Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. J. teismo posėdžio metu kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino, paaiškino, kad daug yra dirbęs finansų srityje, vėliau pakeitė sritį ir pradėjo dirbti nekilnojamojo turto srityje. Tai ir buvo jo pagrindinė veikla. Bankroto administratoriumi pradėjo dirbti prieš tris metus, tai buvo kelių valandų per mėnesį darbas. Dirbo keliose įmonėse. Vienoje įmonėje buvo direktoriumi, UAB „E.“ buvo bankroto administratorius. Įmonių savininkas buvo B. R.. Jie bendradarbiavo, B. dirbo teisininku. Teigė, kad gavo elektroninį laišką – užklausą iš buvusios įmonės vadovės su prašymu susitikti, suprato, kad galimai rašo įmonės vadovė, prašo susitikti ir aptarti būsimą situaciją – bankrotą ar restruktūrizavimą. Kaltinamasis sutiko susitikti. Jie susitiko po savaitės ar 10 dienų, tai buvo E. J.. Pokalbyje dalyvavo ir kolega B.. E. pristatė situaciją, pasakė, kad gavo teismo dokumentus dėl bankroto bylos, pristatė savo įmonę, pasakė, kad ji turi skolų ir ji norėtų, kad jai kažkas padėtų susigaudyti situacijoje. Pokalbio metu pripažino, kad įmonė turi bėdų, buhalterija ne visiškai tvarkinga. Pirmo pokalbio metu B. pasiūlė E. sumokėti pinigus už administravimą. Teigė, kad visi suprato, jog tai yra galimai neteisėtas susitarimas ir E. tam pritarė. Pirmojo susitikimo metu buvo pasiūlyta sumokėti neteisėtą atlygį.

Į klausimus T. J. paaiškino, kad šis pokalbis vyko liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje, tuo metu dar nebuvo priimta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Elektroninį laišką dėl susitikimo gavo iš E. J., pats susitikimas vyko kavinėje Brandevino“., Žalgirio g.

Pirmoji dalis pinigų buvo perduota tada, kai buvo įsiteisėjusi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Susitarė susitikti toje pačioje kavinėje. Tada E. J. perdavė dalį dokumentų, kaltinamasis buvo atsinešęs reikalingų dokumentų paketą, kurį pateikė jai pasirašyti. Po to ji perdavė kaltinamajam dalį pinigų. Kaltinamasis gavo 3000 Lt, grynais pinigais. Po susitikimo pusė sumos atidavė B. R..

Buvo ir kitų susitikimų su E. J.. E. paskambino ir pasiūlė susitikti. Susitiko Vilniaus g., kur yra PC „Flagman“, į jį nuvyko kartu su B. R.. E. šio susitikimo metu pradėjo kalbėti apie pinigų legalizavimą, , pradėjo reikalauti grąžinti pinigus, kalbėjo, kad viską ne taip suprato. Tai buvo akibrokštas, matėsi, kad kažkas yra negerai. Prieš tai buvo keli susitikimai. Po susitikimo Vilniaus g. bendravimas su E. J. nutrūko, jautėsi, kad negali bendrauti, susitikti, bankrutuojančios įmonės procesas sustojęs nebuvo. Pirmojo susitikimo metu buvo pristatyta mažuma dokumentų, todėl kaltinamasis stengėsi su ja kontaktuoti, bet nesisekė. Gavo informaciją, kad ji yra išvykusi ir susisieks su juo artimiausiu metu.

Tą dieną, kai kaltinamąjį sulaikė, buvo perduota likusi kyšio dalis su dokumentais. Paskutinio susitikimo tikslas buvo priimti likusius bankrutuojančios įmonės dokumentus, dėl susitikimo tarėsi elektroniniu paštu, elektroninį laišką gavo tą pačią savaitę, galėjo ir susiskambinti dėl susitikimo laiko. Tada, kai buvo perduota pirmoji dalis pinigų, po savaitės ar dviejų E. J. persigalvojo ir norėjo, kad būtų grąžinti pinigai. Kaltinamasis suprato, kad grąžinti turi būti tie pinigai – pirmoji dalis. Pasikeitus bendravimui nebuvo kalbamą apie antrąją pinigų dalį. Paskutiniojo pokalbio su E. J. metu, buvo pereita prie senojo susitarimo. Dėl antrosios dalies pinigų perdavimo nebuvo kalbėta. Pokalbio metu E. J. pasakė, kad turi pinigus ir nori juos perduoti čia ir dabar. Anksčiau E. J. nesiūlė perduoti pinigus, nes bendravimas su ja buvo nutrūkęs.

Dėl parodymų keitimo teisme kaltinamasis paaiškino, kad jis nėra teisininkas, jam buvo patarta laikytis tokios pozicijos. Ikiteisminio tyrimo metu pasikeitė advokatas, kreipėsi į prokurorą dėl aprodymų pakeitimo, papildymo, tačiau buvo paaiškinta, kad buvo pakankamai laiko keisti parodymus ir apklausa neįvyko.

Į klausimą, koks buvo B. R. interesas dalyvauti toje situacijoje, kaltinamasis paaiškino, kad R. norėjo gauti pinigus. B. R. padėdavo iš teisinės pusės ir turėjo finansinį interesą, kaip įmonės bendrasavininkis. UAB „E.“ B. R. nedirbo, tačiau šioje įmonėje konsultavo įvairiais klausimais, prižiūrėjo bankroto procesus. Jis turėjo interesą gauti dalį neteisėto atlygio.

Pirmojo susitikimo su E. J. metu sumokėti neteisėtą atlyginimą buvo B. R. pasiūlymas, jis sekė iš bendro konteksto, kaltinamasis siūlymui pritarė – neprieštaravo, palaikė B. R. ir E. J. dialogą dėl šių dalykų. Prieš susitikimą su E. J. kaltinamasis ir B. R. dėl nieko nesitarė, paliko tai spontaniškam dalykui. Jeigu paskambintų T. J. – susitiktų, jeigu paskambintų B. – jis susitiktų taip pat. Pirmo susitikimo metu su E. J. buvo susipažinta, toliau sekė busimo bendradarbiavimo veiksmai, buvo kalbama bendrai, kad bus padedama. Tai reiškė, kad jeigu įmonės vadovas pasakytų, jog neturi kažkokio tai dokumento, administratorius pagelbėtų taip, kad nekreiptų dėmesio į kažkokius tai smulkius dalykus.

Prieš E. J. paduodant 3000 Lt T. J. žinojo, kad ji neperduos visos sumos. Buvo dar tarpinis susitikimas, kurio metu aptarinėjo situaciją. J. pasakė, kad neturi visų pinigų iš karto ir kad nori atsiskaityti dalimis. T. J. sutiko, o B. R. dėl to prieštaravo. Teigė, kad negali būti atsiskaitoma dalimis. Kaltinamasis pasakė, kad nieko tokio, kita dalis bus perduota vėliau. Kai buvo kalbama apie sumos išskaidymą, buvo sutarta, kad dokumentų perdavimo metu bus perduota dalis pinigų, todėl tą dieną žinojo, kad gaus dalį pinigų. Susitikime, kuriame buvo sutarta mokėti pinigus dalimis, dalyvavo E. J., T. J. ir B. R.. Susitikimas vyko „Brandevino“. Įsiteisėjo nutartis, buvo kalbama, kad turi būti perduoti įmonės dokumentai ir prasidės administratoriaus darbas. E. J. su B. R. prisistatė kaip verslo – bankroto administravimo paslaugų teikimo- partneriai.

Dėl antros dalies pinigų perdavimo kalbos nebuvo, ji turėjo būti perduota netempiant, artimiausiu metu, tačiau kada gaus antrą dalį pinigų, nežinojo.

Perdavus pirmąją dalį pinigų T. J. atėjo į savo biurą, kuris yra tame pačiame pastate, kaip ir kavinė, 5 aukšte. B. R. biuras tame pačiame aukšte. Biure yra kabinetai. Po susitikimo su E. J. T. J. pakilo į 5 aukštą, ar kažkas buvo ofise tuo metu, kai perdavė pinigus, nežino. Jis atsinešė dokumentus, padėjo juos ant stalo ir pasakė, kad buvo perduota dalis pinigų. B. pasiėmė iš jo pusę sumos, kaltinamasis ją pats atskaičiavo. Kupiūros buvo smulkios, gal po 100 lt.

Toliau T. J. turėjo būti perduoti likę dokumentai. B. nesidomėjo, kada bus perduoti likę pinigai, Vieno susitikimo metu jis teiravosi, kada perduos likusią dalį pinigų, tačiau nesiūlė ir neprašė susitikti su J.. Apie paskutinį susitikimą su E. J. B. R. žinojo, buvo jį apie tai informavęs po to, kai gavo elektroninį laišką iš E. J.. Su B. R. buvo aparę, kad jis susitiks su E. J. ir paaiškins jai visą bankroto procesą, pasikalbės su ja, tačiau dėl kažkokių tai priežasčių nesusitiko. Gautus pinigus planavo pasidalinti su B. R..

