Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. K. priteista 2555,96 Lt turtinės žalos ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 16 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu smogė peiliu A. G. į kairį riešą, padarydamas jam pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje ir kairiame rieše su stipininės arterijos bei ją lydinčios venos sužalojimu, tai sukėlė gyvybei pavojingą būseną, atitinkančią sunkų sveikatos sutrikdymą, ir to pasekoje nukraujavęs nukentėjusysis mirė. Tokiu būdu A. K. A. G. nužudė.

Teismo posėdyje nuteistasis A. K. prašo apeliacinį skundą patenkinti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, A. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į neatsargų gyvybės atėmimą arba nužudymą labai susijaudinus, taip pat sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Prokurorė prašo nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti teismui tik BPK 326 str. 1 d. 4 p. nurodytais atvejais: jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Šioje byloje jokių abejonių dėl nuteistojo A. K. psichikos būklės ir jo pakaltinamumo nėra, teismingumo taisyklės nepažeistos, taip pat nėra ir jokių duomenų, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, tokių duomenų nenurodo ir pats apeliantas. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo dalį dėl nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo nėra. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą, todėl pagrįstai pripažino A. K. kaltu ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas kai kurių bylos aplinkybių išsamiai neišsiaiškino, jų tinkamai neįvertino, o iškilusias abejones įvertino apelianto nenaudai, taip pat nepagrįsti. A. K. kaltę nužudžius A. G. patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų ir paties nuteistojo parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūrų, parodymo atpažinti protokolai, specialistų išvados ir kiti teisiamajame posėdyje išnagrinėti bei nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėti papildomi įrodymai – pažymos apie lauko oro temperatūrą nusikaltimo įvykio metu, taip pat teismo medicinos eksperto paaiškinimai dar kartą patvirtino pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų pagrįstumą.

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde pats nurodo, kad dėl girtumo visų nusikaltimo aplinkybių gerai neprisimena, tačiau šios aplinkybės nustatytos nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais įrodymais. Iš nužudytojo tėvo nukentėjusiojo A. G. ir liudytojos A. L. parodymų matosi, kad A. G. jau anksčiau buvo pažįstamas su A. L., prieš tai kartu su ja gyveno savo tėvo namuose, o 2008 m. gruodžio mėn. A. G. atvyko pas A. L. į jos namus (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 16 d. ryte A. L. kartu su A. G. užėjo į nuteistojo A. K. ir jo tėvų namus, A. G. su A. K. iki tol nebuvo pažįstami. A. K. namuose tą dieną nuo ryto girtavo keletas asmenų, jų, o taip pat A. K. tėvų ir A. L. parodymai patvirtina teismo nustatytas konflikto ir A. G. sužalojimo peiliu aplinkybes. Liudytojas A. V. teisme parodė, kad 2008 m. gruodžio 16 d., apie 9 val., užėjo į K. namus, ten buvo keletas asmenų, pats nuteistasis A. K., po