Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Pranešėja R.Gaudutienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-259 2005m. Teisėjas L.Pauliukėnas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.8

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2005 m. birželio 23 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 2 d. 1 p., neatlikta bausmės dalis nuteistajai S. P. sumažinta vienu penktadaliu.

Civilinis ieškinys tenkintas pilnai, priteista iš nuteistosios S. P. 380000 litų UAB (duomenys neskelbiami).

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nuteista už tai, kad būdama UAB (duomenys neskelbiami) valdybos pirmininke, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbiami) priklausantį turtą:

1993 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbiami) esančiame (duomenys neskelbiami) m. 2-ajame notarų biure, šio biuro notarei A. R. pateikusį suklastotą UAB (duomenys neskelbiami) 1993 m. balandžio 15 d. steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolo nuorašą, kuriame nurodyta didesnė S. P. suteiktų įgaliojimų apimtis, negu numatyta UAB (duomenys neskelbiami) įstatuose, įregistruotuose (duomenys neskelbiami) m. valdyboje 1993 m. liepos 16 g., reg. Nr. (duomenys neskelbiami), ir tokiu būdu suklaidinusi notarę bei turto pirkėją, neva ji yra įgaliota parduoti bendrovės turtą, UAB (duomenys neskelbiami) vardu sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbiami), pagal kurią už 380000 litų M. B. pardavė UAB (duomenys neskelbiami) nuosavybės teise priklausantį kinoteatro pastatą, esantį (duomenys neskelbiami), o UAB (duomenys neskelbiami) vardu gautus pagal šią pirkimo – pardavimo sutartį pinigus 380000 litų pasisavino.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistoji S. P. prašė panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, gynėjas prašė tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, nuteistąją S. P. išteisinti arba sušvelninti jai bausmę, prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. P. apeliacinis skundas atmestinas.

S. P. savo apeliaciniame skunde neigia padariusi nusikalstamą veiką, pasisavinant už parduotą UAB (duomenys neskelbiami) nuosavybės teise priklausantį kinoteatro pastatą, esantį (duomenys neskelbiami) gautus pinigus - 380000 litų. Byloje esantys dokumentai (t.1, b.l. 145-156, 167-168) rodo, kad S. P. , neturėdama įgalinimų bendrovės vardu parduoti kinoteatro pastato, suklaidino notarę ir turto pirkėją, pateikdama suklastotą 1993 m. balandžio 15 d. steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolo nuorašą, kuriame buvo nurodyta didesnė S. P. suteiktų įgaliojimų apimtis, negu UAB (duomenys neskelbiami) įstatuose, įregistruotose (duomenys neskelbiami) m. valdyboje 1993 m. liepos 16 d. S. P. nurodo, kad vykusio steigiamojo akcininkų susirinkimo metu, jai, kaip bendrovės valdybos pirmininkei suteikus Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka įgaliojimus, ji turėjo teisę sudaryti įvairias samdos sutartis, priimti į dabą ir atleisti iš jo administracijos darbuotojus, sudaryti nuomos sutartis, imti ar suteikti kreditus su bendrovės turto užstatu ar be jo, sudaryti pirkimo - pardavimo sutartis, kontraktus, atlikti pastatų priklausančių bendrovei rekonstravimo darbus ir kt. ir dėl to buvo perrašomas steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolas, kurį ji ir pateikė notarei bei Inventorizacijos biurui. Tokį protokolą pasirašė ji ir sekretorė P. B. . Tačiau šie S. P. aiškinimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš liudytojų P. B. , A. P. , V. G. parodymų matyti, kad steigiamojo akcininkų susirinkimo metu klausimas dėl S. P. įgaliojimų be akcininkų susirinkimo pritarimo atlikti pirkimo - pardavimo sandorius ar pardavinėti bendrovės turtą suteikimo nebuvo svarstomas, įgaliojimų klausimas buvo sprendžiamas labai trumpai, suteikiant S. P. įstatymų numatytus įgaliojimus, protokolo perrašymas vyko ne susirinkimo metu, po kelių dienų, ir nebuvo susijęs su S. P. įgaliojimais. Steigiamojo akcininkų susirinkimo išrinkta sekretorė P. B. paaiškino, kad protokolą teko perspausdinti, nes suklydo A. M. , - pasirašė ne prie savo pavardės. Perspausdinus protokolą, pastarąjį pasirašė ji, kaip sekretorė, ir balsų skaičiavimo nariai. Liudytoja kategoriškai paneigė, jog protokolą pasirašiusi ji su vadybos pirmininke S. P. . Šias aplinkybes dėl protokolo perrašymo ir pasirašymo savo parodymuose patvirtino ir liudytoja V. G. . Liudytojų P. B. , A. P. , V. G. parodymais kolegija neturi pagrindo abejoti, jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs ir vienodi, jie yra neprieštaringi ir vieni kitiems bei kitiems byloje surinktiems įrodymams, - bendrovės įstatų, įstatų registravimo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo bei registruojant bendrovę oficialių instrukcijų nuostatoms. Šių įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad S. P. neturėjo teisės vienasmeniškai bendrovės vardu sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties su M. B. ir parduoti jai UAB (duomenys neskelbiami) nuosavybės teise priklausantį kinoteatro pastatą, - jai tokie įgaliojimai, kaip teigia S. P. , vykusiame steigiamajame akcininkų susirinkime nebuvo suteikti, o steigiamojo akcininkų susirinkimo protokoluose, kuriuos pateikė S. P. notarei ir Inventorizacijos biurui, užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės.

