- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-02
- Bylos Nr.
- AN2-168-531/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. T. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2017 m. sausio 25 d., apie 13.21 val., kelio (duomenys neskelbtini), Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai Stacionariajame transporto priemonių kontrolės poste patikrinimui sustabdė A. T. agroserviso (duomenys neskelbtini) priklausančią kelių transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dviašis automobilis su dviaše priekaba, t. y. triašis automobilis su pakelta viena varančiųjų ašių grupės ašimi (tinginiu)), kurią maršrutu (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini), vairavo vairuotojas A. B.. Kontrolės metu pasvėrus automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dviašis automobilis su dviaše priekaba, t. y. triašis automobilis su pakelta viena varančiųjų ašių grupės ašimi (tinginiu)), automobilinėmis svarstyklėmis (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio varančiosios ašies apkrova – 4,9 t (įvertinta 0,2 t paklaida) viršijo maksimalią leidžiamą, nustatytą Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, (toliau – Techninių parametrų aprašas) 20 p. (11,5 t) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gegužės 6 d.) maksimalią leidžiamą. Vairuotojas, važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone, neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, ir tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 20 str. 1 d., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Išdavimo tvarkos aprašas) 4 p. reikalavimai.
1.1. A. T. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 str. 5 d., jam paskiriant 1 160 Eur baudą, už tai, kad būdamas A. T. agroserviso (duomenys neskelbtini) vadovu, pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 (toliau – Išdėstymo ir tvirtinimo taisyklės), 9 p. nuostatas būdamas atsakingas už krovinio išdėstymo kontrolės organizavimą taip, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, be to pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kelių transporto kodeksas) 32 str. 1 d. reikalavimus privalėdamas tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, organizuodamas įmonės darbą, neužtikrino ir nesukontroliavo A. T. agroserviso (duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio 25 d. automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdyto krovinio vežimo, kurį kelyje (duomenys neskelbtini) maršrutu(duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), vairavo A. T. agroserviso (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B., o vežant krovinį automobilio varančiosios ašies apkrova neviršytų maksimalios leidžiamos, nustatytos Techninių parametrų aprašo 20 p., o viršijus nustatytą apkrovą toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turint nustatytos formos leidimą.
2. 2017 m. gruodžio 20 d., 12.15 val., Lietuvos Transporto saugos administracijos pareigūnai kelio (duomenys neskelbtini) Stacionariajame transporto priemonių kontrolės poste patikrinimui sustabdė A. T. agroservisui (duomenys neskelbtini) priklausančią kelių transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vairavo A. T. agroserviso (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. G.. Kontrolės metu transporto priemonių junginį išmatavus teleskopine niveliavimo liniuote (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad priekabos plotis 0,27 m viršijo leistiną 2,55 m plotį, kurios maksimalus leidžiamas dydis nustatytas Techninių parametrų aprašo 5.2 p. (2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 redakcija). Vairuotojas, važiuodamas leistiną plotį viršijančia transporto priemone, neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti didžiagabarite transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, ir tuo buvo pažeisti Kelių įstatymo 20 str. 1 d., Išdavimo tvarkos aprašo 4 p. reikalavimai.
2.1. A. T. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 459 str. 3 d., jam paskiriant 310 Eur baudą, už tai, kad būdamas A. T. agroserviso (duomenys neskelbtini) vadovu, pagal Išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 9 p. nuostatas būdamas atsakingas už krovinio išdėstymo kontrolės organizavimą taip, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, be to pagal Transporto kodekso 32 str. 1 d. reikalavimus privalėdamas tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, organizuodamas įmonės darbą neužtikrino ir nesukontroliavo A. T. agroserviso (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 20 d. priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdyto krovinio vežimo, kurį kelyje (duomenys neskelbtini) maršrutu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vairavo A. T. agroserviso (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. G., kad vežant krovinį priekabos plotis neviršytų maksimalaus leidžiamo, nustatyto Techninių parametrų aprašo 5.2 p., o viršijus nustatytą plotį toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turint nustatytos formos leidimą.
3. 2017 m. rugsėjo 27 d., 11.14 val., kelio (duomenys neskelbtini), Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai kelio Stacionariajame transporto priemonių kontrolės poste patikrinimui sustabdė A. T. agroservisui (duomenys neskelbtini) priklausančią kelių transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo E. K.. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilyje įrengtas analoginis tachografas sugedęs nuo 2017 m. rugsėjo 4 d., nes tachografo registratoriui registruojant režimą poilsis, tachografo greičio registratorius registruoja apie 40 km/h greitį.
3.1. A. T. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 454 str. 3 d., paskiriant jam 155 Eur baudą, už tai, kad būdamas A. T. agroserviso (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. sugedus (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuotam tachografui, jis būtų suremontuotas per reglamento (ES) 165/2014 37 str. 1 d. nustatytą savaitės terminą.
4. Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d. A. T. už ANK 459 str. 5 d., 459 str. 3 d. ir 454 str. 3 d. numatytų administracinių nusižengimų padarymą paskirtos nuobaudos subendrintos ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1160 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
5. A. T. apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
5.1. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas grindžiamas įrodymais, kurie nei kokybiškai, nei kiekybiškai neatitinka įrodinėjimo dalyko bei įrodinėjimo ribų reikalavimų. Pasak A. T., apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia jo kaltę dėl inkriminuotų nusižengimų padarymo. Nagrinėdamas bylą apylinkės teismas privalėjo vadovautis ne tik galiojančio ANK nuostatomis, bet ir tarptautinėse sutartyse nustatytomis taisyklėmis, ES teisės aktais, įstatymais bei kitais teisės aktais, ir žinoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis. Be to, pirmosios instancijos teismas institucijos atstovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, veiksmus ir kitus dokumentus turėjo vertinti per BPK prizmę. Pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. T. argumentuotai paaiškino, kodėl nesutinka su jam inkriminuotais pažeidimais, pateikė teismui įrodymus, kurie pagrindžia, jog jis dėl jų nėra kaltas, tačiau bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai tiek jo, tiek jo atstovo teiktus paaiškinimus atmetė, įrodymus vertino netinkamai, padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių, esminės bylos aplinkybės liko nenustatytos ir neįvertintos. Be to, A. T. manymu, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų priimtas nutarimas yra nemotyvuotas.
5.2. Dėl jam inkriminuoto ANK 459 str. 5 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo nurodo, kad nedalyvavo nei automobilio su priekaba svėrime, nei dėl to Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet A. B. buvo skirta nuobauda už tariamai vežtą viršsvorį. Pažymi, kad automobilio svėrimo stacionariame poste metu buvo pažeistos svėrimo procedūros, kurias reglamentuoja vartotojo instrukcija (duomenys neskelbtini), tą patvirtina byloje esantis 2017 m. sausio 25 d. svėrimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 25 d. pakartotinio svėrimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), svėrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. sausio 25 d. spausdinta ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, sveriant A. B. buvo užspaudęs automobilio stabdžius, o pats svėrimas buvo atliekamas taip, kad rankiniu būdu klaviatūros pagalba valdomu svėrimu galima gauti rezultatus kokių norima. Tai, kad svėrimas buvo atliktas netinkamai patvirtintų vaizdo įrašas, kuris pateiktas nebuvo, motyvuojant tuo, kad jis neišsaugotas. Taigi apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagrindo abejoti transporto priemonių svarstyklių (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nėra. Be to, apylinkės teismas nenagrinėjo ir skundžiamame nutarime nepasisakė dėl aplinkybių susijusių su pakeliamosios ašies nenuleidimu, kas reiškia ant varančiosios ašies jokio viršsvorio nebuvo. A. T. manymu, šiuo atveju buvo pažeistos jo teisės, kadangi jis yra nubaustas remiantis A. B. surašytu administracinio nusižengimo protokolu bei įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimu, kai dėl A. B. padaryto pažeidimo nagrinėtinoje byloje, kaip jau minėta, jis nedalyvavo, jam nebuvo pateiktas kaltinimas, nebuvo skirta laiko ir galimybių pasirengti gynybai, neturėjo galimybės prašyti apklausti liudytojus. Taigi šiuo atveju buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad vairuotojas A. B. buvo supažindintas su A. T. autoserviso (duomenys neskelbtini) vairuotojo, vežančio krovinius tarptautiniais ir vidaus maršrutais, pareigybės aprašymu, iš kurio matyti, kad vairuotojas atsako už prekių teisingą pakrovimą, patikrina ar krovinio kiekis ir svoris (duomenys neskelbtini) atitinka realybę, teisingai pritvirtina svorį, todėl dėl viršsvorio atsakyti turėtų tik A. B.. Be to, automobilis, kurį vairavo A. B. turi licenciją, išduotą tarptautinių krovinių vežimui keliais už atlygį. Kad gauti šią licenciją, turi būti laikomasi 2009 m. spalio 21 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamente Nr. (EB)1072/2009 nurodytų taisyklių ir laikantis bendrųjų šios licencijos nuostatų, su kuriomis A. B. buvo supažindintas. Taigi A. T. kaip įmonės vadovas atliko visus reikiamus veiksmus, dalį funkcijų atsakingiems asmenims – vairuotojams – ekspeditoriams.