Perduodant pirmąją dalį pinigų E. J. nereikalavo jokio kvito ar orderio. Kodėl po pirmos dalies pinigų perdavimo pasikeitė E. J. pozicija, kaltinamasis nežino, Ji teigė, kad ne taip suprato situaciją, tačiau tuo metu taip nesijautė, ji nereikalavo čekio, kvito, pavedimo ar pan.

Konkreti antros dalies pinigų perdavimo data nebuvo sutarta, laikė, kad yra galiojantis susitarimas dėl pinigų perdavimo, B. E. J. spaudimo nedarė. Jeigu nebūtų buvusi sumokėta antroji dalis, būtų vertinę, kad juos apgavo, tačiau bankroto procedūrą vykdytų. B. pokalbio su E. J. metu buvo užsiminęs apie tyčinį bankrotą, nes E. J. buvo radikaliai pasikeitusi, to nebuvo galima suprasti kaip spaudimo.

Pagarsinus kaltinamojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą t. 2, b. l. 58-60 T. J. paaiškino, kad apklausoje nurodytos aplinkybės yra iš dalies teisingos, nurodyta teisinga įvykių eiga, neteisinga tai, kad tame nedalyvavo B. R.. Tuo metu buvo kitas gynėjas, todėl advė tokius parodymus. Nuo to momento, kai buvo sulaikytas iki pirmos apklausos nebendravo su B. R., tai buvo jo pozicija, pasikeitus gynėjui poziciją pakeitė.

E. J. įmonė buvo dešimta įmonė, kurios bankrotą jis administravo. Niekada nėra ėmęs neteisėto atlygio, . E. J. nebuvo pasakyta, kad tai neteisėtas atlygis, kaltinamasis tai suprato. Buvo pasakyta apie įmonės nesklandumus, jos paklausė, ar ji sumokės 6000 Lt, ji atsakė taip. Nebuvo pabrėžta, kad tai neteisėti pinigai, neišrašė sąskaitos. Bankroto administratoriui už administravimą apmokama pagal sąmatą, ją parengia administratorius. Kaltinamasis pats sąmatos nerengdavo, jam padėdavo teisininkai, B.. Parengtą sąmatą patvirtina kreditorių susirinkimas. Nebuvo aptariamas nei vienas argumentas, kad pinigai bus oficialiai įteisinti. Įmonės vadovė kalbėjo, kad įmonė turi problemų, ne visi dokumentai buvo įmonėje.

B. R. uždavė klausimą, ar E. J. sumokės 6000 Lt. T. J. susidarė įspūdis, kad yra reikalaujama kyšio. Jis reikalavo, o T. J. pritarė. B. R. uždavė klausimą iš viso konteksto. Kai „Vero cafe“ buvo kalbama, kad E. J. norėtų, kad būtų grąžinta, kas paimta, su B. R. aptarinėjo tą klausimą, sudėjo 3000 Lt ir ketino grąžinti. Bandė ją susirasti, tačiau kontakto nebuvo ir pinigai nebuvo grąžinti. Kaltinamasis dalį bankroto administravimo veiksmų atliko – įteikė vadovui pranešimą, kitus dokumentus, vyko į Registrų centrą registruoti įmonės statusą, terminai perduoti įmonės dokumentus administratoriui buvo suėję, tačiau dokumentai visi nebuvo perduoti, todėl toliau bankroto administravimo veiksmai nevyko. E. J. vykdė dalį bankroto administratoriaus nurodymų – perdavė dalį dokumentų, priėmė pranešimą apie bendrovės bankrotą ir kitus dokumentus, tačiau neperdavė įmonės turto, nebuvo perduoti iki galo buhalteriniai dokumentai, buvo perduoti senesni nei 2 metų dokumentai. Kaltinamasis siuntė jai raginimą perduoti dokumentus ir turtą. Į jį iš pradžių nebuvo reaguojama, o gal ji prašė palaukti dokumentų pristatymo. Vėliau elektroniniu laišku susitarė dėl susitikimo ir dokumentų perdavimo. Pažeidimų įmonės valdyme neaptiko.

Dėl paties pirmojo susitikimo su E. J. susitarė T. J. ir informavo apie jį B. R.. B. R. įmonėje kaltinamasis dirbo direktoriumi, tardavosi su B. administruojamų įmonių klausimais. LBR įmonėje kaltinamasis buvo vadovas, UAB „E.“ B. R. buvo kaip netiesioginis jo vadovas, nes jis turėjo teisinę kompetenciją. Tarp jo ir B. R. niekada nebuvo konfliktų, jis T. J. kvietė ne vienerius metus ateiti dirbti darbuotoju. E. J. siuntė raštą, kurį privalėjo išsiųsto. Konkrečių veiksmų neatliko vykdant bankroto procedūrą, kažko neteisėto taip pat neatliko.

E. J. dokumentus atvežė T. J. perduoti tris kartus – pirmą kartą, kai buvo perduota pirmoji dalis pinigų, antrą kartą po konflikto „Vero cafe“ ir trečią kartą – sulaikymo metu. Antrą kartą perduodant dokumentus dalyvavo T. J. ir E. J., ji perdavė dokumentus, pasakė, kokie tai dokumentai ir klausė, ar T. J. grąžins tai, kas buvo perduota. T. J. pasakė, kad šiandieną apie tai nekalbės. Kaltinamasis teigė, kad teiravosi B. R., ar įmanoma perduotus pinigus legalizuoti, jis atsakė, kad tokios galimybės nėra.

2015-12-07 teismo posėdyje T. J. papildomai paaiškino, kad Su B. R. susitiko ofise ir perdavė pinigus. Darbo vietoje tuo metu nieko nebuvo. Kaltinamasis buvo savo kabinete, kuriame tuo metu nebuvo nieko išskyrus jį ir B. R.. Tame darbo kabinete nebuvo taip, kad pastoviai zuja žmonės, dažniausiai matydavo A. ir juristę B. M.. Galėjo būti, kad A. I. nematė. Iki susitikimo su E. J. į biurą užėjęs nebuvo, dokumentai buvo perduoti iš anksto. Negalėjo pasakyti, ar B. R. penktadieniais būdavo darbe, tačiau yra jį matęs ir penktadienį. Tuo metu gavo dalį dokumentų, užėjęs norėjo juos palikti ir rado B. R.. Pinigus B. R. perdavė ten, kur yra T. J. darbo vieta.

Apklaustas 2016-02-29 teismo posėdyje paaiškino, kad pokalbis tarp nukentėjusiosios ir kaltinamųjų buvo apie tai, kad administratorius imsis visų teisėtų jam priklausančių pareigų ir sklandžiai atliks savo darbą, kad reikės pristatyti visus reikiamus dokumentus. B. R. pristatė patį procesą ir galimus trumpus terminus procedūrai užbaigti. Pokalbis buvo bendro pobūdžio. E. J. teigė, kad viskas įmonėje tvarkoje. Pinigus sumokėti pasiūlė B. R.. Buvo įvardinta, ar sumokės 6000 Lt, pinigai turėjo būti sumokėti už ta, kad administratorius imtųsi visų teisėtų veiksmų greitai ir sklandžiai atlikti savo darbą. Administratorius gali skrupulingai vertinti kiekvieną dokumentą ir taip procesas gali užtrukti iki 2 metų. Nebuvo kalbama apie tai, kad už fiksuotus pažeidimus gali būti neskiriama bauda vadovui. Tai buvo pinigai už tai, kad būtų greičiau užbaigta bankroto procedūra ir nereikėtų rūpintis bankroto reikalais. Gautus pinigus 3000 litų pasidalino lygiomis dalimis su B. R., juos kaltinamasis išleido savo reikmėms. 6000 lt nebuvo atlygis bankroto administratoriui, jie buvo skirti pagreitinti visas bankroto procedūras, kad jis greičiau ir nesikabinėdamas atliktų bankroto administratoriaus pareigas.

