- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- e2-941-669/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00169-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- „Plus Plus Capital“ AS
- Atsakovas
- K. R.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.16.10Lizingas
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Plus Plus Capital“ AS patikslintą ieškinį atsakovui K. R. (K. R.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo K. R. 2 722,66 Eur skolą, 1 344,16 Eur mokėjimo palūkanas, 245,04 Eur delspinigius, 42,60 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2 722,66 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2020 m. vasario 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nepavykus atsakovui įteikti teismo procesinių dokumentų, atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus, todėl procesiniai dokumentai šiuo atveju laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „mogo LT“ ir atsakovas K. R. 2018 m. liepos 31 d. sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L31072018/0058 (toliau – Sutartis), kuria Pradinė kreditorė suteikė atsakovui 5 200,00 Eur finansavimą bei teisę valdyti ir naudotis lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu bei išpirkti automobilį „Opel Insignia Sports Tourer SW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytą Sutarties 12 punkte, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir ją valdė bei ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išsipirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas kiekvieną mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. liepos 31 d. Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutartimi numatytas lizingo (išperkamosios nuomos) terminas nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2021 m. liepos 31 d. Sutartimi nustatytos 42,60 procentų metinės palūkanos.
2018 m. gruodžio 10 d. Sutartis dėl esminių pažeidimų buvo nutraukta, o transporto priemonė sugrąžinta pradinei kreditorei, kuri 2019 m. sausio 3 d. transporto priemonę „Opel Insignia Sports Tourer SW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 2 975,00 Eur sumą ir šia suma sumažino atsakovo bendrą įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dienai buvo 5 697,66 Eur. Atsakovo skolos likutis pradinei kreditorei po transporto priemonės pardavimo liko 2 722,66 Eur.
2017 m. vasario 28 d. pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui „Risk Management Services“ OU, kuris reikalavimą 2019 m. kovo 15 d. perleido ieškovui „Plus Plus Capital“ AS. Ieškovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnyje nustatyta rašytiniu pranešimu informavo atsakovą dėl reikalavimo perleidimo, tačiau atsakovas ieškovo reikalavimų neįvykdė.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tarp ieškovo ir atsakovo susidarė prievoliniai (lizingo) teisiniai santykiai, t. y., pradinei kreditorei reikalavimo teisę perleidus „Risk Management Services“ OU, o šiam reikalavimo teisę perleidus ieškovui, ieškovas įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos sudarytos sutarties pagrindu atsakovui turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109, 6.567 straipsniai). Įstatymas įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai).
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovui neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos (nesumokėtos finansavimo sumos) tenkinamas, iš atsakovo priteisiama 2 722,66 Eur skola.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 245,04 Eur delspinigių. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Šalių sudarytos Sutarties 13.2. punkte numatyta, jog lizingo gavėjui laiku nesumokėjus Sutartyje nustatytų mokėjimų, lizingo gavėjas privalo mokėti 0,05 procentų dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Byloje konstatuota, jog atsakovas pažeidė privelės įvykdymo terminą, ieškovas delspinigių dydį paskaičiavo už 180 dienų laikotarpį nuo 2 722,66 Eur sumos, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo 245,04 Eur delspinigius.
Be to, ieškovas prašo priteisti 42,60 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (2 722,66 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško įsiskolinimo grąžinimo dienos. Nurodo, kad pelno palūkanos turi būti mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ieškovui nežinant atsakovo prievolės įvykdymo datos nėra galimybės tiksliai paskaičiuoti palūkanų dydį, todėl prašo priteisti 1 344,16 Eur paskaičiuotas palūkanas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. vasario 6 d.) ir palūkanas nuo 2020 m. vasario 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įsipareigojo mokėti palūkanas už Sutartį, laikytina, jog atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti mokestines (pelno) palūkanas, kadangi mokestinės palūkanos atlieka būtent tokią pačią funkciją, kokią atlieka Sutartyje nustatytos palūkanos. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl pelno palūkanų yra pagrįstas.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pelno palūkanas prašo priteisti iki visiško nesumokėtos finansavimo sumos grąžinimo dienos, nors pagal aktualiausią kasacinio teismo praktiką pelno palūkanų skaičiavimas iki visiško paskolos sumos grąžinimo nebegalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 46, 47, 48, 49, 52 punktai).
Pirmiau minėtos kasacinio teismo nutarties 54 punkte nurodyta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas priteisti pelno palūkanas laikytinas, kaip reikalavimas atlyginti negautas pajamas. Šalys Sutartimi lizingo terminą numatė nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2021 m. liepos 31 d., todėl akivaizdu, kad ieškovas/pradinė kreditorė pajamas gauti galėjo tikėtis iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2021 m. liepos 31 d. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis kasacinio teismo suformuota aiškinimo taisykle dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, ieškovo reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies ir ieškovui priteisia 1 344,16 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. vasario 6 d. ir palūkanas nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (2 722,66 Eur) nuo 2020 m. vasario 7 d. iki visiško nesumokėtos finansavimo sumos grąžinimo dienos, tačiau ne daugiau kaip iki 2021 m. liepos 31 d. Pažymėtina, kad teismas neteikia pelno palūkanų suminės išraiškos skaičiavimo už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2021 m. liepos 31 d., kadangi atsakovas įsiskolinimą gali padengti ir anksčiau, o atsižvelgiant į ieškovės suformuluotą reikalavimą, palūkanų paskaičiavimas už laikotarpį iki 2021 m. liepos 31 d., reikštų teismo išėjimą už ieškinio reikalavimo ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro – 113,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo K. R. (K. R.) ieškovui „Plus Plus Capital“ AS:
- 2 722,66 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt dviejų eurų 66 ct) skolą;
- 245,04 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 04 ct) delspinigius;
- 1 344,16 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų 16 ct) pelno palūkanas;
- 42,60 procentų dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas nuo nesumokėtos finansavimo sumos (2 722,66 Eur) nuo 2020 m. vasario 6 d. iki visiško nesumokėtos finansavimo sumos grąžinimo dienos, tačiau ne daugiau kaip iki 2021 m. liepos 31 d.
- 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 113,00 Eur (vieno šimto trylikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.