5.3. Dėl jam inkriminuoto ANK 459 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo nurodo, kad aplinkės teismas nevertino jo parodymų, kad buvo išduotas leidimas, suteikiantis teisę važiuoti didžiagabarite transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais (leistiną plotį viršijančiam kroviniui). Pažymi, kad vairuotojo R. G. vežamas krovinys buvo nedalus, todėl pasislinkti negalėjo, o matavimus atlikę institucijos darbuotojai galėjo suklysti, nes matavimą atliko teleskopine liniuote. Tai, kad yra liniuotės patikra, ji neužtikrina matavimo tikrumo. Net ir esant nedideliems nukrypimams, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ANK 34 str. 5 d. ir neskirti A. T. nuobaudos. Be to, nagrinėdamas šį pažeidimą, apylinkės teismas neįvertino vairuotojo, vežančio krovinius tarptautiniais ir vidaus maršrutais, pareigybių aprašymo, su kuriuo pasirašytinai supažindintas ir vairuotojas – ekspeditorius R. G.. Iš jo matyti, kad vairuotojas atsako už prekių teisingą pakrovimą, patikrina ar krovimo kiekis ir svoris (duomenys neskelbtini) atitinka realybę, teisingai pritvirtina svorį. Todėl šiuo atveju, net esant vairuotojo R. G. kaltei dėl krovinio pločio, atsakyti turėtų tik jis, nes A. T., kaip įmonės vadovas, dalį savo pareigų delegavo būtent jam.
5.4. Dėl jam inkriminuoto ANK 454 str. 3 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo nurodo, kad apylinkės teismas ne tik netinkamai įvertino įrodymus, tačiau ir pažeidė ANK 34 str. 5 d. reikalavimus. Net ir esant E. K. kaltei, pirmosios instancijos teismas neturėjo šios kaltės perkelti A. T., kadangi dalis funkcijų (vairuotojų mokymas) buvo atlikta, ir atsakomybė perkelta vairuotojui, o esant nedideliam pažeidimui, teismas turėjo taikyti ANK 34 str. 5 d.
5.5. A. T. apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas, skirdamas jam nuobaudą nukrypo nuo administracinių teismų, kurie nagrinėdavo tokio pobūdžio bylas, iki įstatymų leidėjui jas priskyrus nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams, suformuotos praktikos. Be to, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ydingų ANK 459 str. 3 ir 5 d. nuostatų taikymo, dėl juose numatytos dvigubos vadovo ir atsakingo asmens atsakomybės, t. y. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Taip pat apylinkės teismas nutarime sumaišė automobilių markes bei valstybinius numerius, t. y. vietoje (duomenys neskelbtini) automobilio turėjo būti nurodytas (duomenys neskelbtini).
5.6. A. T. manymu, byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, dėl dalies nepasisakė, kitų įrodymų nevertino, todėl vykstant žodiniam bylos nagrinėjimui A. T. galėtų išsamiai paaiškinti bylos aplinkybes.
Atsiliepimas
6. Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime į A. T. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą. Nurodo, kad A. T. apeliacinio skundo argumentai, susiję su jam inkriminuotais administraciniais nusižengimais, yra nepagrįsti ir pabrėžia, kad šiuo atveju A. T. kaip atsakingo asmens už krovinių vežimą, savo pareigų bei pakankamų priemonių, kad nebūtų daromi pažeidimai pakankamumo suvokimas apsiriboja tik pareiginėmis instrukcijomis bei atsakomybės perkėlimu vairuotojams, ko be abejonės yra aiškiai per mažai.
Motyvuojamoji dalis
7. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 652 str. 1 d. nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
9. A. T. apeliaciniame skunde be kita ko yra prašymas šį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jog jis galėtų išsamiai paaiškinti visas su byla susijusias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama nuspręsti, ar buvo padaryti A. T. inkriminuojami ANK 459 str. 5 d., 459 str. 3 d., 454 str. 3 d. įtvirtinti administraciniai nusižengimai. Šiuo atveju nėra priežasčių manyti, jog išklausius apeliantą būtų nustatyta naujų, reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių. Be to, visus, A. T. nuomone, reikšmingus argumentus ir motyvus jis galėjo nurodyti pateiktame apeliaciniame skunde ir šia savo procesine teise jis pasinaudojo.
Dėl ANK 459 str. 5 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo
10. Pagal ANK 459 str. 5 d. (redakcija galiojusi iki 2018 m. gegužės 20 d.) administracinę atsakomybę užtraukia važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausią leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą bei skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, konstatuoja, kad A. T. kaltu pagal ANK 459 str. 5 d. buvo pripažintas pagrįstai. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su skundžiamame nutarime padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl jų nekartoja, o tik papildo. Apelianto skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ne tokias automobilių markes ir jų valstybinius numerius, t. y. vietoje (duomenys neskelbtini) automobilio turėjo būti (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. T., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismui pateikė 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl autojunginio ašių apkrovų skaičiuotės“, kuriame pateikta autojunginio – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ašių apkrovų skaičiuotė, siekiant parodyti kaip reikia sverti transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime vardindamas byloje esančius įrodymus šį raštą taip pat paminėjo, taigi jokia klaida padaryta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 459 str. 5 d. taikymas yra siejamas su tiksliu leistinos ašies (ašių) apkrovos ir (ar) leidžiamo bendro svorio viršijimo nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais tokios ašies (ašių) apkrovos ir (ar) bendro svorio viršijimo įrodymais gali būti atitinkamų svorio matavimo prietaisų užfiksuoti rezultatai. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės reikšmę nagrinėjamo pobūdžio bylose įrodinėjant minėtą pažeidimą yra itin svarbu, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų abejonių, ką užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir matavimo prietaiso naudojimo taisyklių. Taigi, sprendžiant A. T. atsakomybės pagal ANK 459 str. 5 d. klausimą, itin svarbią reikšmę turi pati tinkamai atlikta svėrimo procedūra, nuo kurios ir priklauso svėrimo rezultatų tikslumas.