Apklaustas kaip kaltinamasis B. R. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino. Paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltės nepripažįsta, parodymus duoti sutinka, tačiau neatsakinės į prokuroro klausimus. Paaiškino, kad apie 30 metų pažinojo T. J. motiną, nes su jo tėvai yra kaimynai. Motina supažindino jį su T. J., jis buvo jaunas, dirbo banke ir skundėsi, kad nemato ten perspektyvų. Po to perėjo dirbti į verslo centrą, bet vis tiek ieškojo darbo. Kaltinamasis uvo JLBR kompanijos akcininkas. Žino bankroto procedūrą geriau nei licencijuotas bankroto administratorius. Nemoka lietuvių kalbos, nedirba kompiuteriu, todėl negali gauti licencijos. Pasiūlė T. J. darbą, jis turėjo potencialą. Vėliau T. J. atsidarė savo įmonę „E.“, bet ji su kaltinamuoju nieko bendro neturėjo. T. J. su juo dažnai konsultavosi, kavinėje „Brandevino“ būdavo dažnai, nes nebuvo kur kitur susitikti su klientais ar išgerti kavos. Buvo vasaros pradžia ar gegužės pabaiga, kavinėje sėdėjo T. J. su moterimi, jie kažką lietuviškai kalbėjo. Pagalvojo, kad T.turi kompaniją, yra įmonės turtas 6000 Lt, todėl ir pasakė, kad bus arba turtas, arba 6000 Lt. Iš čia ir atsirado ta suma. Paskui kaltinamasis išėjo iš kavinės. Vėliau T. jam pasakė, kad „Sodra“ inicijavo paskirti jo kompaniją administratoriumi, buvo nustebę, kad Tomas paskirtas bankroto administratoriumi. 2014-09-23 susitiko su T. J. ir J.. Kaip tik tą rytą sveikino finansininkę su gimtadieniu ir rytą gėrė alkoholio, todėl prisimena šitą datą. T. susitarė su E. ir pasikvietė jį, susitiko kavinėje. Tomas turėjo problemą, nes E. J. neatidavė dokumentų. T. J. niekada nei su juo, nei prie jo nekalbėjo apie kyšį. Daugiau su jais abiem susitikęs nebuvo. Žinojo, kad oficialiai imti pinigų administravimui negalima. Atsiminė, kad po susitikimo „Vero cafe“ jam paskambino T. ir paklausė, ar oficialiai galima imti pinigus administravimui. Dėl to B. R. skambino J.. 2014-09-02 buvo susitikęs su T. J. ir E. J. „Vero cafe“ kavinėje. Jis užėjo į kavinę, Tomas kažkur buvo užtrukęs. Atsisėdęs šalia Editos pajuto keistą bendravimą, jautėsi šaltis ir nenuoširdumas. Kai atėjo T., jie pradėjo kalbėtis lietuviškai. Teigė, kad lietuvių kalbos jis nesupranta. Visą laiką perklausinėjo. Suprato, jautė, kad kalbama provokuojančiomis temomis. E. J. nenorėjo atiduoti turto. Kaltinamasis pajuto, suprato, kad tai provokacija. Jie ilgai kalbėjosi, o jis galvojo, kas ten per nutylėjimai. Atstojo, pasakė, kad jų nutylėjimai jam nemalonūs ir išėjo. S. J., kuris yra patyręs bankroto procedūrose. Jis negalėjo jam nieko konkrečiai pasakyti, nes nebuvo neatiduotas turtas, nebuvo kreditorių susirinkimo. Vėliau paskambino T. ir pasakė nieko neimti, kad tai kažkokia provokacija. Žinojo, kad T. J. turi susitikti su J., turėjo atiduoti dokumentus. Tą dieną išvažiavo į kitą miestą ir nenorėjo susitikti. T. J. norėjo gauti dokumentus, nebuvo pokalbio apie pinigus, juo labiau apie kyšį. Jis buvo išprovokuotas. Žino, kad neplanavo imti kyšio.

Tomas buvo nepatyręs, jis nuolatos skundėsi, kad nėra dokumentų ir B. R. klausė, ką daryti. Jis pasakojo ir rodė dokumentus. Tai buvo standartinė situacija, kai vadovas nenori atiduoti turto ir dokumentų. Paskambino UAB „A.“ administratoriui L. M., su juo susitiko pasikalbėti, to asmens anksčiau niekada nebuvo matęs ar pažinojęs. Jis pasakė, kad E. J. su juo kalbėjo apie bankroto procedūrą, pasirašė, kad turės įnešti 10 000 Lt. Tai tikriausiai turėjo būti už administravimą. Jie neketino mokėti ir jis kreipėsi į teismą. L. M. sakė, kad E. J. atnešė pinigus grynaisiais ir norėjo išprovokuoti kyšio davimą.

Susitikime „Brandevino“ kavinėje vasaros pradžioje T. J. ir E. J. kažką kalbėjo apie 6000, turtą. Kaltinamasis pasakė, kad ji arba turi įnešti arba tuo pinigus, arba viską atiduoti. E. pasakė, kad yra turtas, kodėl ji taip pasakė, nežino. Jie kalbėjosi tarpusavyje, jo pokalbis labai nedomino. Ji sakė, kad turtas kainuos 6000 Lt. Jis sakė jai, kad ji atiduotų turtą arba 6000 Lt už turtą. Tai pasakęs jis išėjo. Buvo pokalbis apie tai, kad E. J. nusprendė, jog T. J. bus bankroto administratorius, iš pokalbio kaltinamasis suprato, kad jeigu jis administratorius, tai ji privalo atiduoti turtą arba įnešti lėšas. Kai neatiduodamas turtas, privaloma kreiptis į teismą, kad pinigus išieškotų iš direktoriaus, tai elementari procedūra. Be ieškinio galimi kiti variantai: taikos sutartis, turto nuoma. Buvęs vadovas gali sumokėti pinigus į administratoriaus sąskaitą. Kasos orderį gali išrašyti administratorius arba buhalteris. Pinigai mokami į administruojančios įmonės sąskaitą. 2014-09-23 susitikime dalyvavo E., kaltinamasi ir T.. T. J. nervinosi ir prašė dokumentų, buvo nustatyti nauji terminai dokumentams perduoti. Administratorius negali dirbti be dokumentų. Šio pokalbio metu apie 6000 Lt kalbama nebuvo, nors gali to tiksliai neprisiminti, nes buvo išgėręs. Ketino iš susitikimo kuo greičiau išeiti. Kaltinamojo su UAB „E.“ nesiejo jokie santykiai, niekada toje įmonėje nedirbo, akcininku nebuvo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo procedūra kaltinamojo nedomino, apie ją žinojo tai, ką jam sakė T. J.. T. J. konsultavosi su juo ne tik dėl šios konkrečios įmonės, nes buvo be patirties. Žinojo apie T. J. ir E. J. susitikimus po 2014 m. spalio 2 d. nes Tomas sakė, kad nori susitikti su J. ir gauti dokumentus. Žinojo, kad jis turi gauti dokumentus. Jis nežinojo, nesakė, kad jam atneš kyšį. Žinojo, kad atneš dokumentus, bet išvyko, nes tai jo nedomino. Pacituotame 2014 m. spalio 15 d. pokalbyje T. paaiškino jame kalbama apie dokumentus ir turtą. Spalio 15 d. 14:13 val. pokalbį prisimena. T. nemoka teisingai ir lanksčiai kalbėti, B. R. paaiškino jam, kad kalbėtų laksčiau ir galbūt tada jis gaus dokumentus. Neatsimena susitikimo, apie kurį kalbama spalio 15 d. pokalbyje. T. ketino susitikti su E.. Kaltinamasis važiavo su administratoriumi į kitą miestą ir pokalbyje su T. juokavo. Žinojo, kad jis turėjo susitikti su E. J. dėl dokumentų, o ne kyšio. Spalio 17 d. 09:54 – 09:54 val. telefoniniame pokalbyje kalbama apie tai, kad turi būti susitikimas, reikėjo paimti dokumentus. Patarė T. būti lankstesniu ir ramiai kalbėti.

Civilinis ieškinys juokingas ir absurdiškas, jo nepripažįsta nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos. Ji kaltinamojo sveikatai daugiau pakenkė, jokių pinigų iš jos neėmė.

2016-02-29 teismo posėdyje paaiškino, kad jis nesuprato T. J. ir J. pokalbių, nes jie kalbėjo lietuviškai, o jis nesupranta lietuvių kalbos. E. J. nenorėjo atiduoti nei turto nei pinigų. Jokio susitarimo dėl pinigų nebuvo, juo labiau B. R. negalėjo nieko žadėti. E. J. nenorėjo atiduoti dokumentų, jis tai suprato, ji ir dabar nėra atidavusi dokumentų, pridarė nuostolių sodrai. Jis suprato, kad E. J. meluoja, provokuoja. E. J. kalbėjo, kad pas ją yra turto už 6000 Lt, todėl jis ir pasakė, kad arba ji atiduotų turtą, arba pinigus 6000 Lt už turtą.