to atėjo ir A. L. su A. G.. Visi girtavo, jis pats gėrė alų, o A. G. gėrė alų ir degtinę. Apie 11 val. visi išsiskirstė, dar nuėjo išgerti pas A. S.. Apie 18 val. jis vėl atėjo pas K. ir prie jų namo pamatė ant žemės sėdintį A. G.. Pamatė, kad jo ranka perpjauta, ant žemės matėsi kraujo pėdsakai. Įėjus į namo vidų nuteistojo motina J. B. K. pasakė, kad A. K. perbraukė A. G. per ranką peiliuku. Jis įvedė A. G. į kambarį, J. B. K. davė paklodę, jis ja apvyniojo A. G. ranką ir pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Tačiau A. L. pasakė, kad kviesti greitosios pagalbos nereikia ir kad jie eina namo. Tuo metu namuose jokių konfliktų nebuvo, A. K. A. G. atsiprašė, jie pasibučiavo ir susitaikė. Išeidamas iš K. namų su A. L. A. G. svirduliavo, bet normaliai kalbėjo. Kad nereikia kviesti greitosios pagalbos, pats A. G. nesakė, apie tai kalbėjo A. L.. Liudytojas E. K. parodė, kad tą dieną, apie 9 val. ryto, irgi užėjo į K. namus, nusinešė ten alaus ir gėrė su A. K. ir kitais ten buvusiais asmenimis, tarp jų buvo ir A. L. su A. G.. Po to jis išėjo namo, o po pietų vėl nuėjo pas K.. Matė, kad A. G. guli lovoje, jo ranka buvo aprišta. A. L. pasakė, kad jam ranką perpjovė A. K. už kažkokią skolą. Visi dar išgėrė alaus, o po to A. G. išėjo iš namų su A. L.. Išeidamas A. G. nesvirduliavo, ėjo normaliai, matėsi, kad iš jo aprištos rankos laša kraujas. Kad tą rytą K. namuose girtavo su A. K., jo tėvu, A. G., A. L. bei kitais asmenimis, parodė ir dar vienas liudytojas S. A.. Jis parodė, kad po to išėjo ir jokių konfliktų nematė. Nuteistojo motina liudytoja J. B. K. parodė, kad tą rytą, apie 7 val., išvažiavo į Radviliškį ir namo grįžo apie 15 val. Matė, kad jos vyras ir sūnus A. K. miega. Ji tvarkėsi namuose ir kieme, šėrė gyvulius, o vėliau, jau pavakarę, nes buvo prietema, eidama prie namo durų pamatė ant suoliuko sėdintį vyriškį, jo ranka buvo kruvina. Tuo metu pas juos atėjo A. V.. Namo viduje buvo A. L., ji jai liepė eiti žiūrėti savo draugo. Paskui A. L. ir A. V. tą vyriškį (paaiškėjo, kad tai – A. G.) įvedė į namo vidų. A. V. ji padavė pagalvės užvalkalą ir šis juo A. G. aprišo ranką, iš jos bėgo kraujas. Jos sūnus A. K. vaikščiojo po kambarį, nuėjo į miegamąjį. A. V. sakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, ji irgi tam pritarė, tačiau A. L. sakė, kad jie susitvarkys patys, susikabino su A. G. už parankių ir kartu išėjo iš namų, ji pati išlydėjo juos pro duris. Kaip jos sūnus sudavė peiliu A. G., ji pati nematė, sūnus jai tik sakė, kad tėvas davė A. G. 50 Lt, o šis parnešė tik vieną butelį alaus, pasakė, kad grąžos nėra ir dėl to kilo konfliktas. Jos vyras pasakė, kad tuos pinigus davė A. L., kuri jam neatidavė grąžos. Tą patį vakarą į jų namus vėl atėjo viena A. L. ir pasakė, kad A. G. paliko gatvėje. A. L. jų namuose toliau gėrė, o ji pati nuėjo miegoti. Kitą rytą atėjusi A. L. pasakė, kad A. G. negyvas, dar po kelių dienų pasakojo, kad tą vakarą paliko A. G. gatvėje, nes su juo susipyko. Nuteistojo tėvas A. K. teisme duoti parodymus atsisakė, tačiau teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad tą dieną, neprisimena kelintą valandą, į jų namus atėjo A. L. su savo draugu, kurio jis nepažinojo. Jis pats visą laiką