S. P. teigia, kad ji galėjo sudaryti bet kokius sandorius, nes valdė kontrolinį bendrovės akcijų paketą. Pagal bendrovės įstatus ir įstatų registravimo metu galiojusi Akcinių bendrovių įstatymą, S. P. , būdama bendrovės valdybos nare ir valdybos pirmininke, panašaus pobūdžio veiksmus, - parduoti turtą, įkeisti bendrovės turtą, imti paskolas bendrovės vardu, galėjo atlikti tik esant tokiam visuotinio akcininkų susirinkimo ar bendrovės valdybos sprendimui ir pavedimui bendrovės vardu atlikti tokius veiksmus. Kaip matyti iš aptartų įrodymų visumos matyti, tokie įgaliojimai S. P. steigiamojo akcininkų susirinkime nebuvo suteikti, todėl šie S. P. aiškinimai taip pat yra niekuo nepagrįsti.

Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. P. siekė užvaldyti svetimą turtą. Nors S. P. tvirtina, kad pinigai iš M. B. buvo gauti kaip paskola, ir išleisti kinoteatro pastato remontui ir UAB (duomenys neskelbiami) veiklos finansavimui, nes labai pablogėjo pastarosios finansinė padėtis, ji neturėjo tikslo gautų pinigų pasisavinti ir jų nepasisavino, o pirkimo – pardavimo sutartį su M. B. sudarė, nes to reikalavo M. B. , kaip garantijos už suteiktą paskolą, pati notarė suklydo tvirtindama tokią realių jos ir M. B. ketinimų neatitinkančią sutartį, tačiau byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų bei teisingai įvertintų įrodymų visuma, pačios nuteistosios S. P. atlikti veiksmai iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir po jos, paneigia šiuos S. P. aiškinimus. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad S. P. tyčia iš pat pradžių buvo nukreipta apgaule sudaryti, būtent, pirkimo-pardavimo sutartį ir pardavus UAB (duomenys neskelbiami) nuosavybės teise priklausantį kinoteatro pastatą, gautus pinigus pasisavinti, o ne, kaip ji aiškina apmokėti remonto darbus, kitas bendrovės turėtas išlaidas.