Apklausta kaip nukentėjusioji E. J. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. Su T. J. susipažino nuo bankroto bylos iniciavimo. Kai susitiko su T. J., prie jų prisijungė B. R.. Anksčiau su jais jokių santykių nepalaikė. T. J. yra jos brolio buvęs klasiokas, o B. R. nepažinojo. Teigė, kad anksčiau su bankroto procesu nebuvo susidūrusi. Susitikimo metu jai buvo pasakyta, kad procesas kainuoja 6000 Lt. Kai iškėlė bankroto bylą T. J. su B. R. atėjo į jos saloną ir iš darbuotojos paėmė nukentėjusiosios telefono numerį. Susitiko, kabėjo apie tai, kad nukentėjusioji turi perduoti pinigus. Pasakė, kad iš karto šios sumos neturi. Susitikimas vyko kavinėje, kurios pavadinimo neatsimena. Su T. J. B. R. nebuvo, nukentėjusioji padavė T. J. 3000 Lt, kuriuos jis įsikišo į kišenę, o E. J. paklausė, kur yra kvitas. T. J. pasakė, kad jo nebus. Tada nukentėjusioji suprato, kad viskas ne taip, kaip įsivaizdavo. Kreipėsi į T. J. elektroniniu paštu ir paprašė grąžinti, kas yra neteisėtai paimta ir pasakė, kad nori, jog bankroto procedūra vyktų įstatymo nustatyta tvarka. Į laišką buvo sureaguota ir atsakyta, kad ji vengia vykdyti savo įsipareigojimus, neperduoda likusių įmonės dokumentų. Nukentėjusioji kreipėsi į STT, turėjo įrašą iš kavinės „Vero cafe“, esančios Gedimino g. 16, Vilniuje. Į šį susitikimą atvažiavo T. J. su B. R.. Nukentėjusioji jiems paaiškino, kad ne taip įsivaizdavo bankroto procesą, procedūrą ir nori, kad viskas būtų atlikta teisėtai. Jai buvo pasakyta, kad gali gauti baudą ir turėti visokių problemų. Ji atsakė, kad nesvarbu. Dėl pinigų buvo sutarta, kad ji turi pagalvoti ir tada ji kreipėsi į STT. Tą dieną turėjo atvažiuoti paimti įmonės turtą, būnant STT parašė žinutę, kad nukentėjusioji susirgo ir pradėjo ruoštis kitam pinigų perdavimui. Tai užtruko apie savaitę laiko. Vėliau vyko į susitikimą su T. J. su kameromis ir STT darbuotojų palyda, kurio metu perdavė pinigus.

Į klausimus E. J. paaiškino, kad apie bankroto procedūrą sužinojo iš „Sodros“ gavusi laišką, kuriame buvo parašyta, jog T. J. bus paskirtas bankroto administratoriumi. Bankroto byla buvo iškelta rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisiminė. Pirmas susitikimas su T. J. vyko liepos mėnesį. Šio sutikimo metu nukentėjusioji bandė išsiaiškinti bankroto procedūras, jai buvo pasakyta, kad tai kainuoja 6000 Lt. Be jos ir T. J. susitikime dalyvavo B. R.. Tai, kad bankroto procedūra kainuoja 6000 Lt, jai susitikimo metu pasakė B. R.. Apie tai, kad tai neteisėti pinigai nebuvo kalbama. Kitas susitikimas buvo rugsėjo mėn., kai paskelbė apie bankrotą. Paskelbus bankrotą T. J. ir B. R. atėjo į saloną ir paprašė jos telefono numerio, nes jo neturėjo. Antrasis susitikimas buvo Žalgirio g., jo metu dalyvavo T. J., kas dar dalyvavo, neprisiminė. Jo metu buvo pateikti pasirašyti bankroto administratoriaus dokumentai. Kitas susitikimas buvo pinigų perdavimas, jame dalyvavo tik T. J.. Nukentėjusioji iš piniginės išėmė pinigus įvairiomis kupiūromis ir padėjo juos ant stalo, T. J. juos įsidėjo į kišenę.

Po pinigų perdavimo nukentėjusioji kreipėsi į T. J. ir sakė, kad reikia susitikti ir pasikalbėti. Susitikimas vyko Gedimino g. 16, į jį atvyko T. J. ir B. R.. Nukentėjusioji susitikimo metu sakė, kad viską įsivaizdavo ne taip, kad galvojo, jog viskas yra oficialu ir kad nenori taip. Ji buvo įspėta, kad jai gali grėsti baudos. Dėl to ją įspėjo T. J., jis pasakė, kad ji gerai pagalvotų, kaip nori elgtis. To pokalbio metu dalyje pokalbio B. R. net nedalyvavo. Rodos buvo pasakyta, kad jie gali grąžinti 3000 Lt, tai atrodo sakė B. R., vėliau jis apsisuko, pasakė, kad neapsimetinėtų kvaile ir išėjo. Daugiau pokalbyje B. R. nedalyvavo. Šį pokalbį nukentėjusioji įrašė telefonu, kuris gulėjo ant stalo, buvo įjungtas diktofonas. Įrašyti pokalbį nusprendė, nes suprato, kad ne viskas yra gerai ir norėjo atsiimti tai, kas buvo sumokėta, bei kad nebūtų reikalaujama toliau mokėti. Įtarė, kad jai gali tekti kreiptis į atitinkamas instancijas. Kur kreipsis, dar nežinojo. Pokalbio dalyviai nebuvo perspėti, kad pokalbis įrašinėjamas. Praėjus porai dienų po pokalbio nukentėjusioji kreipėsi į STT. Po susitikimo elektroniniu laišku rašė, kad jai grąžintų pinigus (t. 1, b. l. 51). Kavinėje susitikimo metu buvo pasakyta, kad turi laiko pagalvoti, nenorėdama pakenkti parašė, kad nori, jog viskas vyktų įstatymo nustatyta tvarka.

Su T. J. tarėsi dėl susitikimo ir turto perdavimo, tarėsi žodžiu arba elektroniniu paštu. Žodžiu buvo kalbėta, kad įmonė turi turto, tai trumpalaikis turtas – baldai, kėdės, jo vertė gal 6000 – 7000 Lt. Apie kreditinius įsiskolinimus nebuvo kalbėta. Taip pat nebuvo kalbėta, jog galima įnešti pinigus į kasą ir padengti kreditinius įsiskolinimus. Vėliau nukentėjusioji vykdė bankroto administratoriaus nurodymus. Iki kreipimosi į STT dalis įmonės dokumentų buvo perduota, dalis ne. Buvo du nurodymai iš bankroto administratoriaus dėl dokumentų perdavimo. Vieną gavo susitikusi po bankroto bylos iškėlimo, kitą po kreipimosi į STT. Protokole – pareiškime ir apklausos protokole nurodytos įvykių datos skiriasi, nes iš pradžių neteisingai atsiminė datas, vėliau apklausoje pagal telefoninius skambučius datas patikslino. Antroje apklausoje esančios datos yra tikslios.

Neprisiminė su kuriuo iš kaltinamųjų susitarė dėl pinigų perdavimo sumų. Susitikimo su T. J. kavinėje „Vero cafe“ metu buvo aptarta, kad ji negali iš karto sumokėti visos sumos. Su B. R. dėl pinigų perdavimo dalimis nekalbėjo.

Rusiškai nukentėjusioji supranta, bet nekalba. Susitikimo metu B. R. kalbėjo rusiškai, o ji atsakinėjo lietuviškai. Ji žinojo, kad B. R. nekalba lietuviškai, bet supranta. Jis viską suprato, ką jam sakydavo, atsakydavo rusiškai. Nukentėjusioji rusiškai supranta pakankamai gerai, ko nesuprato, jai paaiškino T. J.. Nemano, kad B. R. ne viską suprato, ką jam sakė, jis neuždavė papildomų klausimų.

Ji suprato, kad pinigus reikia sumokėti už teisėtą įmonės uždarymą, T. J. iš jos reikalavo kyšio – įkalbinėjo duoti likusią kyšio dalį. Susitikimo „Vero cafe“ metu jis reikalavo kyšio sakydamas, kad ji turi gerai pagalvoti, ar nori ramiai gyventi. Pusėje pokalbio buvo ir B. R.. Kai T. J. reikalavo kyšio, B. R. nebuvo. Jis išėjo pokalbio pradžioje, pasakęs, T. J., kad jis grąžintų pinigus.

Versle yra nuo 18 metų, t. y. apie 10 metų. Iki UAB „Frėjos grožio namai“ yra buvusi dviejų įmonių vadove, akcininke taip pat dviejų įmonių. Likviduojama buvo jo buvusio vyro įmonė, kuriai vadovavo prieš daugelį metų. Iš ar artimųjų taip pat yra įmonių vadovų.