12.1. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apie atliktą svėrimą galima spręsti iš ataskaitos, fotonuotraukų, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. sausio 25 d. svėrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei svėrimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto pakartotinio svėrimo duomenų, automobilių svarstyklių (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. B. įvykio metu duotų paaiškinimų bei Lietuvos transporto saugos administracijos atstovo V. D. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme paaiškinimų. Svarbu šiuos įrodymus vertinti ne atsietai, o kaip visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu jie yra pakankami nustatyti, ar svėrimo procedūra buvo atlikta tinkamai. Todėl šiuo atveju nėra itin svarbu, kad į bylą nebuvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota pati svėrimo procedūra.
12.2. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas V. D. parodė, kad agroservisui (duomenys neskelbtini) priklausanti transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sverta kelyje (duomenys neskelbtini), kur įrengtos integruotos svarstyklės. Kuomet transporto priemonė važiuoja, ją dinaminiu būdu šios svarstyklės ir pasveria. Jei yra fiksuojamas viršsvoris, tada transporto priemonė nukreipiamaisiais ženklais nukreipiama į stacionarų kontrolės postą, kur pasveriama antrą kartą.
12.3. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad transporto priemonės junginys (transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sveriamas svarstyklėmis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje yra pateiktas metrologinės patikros sertifikatas, kuris galiojo iki 2017 m. kovo 15 d. (1 t., b. l. 94). Tai rodo, kad A. B. vežamo krovinio svėrimo metu svarstyklės buvo patikrintos ir jomis buvo galima naudotis. Taigi, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, jokio pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu, nėra. Byloje esančiuose svėrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvite Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyti pirminio svėrimo rezultatai, o kvite Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinio svėrimo, kuris buvo atliktas A. B. prašymu, nuleidus pagalbinę varančių ašių grupės ašį, rezultatai. Juose yra atitinkami įrašai su sveriamo transporto priemonių junginio, vairuotojo, ir faktą fiksavusio pareigūno duomenimis, parašais, taip pat įrašas, kad vairuotojas su svėrimo rezultatais susipažino, svėrimo aktą gavo (1 t., b. l. 6, 10). Iš įsiteisėjusio 2017 m. vasario 24 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimo matyti, kad A. B. dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sutinka ir nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 11–12). Pažymėtina, kad A. B. veiksmai šioje byloje neabejotinai turi tiesioginę reikšmę, o minėtuose dokumentuose nėra jokių duomenų ar A. B. įrašų ar pastabų, kad krovinys buvo sveriamas netinkamai, pažeidžiant svėrimo procedūrą reglamentuojančias instrukcijas. Taigi, pačiam vairuotojui transporto priemonės svėrimo procedūra ir rezultatai nesukėlė jokių abejonių.
12.4. Pagal V. D. duotus parodymus nustatyta, kad A. B. vairuojamas transporto priemonių junginys kelyje buvo nukreiptas į stacionarų transporto priemonių kontrolės postą papildomam svėrimui, kadangi kelyje įmontuotomis dinaminėmis svarstyklėmis, t. y. pasveriančiomis transporto priemones joms judant, buvo nustatytas transporto priemonių junginio viršsvoris. Taigi, A. B. vairuojamas transporto priemonių junginys buvo nukreiptas papildomam svėrimui, kadangi kelyje įrengta sistema preliminariai parodė viršsvorį. Tai reiškia, kad transporto priemonės junginio pažeidimas buvo nustatytas dar prieš svėrimą stacionariame transporto priemonių kontrolės poste. Iš bylos duomenų matyti, kad po svėrimo nustačius varančiosios ašies perkrovą ir vairuotojui rankiniu būdu nuleidus pagalbinę varančių ašių grupės ašį, perkrovos jau nebebuvo (1 t., b. l. 10). Tokių faktinių aplinkybių nepaisyti negalima. Jos įrodo, kad nuleidus pakeliamą ašį krovinio svoris į ašis pasiskirstė ir dalį varančiosios ašies apkrovos perėmė pirmoji ir pakeliama ašys. Taigi, šių įvykių seka ir svėrimo rezultatai (transporto priemonių junginio nukreipimas į stacionarų kontrolės postą, pirmas svėrimas, vairuotojo nuleista pagalbinė ašis ir pakartotinis svėrimas) neduoda pagrindo manyti, kad transporto priemonių junginio svėrimas galėjo būti netinkamas ir jo rezultatu būtų negalima tikėti. Pagrindo abejoti atliktu svėrimu taip pat nesuteikia ir tai, jog svėrimų metu buvo nustatomas skirtingas bendras transporto priemonės svoris (ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas bendras transporto priemonės svoris – 32704 kg, pirmo svėrimo stacionaraus kontrolės poste nustatytas bendras transporto priemonės svoris – 34210 kg, pakartotinio svėrimo metu nustatytas transporto priemonės svoris – 33890 kg), kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši paklaida nelaikytina didele ir reikšminga sprendžiant atsakomybės klausimus.
