėl ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Teismas kritiškai vertina tokią pareiškėjo poziciją ir ją laiko gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą šiurkštų KET pažeidimą arba ją bent sušvelninti, o taip pat siekiant išvengti žalos atlyginimo, kadangi draudikas, eismo įvykio metu nukentėjusiajam automobiliui išmokėjęs patirtą žalą, turi teisę regreso tvarka šią žalą išsiieškoti iš kalto asmens, kuris pasišalino iš eismo įvykio apie tai nepranešęs nei nukentėjusiajai, nei policijai.

Darant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, turėdamas didelę vairavimo patirtį, šiuo atveju elgėsi neatsakingai, manevruodamas automobiliu nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, važiuojant atbuline eiga norėdamas patekti į laisvą aikštelėje esančią stovėjimo vietą nepaliko tokio tarpo, kad nekliudytų iš šono aikštelėje stovėjusio automobilio „Audi A4“, o pajutęs susidūrimą, jo teigimu, netgi neapžiūrėjęs šalimais buvusios transporto priemonės, kad įsitikintų, ar jo veiksmais nebuvo padaryta žala, netrukus pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu nesiėmė visų būtinų priemonių, siekiant tinkamai įvertinti eismo įvykio situaciją. Byloje esantys duomenys, o svarbiausias jų – vaizdo įrašas, neabejotinai patvirtina, kad varydamas atbuline eiga savo transporto priemonę tarp dviejų automobilių pareiškėjas vieną iš jų kliudė, po kontakto atsitrenkusi jo vairuojama transporto priemonė staiga sustojo ir nuo smūgio sujudėjo, neabejotina, kad pareiškėjas tai turėjo ir galėjo pajusti, juolab, kad atsitrenkimas į kitą automobilį jam sudarė kliūtį toliau savo automobilį varyti atbuline eiga, dėl ko jis buvo priverstas automobiliu pavažiuoti į priekį, pakoreguoti savo važiavimo kryptį ir dar kartą atbuline eiga įvažiuoti į laisvą vietą, tačiau tai padaręs, jis tuoj pat iš įvykio vietos pasitraukė. Tai yra pareiškėjas nesiėmė visų būtinų priemonių, siekiant tinkamai įvertinti eismo įvykio situaciją, jis neišlipo automobilio įsitikinti, kad dėl susidūrimo kito asmens automobiliui nebuvo padaryta žala, o iš eismo įvykio vietos skubotai pasitraukė. Akivaizdu, kad jis tai darė sąmoningai, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą ir siekdamas išvengti šio susidūrimo nemalonių teisinių pasekmių, tai yra iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Tai, kad tokiais neatsakingais pareiškėjo veiksmais automobiliui „Audi A4“ buvo padaryta žala, patvirtina abiejų susidūrime dalyvavusių automobilių fotonuotraukos, automobilio „Toyota RAV4“ apžiūros rezultatai, UAB „Autofortas“ sąmata, o minėtoje sąmatoje nurodyta automobilio „Audi A4“ remonto kaina patvirtina, kad pareiškėjo padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaip minėta, pareiškėjas ginčija šios žalos dydį, tačiau įrodymų, galinčių paneigti UAB „Autofortas“ sąmatoje nurodytą automobilio remonto kainą, J. N. teismui nepateikė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad J. N. veiksmai yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, kadangi jis pirmiau nurodytu laiku ir vietoje transporto priemone „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį „Audi A4“, susidūrimo metu šį automobilį apgadino, „Audi A4“ padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, o iš eismo įvykio vietos J. N. skubotai pasitraukė apie tai nepranešęs policijai.

Esant tokiai situacijai, naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo J. N. skundas atmestinas, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo J. N. skundą atmesti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. ANR_N-17030-2022 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 22178305557) nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.