Pirmasis susitikimas vyko kavinėje, Žalgirio g. 88, jame dalyvavo T. J. ir B. R.. Jo metu buvo paaiškinta, kad įmonės uždarymas kainuos 6000 Lt, tiesiog uvo pasakyta suma. Teigė, jog nebuvo susidūrusi su bankroto procedūromis, manė, kad už paslaugas yra mokami pinigai, tiri oficialiai įnešti 6000 Lt už įmonės uždarymą ir bankroto procedūrų sutvarkymą. Nebuvo kalbama, ar tai oficialu, ar ne. Nebuvo kalbama ir apie tai, kad darys ne viską. Kai perdavė pinigus ir negavo kvito, suprato, kad tai neoficialu. Nebuvo siūlyta grąžinti pinigus. Nei T. J., nei B. R. nesiūlė grąžinti pinigus.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja E. J. parodė iš esmės analogiškas aplinkybės (t. 1, b. l. 42-46). Iš E. J. 2014-10-17 papildomos apklausos matyti, kad ji 2014-10-13 elektroniniu paštu T. J. parašė, jog dėl sveikatos problemų iki 2014-10-13 15:00 val. nespės paruošti ir jam prašomų dokumentų ir teiravosi, ar gali juos pateikti 2014-10-16, jis atsakė, kad sutinka susitikti 2014-10-16, vėliau 2014-10-15 pasiūlė susitikti penktadienį (2014-10-17), apie 12:00 val., pas jį darbo vietoje. Liudytoja sutiko, todėl T. J. dokumentus pristatys 2014-10-17 apie 12:00 val. jo darbo vietoje, esančioje Žalgirio g. Vilniuje, 505 kabinete (t. 1, b. l. 62-63). Apklausta papildomai 2014-10-18 E. J. paaiškino, kad ji 2014-10-17 apie 12 val. nuvyko pas T. J. į jo darbo vietą, esančią Žalgirio g. Vilniuje, 505 kabinete. Susitikusi su juo perdavė jam dokumentus, nurodytus 2014-1009 rašte. Užėjus į 505 kabinetą T. J. sėdėjo prie stalo, esančio arčiausiai įėjimo durų, dešinėje pusėje, jis kabinete buvo vienas, tačiau kažkokia moteris, kurią T. J. pavadino L., užėjo į kabinetą ir pasisveikino su T. J.. Susitikimo metu kalbėjo apie 2014 m. vasaros susitikimą, kuris vyko kavinėje Žalgirio g. T. J. sakė, kad nesupranta, kas vyksta, nes ji nevykdo jų reikalavimo sumokėti pinigus. Užuominomis jis kalbėjo apie tai, kad ji turėtų vykdyto jo ir B. reikalavimą sumokėti likusius 3000 Lt už bankroto procedūrų įvykdymą ir jis padarys taip, kad bankrotas atneštų jai kuo mažiau nuostolių. Minėjo, kad gali padaryti taip, kad vėliau ji galėtų pasilikti įmonės materialųjį turtą už nedidelę kainą, taip pat minėjo, kad viską koordinuoja B., o jis yra tik vykdytojas. Iš jo kalbos nukentėjusioji suprato, kad ji turi atiduoti jam likusius 3000 Lt. Ji pasakė, kad dabar su savimi turi likusius pinigus, T. J. pasakė, kad jo išsakytos sąlygos nepasikeitė, todėl ji gali dabar jam atiduoti likusius 3000 Lt. Nepamena ar jis tai pasakė tiesiogiai, ar užuominomis. Ji padavė 3000 Lt, kuriuos T. J. paėmė ir pasidėjo tarp sąsiuvinio lapų, kuris buvo ant stalo. Paėmęs pinigus jis pasakė, kad dabar viskas bus gerai ir bankroto procedūrą sutvarkys taip. kad tai sukeltų kuo mažiau nuostolių. Tada liudytoja išėjo iš T. J. kabineto (t. 1, b. l. 70-71).

Papildomai apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji E. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad garso įraše, esančiame kompaktiniame diske kompiuterinėje rinkmenoje „rec_2014-102(3).wav“ girdėti jos, B. R. ir T. J. pokalbis. 2014-12-01 apžiūros protokole raide „E“ pažymėta moteris yra liudytoja, raide „B“ pažymėtas vyras Nr. 1 yra B. R., raide „ pažymėtas vyras Nr. 2 – T. J.. Protokole stenografuotas pokalbis atitinka įrašo turinį. Pokalbyje nėra užšifruotų žodžių ar sakinių, jis nėra kažkaip montuotas ar kitaip modifikuotas. Įrašytas yra vientisas jos, T. J. ir B. R. pokalbis, kuris vyko 2014-10-02 „Vero Cofe“ kavinėje, esančioje Gedimino pr. 16/Vilniaus g. 10, Vilniuje.

E. J. taip pat patvirtino, kad garso įraše, esančiame kompiuterinėje rinkmenoje „rec_2014-103(2).wav“ girdėti jos ir T. J. balsai. 2014-12-05 apžiūros protokole raide „M“ pažymėta moteris yra ji, o raide „B“ pažymėtas vyras yra T. J.. Protokole stenografuotas pokalbis atitinka įrašo turinį, Pokalbyje nėra užšifruotų žodžių ar sakinių. Įrašytas pokalbis nėra kaip nors sumontuotas ar kitaip modifikuotas. Įrašytas yra vientisas jos ir T. J. pokalbis, kuris vyko 2014-10-03 UAB „E.“ patalpose, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

E. J. patvirtino, kad vaizdo įraše, esančiame CD „maxell“ DVD-R 1-16x Speed 4.7 GB 120 min. su užrašu „2014-10-22 Nr. 22-14-267CD-2-103-14“, kompiuterinėje rinkmenoje „Rec1_004.avi“ girdėti jos ir T. J. pokalbis, pokalbyje nėra užšifruotų žodžių ar sakinių, pokalbis nėra montuotas ar kitaip modifikuotas. Įrašytas vientisas jos ir T. J. pokalbis, kuris vyko 2014-10-17 UAB „E.“ patalpose, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 1, b. l. 94-99).

Apklaustas kaip liudytojas V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta B. R. ir t. J.Su B. R. santykiai draugiški, su T. J. – dalykiniai. Byla dėl kyšio priėmimo, apie tai skaitė spaudoje. Šiuo metu UAB „E.“ nedirba apie pusę metų, iki to laiko dirbo. Jam skambindavo iš bankroto valdymo administravimo departamento ir klausdavo, ar sutinka administruoti bankrotą, jeigu sutikdavo, reikėdavo pasirašyti elektroniniu deklaravimo būdu, kad sutinka. Tada gaudavo pranešimą, kad yra paskirti bankroto administratoriais. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atrodo, kad paskambino ir paprašė sutikimo būtu administratoriumi. Tuo metu liudytojas buvo direktoriumi ir turėjo elektroninio deklaravimo duomenis. Duodant sutikimą buvo nurodoma administratoriaus įmonės pavadinimas, kodas, adresas, konkretus administratorius nenurodomas. Bankroto administratoriumi buvo T. J.. Bankroto administratoriai įmonėje buvo trys. Liudytojas neadministravo bankrotų. Deklaravus sutikimą būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi daugiau jokiuose reikaluose dėl šios įmonės nedalyvavo ir nieko nežinojo. UAB „E.“ dirbo direktoriumi, B. R. UAB „E.“ jokios veiklos nevykdė, paslaugų su ja nevykdė.

Apklausta kaip liudytoja J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš bylos dalyvių pažįsta E. J., ji yra buvusi darbdavė. Nedirba su ja nuo 2014 m. gruodžio. Santykiai normalūs. Paaiškino, kad ji dirbo salone ir atėjo du vyriškiai, prisistatė kaip E. pažįstami, davė jiems E. numerį ir viskas. Tai buvo 2014 m. rudenį. Vyrai atėjo į saloną Gedimino per. Jie pasakė, kad yra geri E. pažįstami, paprašė jos telefono numerio, apsižiūrėjo, apžiūrėjo saloną, klausė, kaip sekasi. Liudytoja daugiau bendravo su vyresniuoju vyru, kitas vyras buvo aukštesnis, šviesesnis ir jaunesnis. Jis yra salėje. Neatsimena, ką kalbėjo jaunesnysis vyras. Jie kalbėjo lietuviškai, bet vyresnysis kalbėjo su rusišku akcentu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neskolinga darbo užmokesčio, išeinant sumokėjo. Liudytojos darbo vieta buvo įrengta naujai PC „Flagman“, ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Persikėlė į PC „Flagman“, ten padirbo metus laiko ir išėjo. Vyriškiai atėjo į PC „Flagman“, Gedimino pr. 16 užsidarė ir ten nieko nebeliko. B. R. atėjo, prisistatė pažįstamais, paprašė telefono numerio. Liudytoja davė telefono numerį. Dar paklausė, kaip sekasi. Šiuo metu liudytoja dirba ne pas E. J. (t 3, b. l. 103-104). .