12.5. Iš 2017 m. vasario 24 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimo matyti, kad A. B., jo atžvilgiu vykusios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime metu nurodė, kad pagalbinė varančių ašių grupės ašis esant viršsvoriui nusileidžia automatiškai. Pagal bylos duomenis transporto priemonės junginys buvo sveriamas su pakelta nuleidžiama ašimi. Visgi, nepaisant to, kad transporto priemonės minėta ašis nenusileido automatiškai, tai nesudaro pagrindo abejoti svėrimo rezultatų tikslumu, kadangi, kaip minėta, svėrimo procedūros buvo laikomasi tiksliai bei svėrimui naudojamos svarstyklės buvo tinkamos. Todėl šioje byloje nėra svarbu, dėl kokių priežasčių nenusileido pagalbinė ašis, tai galėjo sąlygoti paprasčiausias transporto priemonės gedimas, tuo labiau po to vairuotojas pakeliamą ašį nuleido rankiniu būdu.
Žemesnės instancijos teismas
12.6. A. T. apeliaciniame skunde teigiama, kad sveriant A. B. buvo užspaudęs transporto priemonės stabdžius, o pats svėrimas buvo atliekamas taip, kad rankiniu būdu klaviatūros pagalba valdomu svėrimu galima gauti rezultatus, kokių norima. Šie apelianto teiginiai nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis, todėl yra vertinti tik kaip jo gynybinė pozicija.
12.7. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad transporto priemonės junginio svėrimas buvo atliktas netinkamai, o svėrimo rezultatai akivaizdžiai neteisingi.
13. Lietuvos A. T. (toliau – LAT) savo praktikoje yra konstatavęs, jog kiekvienas visuomenės narys, naudodamas visuomenės sukurtus teisinius gėrius transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje, privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų bendrų pareigų (LAT 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-15/2014). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 str. 3 d. nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 str. nustatyta tvarka, t. y. gavus leidimą. Pagal Techninių parametrų aprašo 20 p., galima varančiosios ašies apkrova yra 11,5 t. Tai reiškia, kad minėtus techninius parametrus atitinkančioms transporto priemonėms leidimas važiuoti keliais nereikalingas, o tuo atveju, kai transporto priemonės bendroji masė viršija leidžiamą, dalyvauti eisme leidžiama tik turint specialų leidimą.
13.1. Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad kelyje važiavusio A. B. vairuojamo transporto priemonių junginio varančiosios ašies apkrova viršijo leistiną, t. y. iš svėrimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) ir svėrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad varančiosios ašies apkrova buvo 16,6 t., o įvertinus paklaidą – 16,4 t., kai maksimali leistina – 11,5 t. Taigi, A. T. agroserviso (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B. pažeidimo padarymo metu vežė krovinius viršijus leistiną maksimalų svorį bei su savimi neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo, todėl jo nepateikė pareigūnams, to nepadarė ir A. T., todėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pripažintas kaltu pagal ANK 459 str. 5 d.
13.2. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamente (EB) Nr. 1071/2009 vežėjams, kurie verčiasi licencijuojama krovinių ir (ar) keleivių pervežimo veikla, yra nustatytas reikalavimas turėti transporto vadybininką, kuris yra įmonėje dirbantis fizinis asmuo, arba individualios įmonės atveju jos savininkas arba, jeigu tai numatyta, kitas sutartimi tos įmonės paskirtas fizinis asmuo, faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai. Byloje nustatyta, kad A. T. agroservisas (duomenys neskelbtini) yra licencijuojama įmonė. Tačiau šios įmonės vadovas A. T. nepateikė duomenų, kad įmonėje dirba asmuo, atsakingas už transporto veiklą, taigi visą veiklą organizuoja jis. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. T., būdamas įmonės vadovas ir atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklą (įskaitant ir įmonės krovinių pervežimą), turėjo pats imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, reikalavimų, o to neužtikrinus, privalo prisiimti visą su tuo susijusią atsakomybę.
13.3. Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d. nustato, kad jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Ši teisės norma atkartota Išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 9 p., numatančiame krovinio vežėjo pareigą kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Vežėjui nustatytą pareigą vykdo įmonės vadovas per vairuotoją ar kitą įgaliotą asmenį, todėl ir atsakomybė pagal ANK 459 str. 5 d. kyla dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui, ar jo įgaliotam asmeniui.