Apklausus liudytoja notarę A. R. , ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad pas ją 1993 m. rugsėjo 3 d., kaip klientės kreipusios S. P. ir M. B. (M. K. ), paprašė sudaryti sutartį dėl kinoteatro pirkimo-pardavimo. S. P. sutarties sudarymui pateikė akcininkų steigiamojo susirinkimo protokolą, įmonės registravimo pažymėjimo kopiją, inventorizacijos biuro pažymą, išduotą pirkimui-pardavimui, bei bendrovės įstatų kopiją. Ji abiem šalims, - tiek S. P. , tiek M. B. , prieš tvirtinant šią sutartį, paaiškino, jog sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, išaiškino šio sandorio esmę. Abi šalys pageidavo sudaryti būtent tokį sandorį, S. P. jokių prieštaravimų ar pageidavimų sudaryti ne pirkimo - pardavimo, o įkeitimo sutartį, nepareiškė. S. P. jai patvirtino, kad yra gavusi visus pinigus pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Liudytoja M. B. (M. K. ) apklausta patvirtino, kad pati S. P. kreipėsi pas ją, pranešė jai, jog ji yra įgaliota bendrovės vardu parduoti UAB (duomenys neskelbiami) nuosavybės teise priklausantį kinoteatro pastato, ir pasiūlė pirkti bei sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kuri tarp jų ir buvo sudaryta. Iš esmės analogiškus šių liudytojų parodymams dėl sandorio paskirties, atsiskaitymo davė ir liudytoja V. M. . V. M. patvirtino, kad S. P. į M. B. kreipėsi, būtent, dėl bendrovės turto pardavimo, notarų biure sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir M. B. (M. K. ) kartu su S. P. perskaičiavus pinigus atsiskaitė už kinoteatro pastatą. Liudytoju apklaustas Registrų centro darbuotojas P. D. paaiškino, kokia tvarka yra išduodamos Inventorizacijos biure pažymos, atliekami pažymų taisymai, - tai apliekama tik žodiniu užsakovo prašymu ir tik iki atitinkamo sandorio sudarymo notarinėje kontoroje, nes po sandorio sudarymo pažymos originalas saugomas notarinėje kontoroje ir kokie nors taisymai jau negalimi. Taip pat patvirtino, kad jis S. P. prašymu jai išdavė pažymą (t. 1, b.l. 147) UAB (duomenys neskelbiami) nuosavybės teise priklausančio kinoteatro pastato pardavimui. Iš UAB (duomenys neskelbiami) vyr. buhalterės 1994 m. balandžio 26 d. išduotos pažymos matyti, kad bendrovė pinigų už parduotą kinoteatro pastatą negavo (t.1, b.l. 130). Apie tai, kad S. P. su M. B. (M. K. ) būtų tariusios dėl paskolos ir kinoteatro pastato įkeitimo nepatvirtino S. P. prašymu Lietuvos apeliaciniame teisme apklaustas liudytoju A. K. .