Apklaustas kaip liudytojas R. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta abu kaltinamuosius, nes dirbo įmonėje, kurioje T. J. buvo bankroto administratorius, o B. R. – direktoriaus pavaduotojas. Dirbo tame pačiame ofise, santykiai su abiem kaltinamaisiais draugiški. Teigė, kad kartais pabendrauja su B. R. dėl teisinių konsultacijų, kalbėjosi teoriniais samprotavimais - kas būtų, jeigu būtų. Šiuo metu dirba kaip bankroto administratorius, su B. R. bendrauja kaip bendradarbiai. Įmonėje buvo bankroto administratorius, o B. R. – direktoriaus pavaduotojas. Kalbama buvo apie tai, kad yra kažkoks salonas ir yra neperduotas turtas. Pinigus turėjo įnešti į įmonės sąskaitą, tos, kuri bankrutuoja sąskaitą. Kalbama buvo , kad yra iškelta bankroto byla ir neperduodamas įmonės turtas. Lygtai savininkai siūlo padengti žalą-vertę ir klausimas buvo, kaip tai padaryti. Liudytojas siūlė įforminti taikos sutartį arba kviesti kreditorių susirinkimą. Kada vyko pokalbis, neprisiminė, gal prieš pusmetį, metų laiko nurodyti negalėjo. B. R. kalbėjo apie kažkokį grožio saloną, pavadinimo neprisiminė (t. 3, b. l. 105).

Apklausta kaip liudytoja O. J. paaiškino, kad iš bylos dalyvių pažįsta savo sutuoktinį, žino apie prašymą paskirti laiduotoja. Teigė, kad vyras labai pergyvena, nuoširdžiai gailisi. Turi mažametę dukterį, yra pasiėmė paskolą, nori susilaukti antro vaiko. Sutuoktinis yra sąžiningas, doras žmogus, dėl įvykio jam yra didžiulė psichologinė trauma. Teigė, kad ji vyrą įtakos visais įmanomais būdais, mano, kad gyvenimas taip pat auklėja. Liudytoja stengsis savo pavyzdžiu daryti teigiamą įtaką.

Apklausta kaip liudytoja A. D. I. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. B. R. pažįsta nuo 2011 m., o T. J. neprisimena nuo kada.. Su T. J. santykiai darbiniai, su B. R. taip pat darbiniai, tačiau su juo kartu švenčia didesnes šventes. Žino, jog byla yra dėl grožio salono. Su E. J. yra bendravusi, prašė jos pateikti darbo sutartis, žiniaraščius. Teigė, jog jos darbovietė yra (duomenys neskelbtini), kuris susideda iš 2 kabinetų. Šiame kabinete dirba trys žmonės, o kitame kabinete nuo 5-6 asmenų. B. stalas ir kėdė yra liudytojos kabinete. Patalpose yra signalizacija. Kas ateina pirmas, turi pasirašyti knygoje, kas išeina paskutinis – turi priduoti signalizaciją. Šioje darbo vietoje B. R. būna ertai. Pernai metais rugsėjo mėn. jis būdavo pirmadieniais - ketvirtadieniais, o penktadieniais jo paprastai nebūna. Tą dieną (2014-09-26) įsiminė, nes norėjo su juo suderinti kitos dienos įvykius. Su juo susiskambino tarp 10-11 valandos. Ar T. J. tą dieną buvo darbe, neatsiminė.

2014-09-26 rytą liudytoja važiavo į sporto klubą „Victoria“. Ten buvo tarp 6:30 ir 7:00 val. Tada vyko į darbą, kur buvo tarp 8:30 val. – 9:00 val. Vyko savo automobiliu, jį pastatė Žalgirio g. 88 aikštelėje, Penktadieniais jį paprastai ten palieka. Apie 11:45 val. ėjo pietauti į „Natali“ kavinę09:15 val. į biurą atėjo L. R., ji komercijos direktorė, biure dirbo iki 12 val. Liudytoja su B. R. susiskambino, nes reikėjo suderinti alkoholio klausimus, kadangi ruošėsi kitos dienos šventei. Tą diną į ofisą buvo atvykusi juristė B. M.. B. R. UAB „E.“ nedirbo, mano, kad jis su ta įmone nieko bendro neturėjo. Jis dirbo „M.“ T. J. buvo „E.“ administratoriumi, vadovas buvo V. K.. Nuo biuro iki B. R. namų yra 500 m., o gal daugiau, automobiliu 5 min. kelio. 2014-09-26 į biurą liudytoja turėjo grįžti apie 12:30 val., darbą baigė 16:00 val. Išėjusi pietauti signalizacijos nepridavė, tik užrakino lauko duris, raktus nuo pagrindinių durų turėjo ji, T. J., administratorė, B. R., praktiškai visi darbuotojai. Kas dar buvo biure minėtą dieną, ar buvo didesniame kabinete, neprisiminė. Šventė buvo 2014-09-27, tačiau visus jos klausimus derino 26 d., penktadienį, todėl viską gerai atsimena. Kai susiskambino su B. R., pokalbio metu suprato, kur jis yra, nes B. R. turi papūgą, todėl buvo namie.

Vėliau buvo pas savo tėvus, papasakojo motinai apie pinigus, ji paklausė, ar T. J. kur nors pasirašė, kad E. J. sumokėjo pinigus. Tada E. J. suprato, kad kažkas yra negerai. Ji parašė T. J. elektroninį laišką, kad nori su juo susitikti ir viską išsiaiškinti. 2014-09-24 ji susitiko su T. J. ir B. R. kavinėje Vero Coffee“ Centro pasaže, pokalbį įrašinėjo telefonu. B. grubiai ir nebemandagiai kalbėjo, jog E. J. neapsimetinėtų kvaile, jog ji viską suprato, grasino, kad ji oficialiai turės sumokėti 10 000 Lt plius PVM. Jis buvo labai susinervinęs, išbėgo iš pasažo pasakęs T. J. grąžinti pinigus E. J.. T. J. liko ir kalbėjo apie savo darbo principus. , aiškino, kad negali imti pinigų, kad reikalui esant ją pridengs. E. J. sakė, kad nori, jog viskas būtu oficialiai, pagal įstatymus. J. sakė, jog tarėsi, kad ji turi sumokėti likusią sumą. Išsiskiriant liepė pagalvoti, klausė, ar nori ramiai miegoti ir ragino sumokėti likusią sumą. E. J. 2014-09-25 parašė T. J. elektroninį laišką ir dar kartą paprašė grąžinti pinigus. T. J. jam paskambino, pasakė, kad paruoš dokumentu ir atiduos pinigus, dėl to ji 2014-09-26 nuvyko į jo 505 kabinetą, pokalbį įrašinėjo, bet jis nekokybiškas, nes telefonas buvo kišenėje. Jie pasirašė dokumentus, paklausė, kaip pinigai, tačiau T. J. pasakė, kad apie tai šią savaitę nekalbės, apie tai kalbės kitą savaitę. 2014 m. spalio pradžioje T. J. paskambino ir pasakė, kad atvažiuos 2014-10-09 į saloną apie 19 val. ir išsiveš baldus. 2014-10-08 ji paraše jam laišką ir paklausė, ar jis grąžins pinigus. Po šio laiško jis su ja nesusisiekė (t. 1, b. l. 2-4).