13.4. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo A. T. nuomone, jis organizavo krovinių vežimą tinkamai, kadangi jo agroserviso vairuotojo pareigybės aprašyme detaliai reglamentuotos vairuotojo pareigos, susijusios su krovinių vežimo procesu, tačiau nustatytas pažeidimas leidžia manyti, kad A. T., kaip asmens, kuris įmonėje vadovauja krovinių vežimui, taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad nebūtų padarytas pažeidimas.
13.5. Teisės aktai detaliai nereglamentuoja, kokių konkrečių veiksmų turi imtis vežėjas, tačiau jo pareiga rūpintis, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi, visada tikrinti pakrautą transporto priemonę ir nustatyti, ar krovinio išdėstymas atitinka krovinių vežimo reikalavimus, o nustačius neatitikimų ir jų nepašalinus, gali atsisakyti vežti krovinį ar tiesiog išsiimti leidimą, leidžiantį sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti viešaisiais keliais. Iš bylos duomenų matyti, kad agroserviso (duomenys neskelbtini) vairuotojo pareigybės aprašyme yra reglamentuojamos vairuotojo pareigos, susijusios su iš esmės visu krovinių vežimo procesu (1 t., b. l. 50–53), su kuriomis A. B. buvo supažindintas. Kaip matyti iš vairuotojo pareigybės aprašymo, minėtų Kelių transporto kodekso bei Išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, vežėjui su krovinio vežimo sąlygomis numatytos pareigos deleguojamos agroserviso (duomenys neskelbtini) vairuotojams. Vis dėlto vairuotojų instruktavimas ir supažindinimas su teisės aktų reikalavimais dėl krovinių vežimo neužtikrino, kad vairuotojas A. B., veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalios leidžiamos ašies apkrovos.
13.6. Vežėjo pareiga yra ne tik užtikrinti teisės aktų žinojimą , bet ir suteikti technines galimybes teisės aktams įgyvendinti. Šiuo atveju agroserviso (duomenys neskelbtini) vairuotojo pareigybės aprašymo, kuriuo vairuotojai įpareigojami patys kontroliuoti krovinio išdėstymą, matyti, šiame įmonės akte nėra konkrečiai ir detaliai paaiškinta, kokiais veiksmais vairuotojai jiems pavestas vežėjo pareigas turėtų įgyvendinti, pavyzdžiui, kaip jie turėtų kontroliuoti, jog ašys nebūtų perkrautos. A. B. parodė, kad automobilyje stovi kompiuteris, jei svoris viršija, tai pagalbinė ašis automatiškai nusileidžia. Kaip minėta, šiuo atveju taip neįvyko, o pats A. B. rankiniu būdu tą padaryti pamiršo. Tačiau ši aplinkybė A. T. neatleidžia nuo administracinės atsakomybės, kadangi tiek jis, tiek vairuotojas privalo imtis visų reikalingų priemonių (reikalauti krovinio siuntėjo pasverti krovinį, ieškoti būdų patiems jį pasverti kitoje vietoje, reguliariai tikrinti pakeliamos ašies veikimą ir pan.), kad automobilio ašių apkrovimas atitiktų nustatytus reikalavimus. Teisės aktai įpareigoja būtent vežėją tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus.
13.7. Taigi, šiuo atveju, nebuvo imtasi pakankamų priemonių, kad būtų užtikrinamas ir kontroliuojamas teisės aktų reikalavimų laikymasis įmonei vykdant krovinių pervežimą. Jeigu vežėjas neturi priemonių ir negali užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymosi, jis veikia savo rizika. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. T. veikoje yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 str. 5 d. požymiai, todėl jis buvo nubaustas pagrįstai. Administracinė nuobauda – 1160 bauda, A. T. už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirta įvertinus visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes ir nėra per griežta.
13.8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos išvados nekeičia A. T. teiginiai, kad jis nedalyvavo A. B. atžvilgiu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, neturėjo galimybės prašyti apklausti liudytojus ir taip buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija. Pažymėtina, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose A. T. atžvilgiu iškelta administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso metu jis galėjo naudotis visomis jam suteiktomis teisėmis, ginčyti byloje esančius įrodymus ir pan., todėl konstatuoti kokius nors proceso pažeidimus ar tuo labiau nekaltumo prezumpcijos pažeidimą šiuo atveju pagrindo nėra.
Dėl ANK 459 str. 3 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo
14. Pagal ANK 459 str. 3 d. (redakcija galiojusi iki 2018 m. gegužės 20 d.) administracinę atsakomybę užtraukia važiavimas be leidimo transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus.
15. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą bei skundžiamame nutarime išdėstytus apylinkės teismo motyvus, daro išvadą, kad A. T. ir dėl ANK 459 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo kaltu buvo pripažintas pagrįstai, todėl apeliacinės instancijos teismas, nekartoja Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutarime išdėstytų argumentų, o tik juos papildo.