Iš aptartų liudytojų A. R. , M. B. (M. K. ), V. M. , P. D. parodymų, kitų dokumentų, S. P. atliktų veiksmų, - prašo Inventorizacijos biure išduoti pažymą dėl UAB (duomenys neskelbiami) nuosavybės teise priklausančio kinoteatro pastato pardavimo, pati eina pas M. B. (M. K. ) ir siūlo pirkti bendrovei priklausanti kinoteatro pastatą - matyti, kad S. P. jau iki kreipimosi pas notarę A. R. , ketino, būtent, parduoti, o neįkeisti kinoteatro pastatą ir šiuos savo ketinimus realizavo. S. P. bendrovės vardu, neturėdama tam įgaliojimų, pardavė UAB (duomenys neskelbiami) nuosavybės teise priklausantį kinoteatro pastatą, už tai gavo iš M. B. (M. K. ) pinigus ir šių pinigų kasoje neužpajamavo, tai yra pasisavino. Nuteistosios S. P. versiją, kad pinigai buvo reikalingi užmokėti už atliktus statybos remonto darbus, stogo taisymą bendrovėje ir jie tam buvo išleisti, o ne pasisavinti, paneigia ne tik jau minėti ir aptarti liudytojų parodymai, bet byloje ir įrodyta aplinkybė, kad pagal rangos su UAB (duomenys neskelbiami) sutartį remonto darbai turėjo būti atlikti ir apmokėti daug vėliau, nei buvo sudaryta pirkimo-pardavimo tarp M. B. (M. K. ) ir S. P. . Pati S. P. , apklausta dėl to, negalėjo paaiškinti tokio savo elgesio priežasčių, kodėl taip skubėjo gauti pinigų, nors tokios skubos nebuvo. Be to, kaip matyti iš atliktos 1993 m. UAB (duomenys neskelbiami) kinoteatro pastato prekinės ekspertizės išvados, tuometinėmis kainomis pastato remonto vertė buvo 11761 Lt, kas taip pat leidžia kolegijai abejoti S. P. versija, kad ji gautus pinigus (380000 Lt) iš M. B. (M. K. ) už parduotą bendrovės kinoteatro pastatą panaudojo atsiskaitymui už remonto darbus. Nuteistoji S. P. , nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nesutikdama su šiomis prekinės ekspertizės išvadomis, prašė į teismo posėdį kviesti ir apklausti ekspertizę atlikusį ekspertą J. G. . Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų priemonių ekspertą pašaukti į posėdžius, tačiau šaukiamas ekspertas neatvyko. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas J. G. dukros V. G. paaiškinimas (t.4, b.l. 209-210), kad jos tėvas negali dalyvauti teismo posėdyje dėl sveikatos būklės, yra 2 grupės invalidas, beveik nemato, nieko neprisimena, sunkiai vaikšto. Tai rodo, kad Lietuvos apeliaciniame teisme nėra galimybės dėl sveikatos būklės apklausti eksperto. Tačiau vien ši aplinkybė, kolegijos nuomone, nemenkina minėtos prekinės ekspertizės išvados reikšmės. Eksperto išvada yra įrodymų šaltinis, numatytas baudžiamojo proceso įstatymo, ir turi būti vertinama pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Prekinė ekspertizės išvada, kaip įrodymas, gauta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių įrodymų rinkimą ir patikrinimą, ji neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl nėra pagrindo šios eksperto išvadoje užfiksuotų faktinių duomenų laikyti neleistinais įrodymais ir jais teismui nesivadovauti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo S. P. veiką panaudojant suklastotą steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolą, pateikiant jį notarei ir Inventorizacijos biurui, šio steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolo pagrindu jos iniciatyva sudarant UAB (duomenys neskelbiami) nuosavybės teise priklausančio kinoteatro pastato pirkimo-pardavimo sutartį ir užvaldant už parduotą pastatą gautus pinigus, turint tikslą jų iš anksto negrąžinti, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį. S. P. veikoje yra tiek objektyvioji, tiek subjektyvioji jai inkriminuoto nusikaltimo sudėties pusė.

Nusikalstame veika, už kuria nuteista S. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalį yra priskiriama prie sunkių, todėl baudžiamosios atsakomybės senaties terminas yra dešimt metų nuo dienos, kurią buvo padarytas toks nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalies „d“ punktas). S. P. nusikalstama veika padaryta 1993 m. rugsėjo 3d., o teismo nuosprendis priimtas 2005 m. sausio 28 d., todėl senaties termino pabaiga būtų 2003m. rugsėjo 3 diena. Tačiau šio termino eigoje S. P. , kaip nustatyta byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų bei teisingai įvertintų įrodymų visuma, kuriais kolegija neturi pagrindo netikėti, S. P. ilgą laiką slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, senaties eiga nuosprendyje išsamiai aptartais laikotarpiais buvo sustojusi. Pagal Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 3 dalį, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Iš to seka, kad taikyti Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnį teismas neturėjo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skiriant bausmę S. P. , Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Buvo atsižvelgta tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. S. P. paskirta mažesnė už įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos vidurkį bausmė nėra aiškiai per griežta, bausmę švelninti pagrindo nėra.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Pagrįstai patenkino UAB (duomenys neskelbiami) teisių perėmėjo UAB (duomenys neskelbiami) (t.1, b.l. 107-117, t. 4, b.l. 62-63) pareikštą civilinį ieškinį.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios S. P. apeliacinį skundą atmesti.