2014-10-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. J. pateikė STT Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistei telefono aparatą Nokia Lumia (t. 1, b. l. 5), kuris buvo apžiūrėtas 2014-10-09 apžiūros protokolu ir apžiūros metu nustatyta, kad mobilusis telefonas yra Nokia Lumia 720, raudonos spalvos korpuso, telefone esantys duomenys apžiūrėti rankiniu būdu, elektroninėje adresų knygutėje yra adresas „T. bankroto administratorius (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu telefonas buvo prijungtas prie STT tarnybinio kompiuterio ir padaryta 2014-10-02 ir 2014-10-03 garso įrašų kopijos (t. 1, b. l. 6-7). Šios garso įrašų kopijos buvo apžiūrėtos surašant 2014-12-01 apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 8-18) ir 2015-01-05 apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 31-33). Iš šio protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kompaktinis diskas TDK, kuriame yra kompiuterinės rinkmenos „rec_2014-102(3).wav“ ir „rec_2014-103(2).wav“. Kompiuterinėje rinkmenoje yra garso įrašas „rec_2014-102(3).wav“, kuriame girdėti dviejų vyrų ir moters pokalbis. Iš šio pokalbio išklotinės matyti, kad vienas vyras kalbėjo rusų kalba, o kitas vyras ir moteris – lietuviškai. B-Vyras Nr. 1 kalbėjo rusų kalba. Iš pradžių kalba moteris ir vyras, kalbantis rusų kalba, vėliau prisijungia antras vyras. Moteris sako, kad po penktadienio ar ketvirtadienio (galima suprasti, kad po susitikimo) yra sunerimusi dėl visos situacijos, nes viską įsivaizdavo kitaip, oficialiai, gyvenime yra nusivylusi ir nenori taip rizikuoti. Vyras, kalbantis lietuvių kalba, sako, kad nesupranta, ką tai reiškia. Vyras kalbantis rusų kalba, klausia: palauk, aš nesuprantu, ko ji nori. Kitas vyras atsako, kad ji galvojo, kad viskas yra oficialu. Tada vyras rusų kalba sako, kad nekasyk tu man smegenų, nieko tu negalvojai. Aš tau jau pirmą dieną pasakiau. Moteris sako: „NE“, į ką vyras rusų kalba atsako: nesuk galvos, oficialiai taip nebūna. Moteris sako: „Būna“, į ką vyras rusų kalba atsako: „ką tu čia man kasai smegenis, niekas neturi teisės, nei vienas administratorius, oficialiai paimti pinigus, ką tu čia man niekus paistai“. Toliau tas pats vyras sako, kad pasakų gali čia nesekti. Klausyk, nekasyk tu čia man smegenų, gerai? Tu čia kvailių ne šitą... Sako, kad nėra tokio įstatymo. Vyras, kalbantis lietuvių kalba, banto išsiaiškinti, kas yra negerai, dėl ko sunerimusi moteris. Moteris, kalba, jog ji bijo, kad jai reikės du kartus mokėti. Tada vyras, kalbantis rusų kalba, sako, kad gali jai atiduoti pinigus ir padaryti tyčinį bankrotą, ką tu man čia smegenis pudrini, dėl kokių tai varganų trijų štukių. Tau dabar atiduosiu savo babkes ir padarysiu tau. Vyras, kalbantis lietuvių kalba, sako, kad jie lygiai taip pat rizikuoja. Tada vyras, kalbantis rusų kalba teigia, kad klausyk, tu turi kitą saloną, aišku, kad mes tave subankrotinsim, nurašysim krūvą pinigų, dėl kažkokio tai trejetuko tu mums smegenis kasai. Moteris teigia, kad ji nieko neslėpė ir nieko blogo nepadarė darydama verslą ir jeigu jai neišėjo, tai nereiškia, kad ji yra kažkuo nusikaltusi teisėsaugai. Vyras , rusų kalbai jai sako, kad tai tu taip galvoji. Vėliau vyksta pokalbis apie tai, kad darbuotojai turi pasirašyti dokumentus, apie jšų atleidimą. Vyras lietuvių kalba sako, kad viską sudėlios, viską padarys, kad jie yra administratoriai ne akžkas. Vyras rusų kalba klausia, klausyk, tavo įranga daug kainuoja, tu link to lenki, kad mes ne... aš nesuprantu, apie ką tu šneki? Moteris sako, kad jai tai nėra problema. Moteris sako, kad oficialiai tai daryti, yra vienas dalykas. Vyras kalbantis lietuviškai, bando išsiaiškinti, ką ji turi omenyje, kas yra oficialiai. Moteris teigia, kad jeigu ji moka, tai nori mokėti oficialiai. Vėliau vyras lietuvių kalba sako, kad gali grąžinti viską, ką, ką padavė ir jie tada eina visiškai kitu keliu, visiškai kitaip. Moteris klausia, ką reiškia kitas kelias? Vyras lietuvių kalba sako, kad mes, sakė B., ania, kad yra tokių, prie ko galima kabintis, ta prasme yra skola, reiškia vadovui nuobaudos gali būti ir taip toliau ir pan. Dabar mes visų šitų dalykų, mes pačią pridengiam, darom viską, kad viskas būtų gerai. Vėliau vyksta pokalbis tarp moters ir lietuvių kalba kalbančio vyriškio apie tai, kad moteris galėtų gauti baudą nuo dešimties tūkstančių litų, arba priešingu atveju ramiai gyventų ir niekur nefigūruotų. Tada vyras lietuvių kalba sako...“tai susitariam padaryti už šešis, viską gražiai ir tvarkingai, tai mes tai ir padarysim. Tada vyras rusų kalba sako, kad jis eina į gatvę, jam nemalonu, o vyras lietuvių kalba toliau kalba su moterimi, kuri teigia, jog sulaikė spaudimo, nes žmogus išėjo nesiteikęs diskutuoti. Vyras bando išsiaiškinti, ko siekia moteris, vėliau vyras teigia, kad jai visai nebūtų naudinga būti baustai teismo ir kaip vadovui turėti draudimą dar 5 metus eiti vadovo pareigas.

Vėliau vyras siūlo gerai pagalvoti, nes jie savo darbą padarys gerai, teisingai, tvarkingai, siūlo laikytis tos pačio linijos, atlygio administratoriaus dvigubai iš jos nereikalaus. Moteris teiraujasi, o kur jos garantijos, į ką vyras atsako, kad šiame versle garantijų, ta prasme formalių pasirašytų sutarčių nėra. Garantija yra jo žodinė, kad ji bus švari ir kad pas jį verslas yra būtent šituo dalyku paremtas. Toliau seka pokalbio iš kurio galima suprasti, jog vyriškis siekia viską palikti taip, kaip yra, o moteris sako, kad nori viską daryti oficialia, kad nėra ką pridenginėti. Vyras sako, kad kaip gali neturėti pretenzijų bankroto proceso metu, kad jie kalbėjo apie tai, kad nieko nebūtų, jie pažadėjo padaryti, kad būtų viskas gerai, kad moteris dėl visko gali būti rami dėl visko ir dėl Sodros ir kitų kreditorių. Siūlo pagalvoti. Moteris teigia, kad įmonės vadovai bei akcininkai suderina 10 000 įmoką ir moka pastoviai, daro į našą ir daro nuostolių dengimą, ir visa tai yra oficialu, jisai susirenka savo bazę ir uždaro įmonę, kad ji viską įsivaizdavo būtent taip. Teigia, kad jos įmonėje nėra prie ko prisikabinti ir kad ji norėtų daryti, kad viskas matosi ir viskas yra gerai. Vyras klausia, ar norėtųsi 10 000 plius mokesčiai, ir kad jie gali pagalvoti apie tai. Toliau kalbama apie įmonės turtą, vyras teigia, kad jam turtas nereikalingas ir moteris galėjų jį pasilikti, tačiau jeigu nori oficialiai, tai turtą tada jie turi pasiimti. Turto imti nenori, nes kainuoja transportavimas, sandėliavimas, žmonės, o visa tai kainuotų. Jeigu moteris nori, turtą galėtų pasiimti už pusę likutinės. Jeigu yra jų susitarimas, jie tikrai viską daro ir padarys, kad tikrai nebūtų jokių klausimų. Moteris galėtų dirbti sau. Moteris siūlo jiems abiem pagalvoti iki rytojaus, vyras teigia, kad negalvos, moteris turi pasakyti savo galutinį sprendimą. Teigia, kad jeigu viską perduoda, tai daro procesą normalų, tvarkingą, taip, kaip ir priklauso, jeigu ne, tai aišku tada truputį kitaip, tada dažniau bendraus, užduos klausimus, dar kažkas tai tokio. Vyras teigia, „aš sakyčiau taip, Edita, kažką tai susitariam, susitikom, perdavėm ir gyvenam sau toliau ramiai, nes mes, nes mes taip nu susitarėm“. Moteris teigia, kad tai, jie tarėsi vienaip, o ji iš tikrųjų galvojo kitaip. Vyras teigia, kad tikslas yra rezultatas ir jie jį pažadėjo, tai jie jį ir padarys, nes jis sentimentais nesivadovauja, vadovaujasi žodžiu. Susitiko, jeigu jau apie tai moteriai pradėjo kalbėti, tai jau pradėjo vykti ir pusę įvyko jų susitarimo. Jeigu moteris dabar perduoda dokumentus, jie viską pamiršta, užbaigia procesą, uždaro įmonę, paskambina, kad išregistravo iš registrų centro. Pokalbio dalyviai susitaria susisiekti rytojaus dieną (t. 1, b. l. 8-30).