16. Pažymėtina, kad ANK 459 str. 3 d. taikymas yra siejamas su tiksliu krovinio matmenų nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais tokių matmenų viršijimo leidžiamus įrodymais gali būti atitinkamais matavimo prietaisais užfiksuoti rezultatai. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės reikšmę nagrinėjamo pobūdžio bylose įrodinėjant minėtą pažeidimą yra itin svarbu, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų abejonių. Taigi, sprendžiant A. T. atsakomybės pagal ANK 459 str. 3 d. klausimą, itin svarbią reikšmę turi tai, kad matavimas buvo atliktas tinkamai.
16.1. Apie nagrinėjamu atveju atliktą transporto priemonės junginio – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matavimą galima spręsti iš Lietuvos transporto saugos administracijos 2017 m. gruodžio 20 d. matavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonės junginys buvo matuojamas teleskopine niveliavimo liniuote (duomenys neskelbtini), tipas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje yra pateiktas metrologinės patikros sertifikatas, kuris galiojo iki 2018 m. balandžio 7 d. (1 t., b. l. 95). Tai rodo, kad R. G. vežamo krovinio matavimo metu liniuotė buvo patikrinta ir ja buvo galima naudotis. Tad jokio pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu nėra. Be to, pažymėtina, kad atlikus transporto priemonės junginio matavimą R. G. jokių pastabų, kad ši procedūra buvo atlikta netinkamai nereiškė. Taigi, ir pačiam vairuotojui matavimo procedūra abejonių nekėlė.
16.2. Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog transporto priemonės junginio matavimas buvo atliktas netinkamai, o rezultatai yra neteisingi.
17. A. T. ginčydamas savo kaltę dėl ANK 459 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymo nurodo, kad buvo išduotas leidimas, suteikiantis teisę važiuoti didžiagabarite transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais (leistiną plotį viršijančiam kroviniui), bei atkreipia dėmesį, kad vairuotojo R. G. vežamas krovinys buvo nedalus, todėl pasislinkti negalėjo.
17.1. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 20 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos A. T. agroservisui (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, puspriekabei (duomenys neskelbtini) modelis(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2017 m. gruodžio 26 d. Pažymėtina, kad šis leidimas galioja tik nedalomiems kroviniams. Surašant R. G. administracinio nusižengimo protokolą buvo nustatyta, kad šis leidimas R. G. vežamam kroviniui negalioja, kadangi jo vežamas krovinys buvo dalus. Šią aplinkybę patvirtino ir pats R. G., bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, teigdamas, kad vežami vamzdžiai buvo nestandartiniai, išlindę už priekabos borto, vežimo metu galėjo pasislinkti. Nagrinėjamu atveju A. T. nepateikė jokių duomenų, paneigiančių šią aplinkybę ir įrodančių, kad vis dėlto R. G. krovinys buvo nedalus ir jam galiojo išduotas minėtas leidimas. Todėl teismas neturi priežasčių abejoti R. G. surašytame administracinio nusižengimo protokole nustatytomis aplinkybėmis, o A. T. skundo argumentai atmetami.
18. Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad kelyje važiavusio R. G. vairuojamas transporto priemonės junginio puspriekabė 0,27 m viršijo pagal Techninių parametrų aprašo 5.2 p. leistiną 2,55 m plotį, t. y. išmatavus nustatytas 2,82 m plotis.
18.1. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad A. T. agroservise dirbtų asmuo, atsakingas už transporto veiklą, taigi visą veiklą organizuoja jis pats. Taigi ir šiuo atveju, A. T., būdamas įmonės vadovu ir atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą organizuodamas kasdienę veiklą (įskaitant ir įmonės krovinių pervežimą), turėjo pats imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų išvengta minėto pažeidimo, o to neužtikrinus, prisiimti visą su tuo susijusią atsakomybę. Pažymėtina, kad ANK 459 str. 3 d. atsakomybę užtraukia taipogi dviem subjektams – vairuotojui ir įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui.
18.2. Šiuo atveju, kaip ir nagrinėjant A. T. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 str. 5 d., vien tik detalus vairuotojo pareigų, susijusių su krovinių vežimo procesu, reglamentavimas jo pareigybės aprašyme, nėra pakankama priemonė, siekiant išvengti pažeidimo. Kaip jau minėta, A. T., kaip įmonės vadovas ir vežėjas, privalo visuomet tikrinti pakrautą transporto priemonę ir nustatyti, ar krovinio išdėstymas atitinka krovinių vežimo reikalavimus, o nustačius neatitikimų ir jų nepašalinus, gali atsisakyti vežti krovinį ar tiesiog išsiimti leidimą, leidžiantį didžiagabaritei transporto priemonei važiuoti viešaisiais keliais. Iš bylos duomenų matyti, kad ir R. G. yra supažindintas su vairuotojo pareigybės aprašymu, tačiau šis instruktavimas neužtikrino, kad R. G., veždamas krovinį neviršytų leidžiamo pločio. Kaip jau konstatuota anksčiau, vairuotojo pareigybės aprašyme nėra išaiškinta, kokiais veiksmais vairuotojai jiems pavestas vežėjo pareigas turėtų įgyvendinti. Vien tik tai, kad galbūt R. G. tinkamai nepritvirtinus vežamo krovinio jis pasislinko, A. T. neatleidžia nuo administracinės atsakomybės, kadangi tiek jis, tiek vairuotojas privalo imtis visu reikalingų priemonių, kad transporto priemonės junginio plotis atitiktų reikalavimus. Teisės aktai įpareigoja būtent vežėją tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas juos atitinka.