Iš 2015-01-05 apžiūros protokolo matyti, kad juo buvo apžiūrėtas kompaktiniame diske TDK rinkmenoje „rec_2014-103(2).wav“ esantis garso įrašas, kuriame girdėti vyro ir moters balsas. Jie kalba apie perduodamus vyrui moters dokumentus, apie esamą įmonės turtą, kur jis yra, kaip ir kokiu būdu jį galima paimti, kad negali pasirašyti perdavimo priėmimo akto, nes reikia ir baldus pamatyti ir pan. kad dėl bandų perdavimo susitiks kitą savaitę. Tada moteris klausia, o kaip ta kita situacija, piniginė situacija. Vyras pasitikslina, ką ji turi omenyje dėl piniginės situacijos. Moteris patikslina, kad ji neturėjo mokėti už ką sumokėjo, vyras tada savo, kad šiandien apie piniginį klausimą nekalbės, kalbės kitą savaitę. Vyras sako, kad viskas gavosi nelabai gražiai iš moters pusės, nes jie tikrai visą laiką kalba labai aiškiai, labai normaliai, labai žmogiškai, labai paprastai, ir jeigu su ja taip įvyko, tai lai būna, jei kitą savaitę susitiks. Moteris klausia, kuriuo metu. Vyras atsako, kad jis paskambins pirmadienį, antradienį, nes jam dar reikia irgi žmones suorganizuoti, kad baiginėti, nes jie galvoja, kad kažko tai nepaimti, kažką tai jai paliks, jeigu ji norės, na bet nesvarbu, ji kalba visai kita kalba ir taip toliau, tai viskas gerai. Suorganizuos pirmadienį antradienį ir paskambins (t. 1, b. l. 31-33).

Iš 2014-10-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. J. pateikė ikiteisminiam tyrimui šias dokumentų kopijas: išrašą susirašinėjimo elektroniniu paštu, kurio pavadinimas „dėl bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, elektroninį laišką, pavadinimu „Rastas (duomenys neskelbtini), 2014-1009 pranešimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, pasirašytą T. J., 2014-09-02 Vilniaus apygardos teismo nutartį, 2014-09-18 įsakymą bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, pasirašytas t. J., 2014-09-18 įsakymą, pasirašytą T. J., 2014-09-18 pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašytą T. J., 2014-09-17 įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą pasirašytą T. J. (t. 1, b. l. 49-61). Šie dokumentai apžiūrėti surašant 2014-12-17 apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 47-48).

Iš 2014-10-17 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. J. pateikė ikiteisminiam tyrimui susirašinėjimą elektroniniu paštu, kurio pavadinimas „rastas BUAB (duomenys neskelbtini)“. Šis susirašinėjimas buvo apžiūrėtas surašant 2014-12-22 apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 64-69).

2014-10-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi leista nuo 2014-10-13 iki 2014-12-13 klausytis T. J., B. R. ir E. J. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektorinių ryšių tinklais perduodamą informaciją (t. 1, b. l. 130). Pagal šią nutartį kontroliuojant kaltinamųjų elektroninius kontaktus ir jų turinį, fiksuojant šios procesinės prievartos priemonės eigą ir rezultatus buvo surašytas 2014-12-09 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai. Iš šių protokolų matyti, kad 2014-10-15 nuo 08:26:34 val. iki 08:32:24 val. buvo fiksuotas telefoninis pokalbis rusų kalba tarp T. J. ir B. R., kurio metu B. R. nurodo, jog rytoj važiuoja į Visaginą. T. J. sako, kad rytoj apie antrą – trečią valandą norėjo E. susitikti. B. R. klausia, ko ji nori? Į tai T. J. atsako, kad nori dokumentus perduoti ir rytoj taip pat kalbės dėl turto. B. R. nurodo, kad T. J. su ja susitiktų ir gražiau pasišnekėtų, o paskui pažiūrės. T. J. klausia, ar jam atsakyti, jeigu ji užduos tuos klausimus. B. R. sako, kad neatsakinėtų į tuos klausimus (t. 1, b. l. 141-149). 2014-10-15 nuo 14:13:18 val. iki 14:15:05 val. fiksuotas telefoninis pokalbis rusų kalba tarp T. J. ir B. R., kuriame T. J. sako B. R., jog jis susitinka su Edita penktadienį 12 valandą ir klausia, ar B. R. norės su ja susitikti. Į tai B. R. atsako, kad pagalvos apie tai (t. 1, b. l. 150-154). Pažymėtina, kad 2014 metų spalio 17 d. buvo penktadienis. 2014-10-17 nuo 07:54:05 val. iki 07:56:03 val. fiksuotas telefoninis pokalbis rusų kalba tarp T. J. ir B. R., kuriame B. R. sako T. J., jog T. J. reikia susitikinėti su Edita. T. J. sako, kad reikia, jog ji atneštų dokumentus dėl darbuotojų, kad jie pasirašytų. B. R. teigia, kad galima ir taip atleisti, kas iš to, kad pasirašys, prie ko čia dokumentai (t. 1, b. l. 155-159). 2014-10-17 nuo 09:54:12 val. iki 09:55:56 val. fiksuotas telefoninis pokalbis rusų kalba tarp T. J. ir B. R., kuriame B. R. klausia T. J., kaip susitikimas su Edita, T. J. atsako, kad pažiūrės. B. R. sako, kad reikia kaip nors ramiai pažiūrėti, reikia pagudrauti šiek tiek, ne agresyviai. Teiraujasi T. J., gal ji jo bijo, sako, kad jis (T. J.) išsiaiškins (t. 1, b. l. 160-164).

2014-10-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo leista laikotarpiu nuo 2014-10-13 iki 2014-12-13 E. J. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus T. J. ir B. R. atžvilgiu (t. 1, b. l. 184).

204-10-17 pinigų perdavimo priėmimo aktu STT Vilniaus valdybos specialistas perdavė E. J. 3000 Lt, kupiūromis po 100 Lt (t. 1, b. l. 187). Šios nutarties pagrindu buvo atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai ir surašytas 2015-01-30 nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, jog šie veiksmai buvo atlikti 2014-10-17 nuo 12:05 val. iki 12:28 val. T. J. atžvilgiu, juos atliekant buvo naudotos specialios techninės garso ir vaizdo įrašymo priemonės. Šių veiksmų metu E. J. nuvyko į UAB „E.“ (duomenys neskelbtini) kabinetą, susitiko su T. J., pateikė jam bankrutuojančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. T. J. teiravosi, ar E. J. norėtų pasilikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Priminė, kad jie buvo susitikę pirmą kartą rugpjūčio mėnesį ir susitarė. E. J. atsako, kad ji viską įsivaizdavo kitaip. T. J. nurodo, kad jei gali viską padaryti tvarkingai, jeigu jie susitarė, taip kaip buvo pagal pirminį susitarę. T. J. pokalbio metu vis primena susitarimą rugpjūčio mėnesį įvykusį, akcentuoja pasitikėjimą ir pirminį susitarimą, teigia, kad reikalui esant gali pasikalbėti su B.. Kalba, kad jeigu jie bendradarbiauja, tai daro kartu ir padarys tikrai tvarkingai, niekur E. J. nebus, teismuose, niekur. Teigia, kad kaip kalbėjo rugpjūčio mėn., ir sako dabar padarys savo darbą nuo iki gerai, jeigu jau susitaria. E. J. pasiteirauja, ar niekas nesikeičia. T. J. nurodo, kad nesikeičia, tai viskas tas pat. Dėl turto, jeigu norės pasilikti, gali pasilikti, Toliau kalbama apie dokumentus, ir kas juose yra. T. J. sako, kad jų tikslas yra padaryti jai gerą darbą, nes kartu bendradarbiauja, kad jų teisininkai, finansininkai, viskas, tai tą padarys, ne pirmas darbas. Kad džiugu ir smagu, kad E. J. pagalvojo ir nusprendė. E. J. teigia, kad džiaugiasi, jog baigėsi jos dabartinė situacija ir paduoda pinigus T. J.. T. J. sako supratau, gerai, tai čia trys, ane? E. J. pasiūlo paskaičiuoti. T. J. toliau kalba, kad jam džiugu ir smagu, kad mano, jog šiaip jau kitur kažkur tai niekur nebūtų šiaip jau susitarusi. Toliau kalbama apie B., kad jis labai kompetentingas, kad nesitikėjo iš Editos. Kad siūlė T. J. pabandyti kažkaip kitaip susitarti, kad jis stebėjosi, kad E. nepasitiki T. J.. Toliau kalba apie savo darbą, apie pateiktus dokumentus, apie susitikimą antradienį (t. 1, b. l. 188-196).

Iš 2014-10-16 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta 3000 Lt, visos kupiūros vieno šimto litų nominalo vertės, protokole išvardinti jų serijos numeriai (t. 1, b. l. 197-100).

Iš 2014-10-17 kratos protokolo matyti, kad 2014-10-17 nuo 12:40 val. iki 13:25 val. buvo atlikta krata T. J. darbo vietoje, esančioje UAB „E.“, adresu (duomenys neskelbtini) kabinete. Kratos metu rasta ir paimta iš sąsiuvinio, buvusio nurodytose patalpose ant darbo stalo, trys tūkstančiai litų kupiūromis po 100 Lt. Protokole nurodyti kupiūrų serijos numeriai, sąsiuvinis, mobiliojo ryšio telefonas IPHONE (t. 2, b. l. 29-30). Kratos metu paimti daiktai apžiūrėti surašant 2014-11-24, 2014-11-26, 2014-12-01 apžiūros protokolus.