18.3. Taigi ir šiuo atveju nebuvo imtasi pakankamų priemonių, kad būtų užtikrinamas ir sukontroliuojamas teisės aktų reikalavimų laikymasis įmonei vykdant krovinių pervežimą. A. T. veikoje yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 str. 3 d. požymiai, todėl jis už šį nusižengimą buvo nubaustas pagrįstai. Administracinė nuobauda – 310 Eur bauda A. T. paskirta įvertinus visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes ir nėra per griežta.
Dėl ANK 454 str. 3 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo
19. Pagal ANK 454 str. 3 d. administracinę atsakomybę užtraukia keleivių ar krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais naudojant neįrengtą, neveikiantį, per nustatytą laikotarpį nesuremontuotą ar reikalavimų neatitinkantį tachografą.
20. Skundžiamu nutarimu A. T. pripažintas kaltu dėl ANK 454 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymo, motyvuojant tuo, kad jis kaip agroserviso (duomenys neskelbtini) vadovas neužtikrino, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. sugedus (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuotam tachografui, jis būtų suremontuotas per reglamento (EB) 165/2014 37 str. 1 d. nustatytą savaitės terminą. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog minėtame automobilyje esantis tachografas neveikė, tačiau keliamas įmonės vadovo atsakomybės klausimas.
20.1. Iš byloje esančio agroserviso (duomenys neskelbtini) vairuotojo, vežančio krovinius tarptautiniais ir vidaus maršrutais, pareigybės aprašymo 2.19 p. matyti, kad kontroliuoti ar automobilyje įrengtas tachografas nesugedęs, ar teisingai fiksuoja reikalingus duomenis yra vairuotojo pareiga. Pagal minėto aprašymo 2.20 p. sugedus tachografui, jis turi būti nedelsiant suremontuotas ten, kur tuo metu yra transporto priemonė, jei tą pačią savaitę nuo gedimo dienos negali grįžti į dislokacijos vietą. Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju įmonės vadovas nėra atsakingas už transporto priemonėse įrengtus tachografus, prižiūrėti jų veikimą yra išimtinai vairuotojo funkcija. Apie vadovo atsakomybę, šiuo atveju būtų galima kalbėti tik tuo atveju, kuomet po vadovo informavimo apie neveikianti tachografą nebūtų imamasi jokių veiksmų gedimui pašalinti, tačiau šiuo atveju, byloje nėra duomenų, jog A. T. apie neveikiantį tachografą būtų informuotas. Esant šioms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. T. kaltu pagal ANK 454 str. 3 d. pripažintas nepagrįstai, todėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo dalis, kuria A. T. pripažintas kaltu pagal ANK 454 str. 3 d. naikintina ir šio administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukiama.
Dėl A. T. paskirtos nuobaudos
21. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 454 str. 3 d. A. T. atžvilgiu buvo nutraukta, privalu iš naujo subendrinti jam paskirtas nuobaudas už likusius administracinius nusižengimus.
21.1.Pagal ANK 38 str. 2 d. kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš padarytų administracinių nusižengimų.
21.2. Nagrinėjamu atveju A. T. už ANK 459 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta 1160 Eur bauda, o už ANK 459 str. d. numatyto nusižengimo padarymą – 310 Eur bauda, todėl vadovaujantis ANK 38 str. 2 d. taisykle A. T. skirtina 1160 Eur dydžio bauda.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
22. A. T. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į jo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtų ANK nuostatų, įtvirtinančių dvigubą – vadovo ir vairuotojo atsakomybę, konstitucingumo. Pažymėtina, byloje nėra duomenų, jog A. T. būtų pirmosios instancijos prašęs kreiptis į Konstitucinį Teismą, taip pat ir skundžiamame apylinkės teismo nutarime apie šį A. T. prašymą nėra užsimenama, tačiau apeliacinės instancijos teismui, įvertinus šiame nutarime pateiktą ANK teisinį reglamentavimą, abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai nekyla, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais teismas,
nutaria:
A. T. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo dalį, kuria A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 454 str. 3 d. ir šioje dalyje A. T. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 str. 2 d. subendrinti A. T. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 str. 5 d. ir 459 str. 3 d. numatytų administracinių nusižengimų padarymą paskirtas nuobaudas ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1160 Eur baudą.
Likusią Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.