gulėjo lovoje, prie jo priėjusi A. L. paprašė pinigų alui ir jis davė 50 Lt, pinigus padavė A. L. arba jos draugui, kuriam iš jų, jau neprisimena. Jie išėjo iš namų, po to grįžo ir ant stalo padėjo vieną alaus butelį. Jo sūnus paklausė, kur grąža, bet kas jam buvo atsakyta, jis neprisimena, tuo nesidomėjo. Kaip po to kilo konfliktas ir kaip buvo sužalotas A. G., nematė, nes buvo girtas, miegojo ir pabudo tik kitą rytą. Liudytoja A. L. teisme parodė, kad tos dienos įvykių gerai neprisimena, nes buvo girta. Prisimena, kad kartu su A. G. apie 10 val. ryto užėjo pas A. K., ten dar buvo jo tėvas ir keletas kitų vyriškių, visi, o kartu su kitais ir ji su A. G., gėrė alų ir degtinę. A. K. tėvas davė A. G. 50 Lt tam, kad šis nupirktų alaus ir degtinės. A. G. išėjo, o ji pasiliko Kaminskų namuose. A. G. grįžo nupirkęs du plastikinius butelius stipraus alaus. Toliau girtaujant tarp A. K. ir A. G. kilo konfliktas. A. K. prašė, kad A. G. atiduotų jo tėvui grąžą, bet šis pinigų neatidavė. Dėl to jie pykosi, iš pradžių barėsi tik žodžiu, tačiau po to A. K. iš kambario, o gal iš virtuvės, atsinešė peilį. Tuo peiliu jis įpjovė A. G. į ranką. A. K. motina padavė kažkokį „gėlėtą skudurėlį“ ir jie juo apvyniojo sužalotą A. G. ranką. Po to A. G. buvo išėjęs į namo kiemą, ten nugriuvo, iš jo gulinčio kišenės ji paėmė pinigus ir juos atidavė J. B. K.. Pakėlus A. G. nuo žemės, ji su juo išėjo namo. Apie tai, kas įvyko A. L. su A. G. išėjus iš K. namų, irgi nustatyta liudytojų, pirmiausia A. L., parodymais. A. L. teisme parodė, kad tuo metu lauke buvo neigiama oro temperatūra, slidu, ji ėjo basa, batus nešdamasi rankoje, todėl namo ėjo pirma, o A. G. – jai iš paskos. Kaip jis nuo jos atsiliko ir kur nuėjo, ji nežino. Grįžusi namo viena, po to ėjo A. G. ieškoti, bet nerado, todėl viena vėl nuėjo pas K. gerti toliau. Vėl ieškoti išėjo su pažįstama Daiva tik kitą rytą ir rado A. G. gulintį gatvėje jau negyvą, jos draugė iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Liudytoja dar parodė, jog ji nenumatė, kad A. G. gali mirti, pats sakė, kad jam pagalbos nereikia. Liudytojas A. S. parodė, kad 2008 m. gruodžio 16 d. pas jį dienos metu buvo užėję A. L., A. G., A. V. ir S. A.. Visi išgėrė alaus ir išsiskirstė. Kitą dieną, anksti ryte atėjo A. L., beldė į langą ir šaukė, kad užmuštas A. G.. Jis irgi buvo nuėjęs pažiūrėti į A. L. nurodytą vietą ir matė gulintį negyvą A. G.. Jo nuomone, lauke tuomet buvo apie 15-16 laipsnių šalčio. Liudytojas L. R. parodė, kad nuo jo namo iki K. namų yra apie 500 metrų atstumas. 2008 m. gruodžio mėnesį, ryte pamatė prie jo namų stovinčius policijos automobilius. Pareigūnai nusivedė jį kiek toliau ir parodė gulintį negyvą vyriškį, klausė, ar jis jo nepažįsta. To vyriškio jis nepažinojo, jis gatvėje gulėjo visas kruvinas, rūbai buvo suplėšyti. Jis prisimena, kad tos dienos išvakarėse, apie 19 val., gatvėje girdėjo kažką dejuojant, buvo išėjęs į gatvę, bet ten nieko nepastebėjo ir grįžo namo. Iš policijos tarnybinių pranešimų matosi, kad A. G. lavonas su pjautine žaizda rankoje buvo surastas (duomenys neskelbtini), 2008 m. gruodžio 17 d., 6.50 val. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad lavonas rastas gatvėje gulintis ant pilvo, aplinkui rasta kraujo pėdsakų. Tą pačią dieną vykusios kitos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) namo kieme, ant suoliuko, namo lauko durų, jų vidinės pusės, taip pat namo viduje, ant šaldytuvo ir ant grindų rastos panašios į kraujo dėmės. Virtuvės spintelės stalčiuje rastas ir paimtas peilis. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad A. G. mirtis įvyko prieš 30-36 val. iki jo kūno tyrimo pradžios 2008 m. gruodžio 18 d., 13 val., nuo pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje ir kairiame rieše su stipininės arterijos ir ją lydinčios venos sužalojimais. Ši pjautinė žaizda kairėje plaštakoje ir kairiame rieše padaryta pjaunančiu daiktu ar įrankiu keleto valandų laikotarpyje iki mirties. Pjautinei žaizdai padaryti reikėjo vieno smūgio pjaunančiu daiktu ar įrankiu. A. G. kūne taip pat rasti nubrozdinimai veide ir kairio kelio priekiniame paviršiuje, jie padaryti apytikriai paros laikotarpyje iki mirties, kontaktuojant si kietais bukais daiktais. Šiems nubrozdinimams padaryti reikėjo 7 smūginių kontaktų su kietais bukais paviršiais, jie galėjo būti padaryti griūnant. Specialisto išvadoje nurodyta, kad visi A. G. kūne rasti sužalojimai padaryti prieš mirtį, tikėtina, kad po jų sudavimo nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (šaukti, judėti, gintis). Rasti sužalojimai gyvam asmeniui sukeltų sunkų sveikatos sutrikdymą, nes pjautinė žaizda kairėje plaštakoje ir kairiame rieše su stipininės arterijos ir ją lydinčios venos sužalojimais sukėlė nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną. Tikėtina, kad A. G. po pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje ir kairiame rieše padarymo galėjo išlikti gyvas keletą valandų, taip pat tikėtina, kad laiku suteikus medicininę pagalbą, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo išgyventi. Lavono tyrimo metu ligų, galėjusių turėti reikšmės mirčiai, nebuvo nustatyta. Mirusiojo A. G. kraujyje rasta 2,98 promilės etilo alkoholio, gyvam asmeniui tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad dėl girtumo nusikaltimo įvykio aplinkybių gerai neprisimena, tačiau konflikto su A. G. ir smūgio peiliu sudavimo aplinkybes apklausų metu jis išdėstė pakankamai aiškiai ir išsamiai. Teisme dėl A. G. nužudymo A. K. prisipažino kaltu. Jis parodė, kad 2008 m. gruodžio 16 d. pas jį į namus užėjo A. L. su A. G., kurį jis tada matė pirmą kartą. Atsinešė plastmasinį butelį stipraus alaus, visi kartu gėrė, o po pietų jo tėvas A. L. ir A. G. davė 50 Lt tam, kad šie nupirktų dar išgerti. Jie abu išėjo, grįžo ir parnešė du 2 l talpos alaus butelius. Vieną butelį pastatė ant stalo, o kito iš pradžių nerodė. Jis paklausė A. G., kur antras alaus butelis ir kur pinigų grąža, turėjo likti apie 40 Lt. A. G. atsakė, kad pinigai pas A. L.. Toliau geriant jis vėl klausinėjo apie pinigus, sakė, kad A. G. ir A. L. grąžą atiduotų jo tėvui, tačiau jie to nepadarė, o tik kažką sakė vienas ant kito. Tada jis supyko, paėmė nuo stalo peilį ir pradėjo juo mojuoti norėdamas A. G. pagąsdinti. A. G. pakėlė ranką, o jis, nenorėdamas, kad jam peilį išmuštų, tuo peiliu sudavė A. G. į ranką ir ją perpjovė. Matėsi bėgantis kraujas. Pamatęs, kad A. G. sužalojo, pasiūlė kviesti greitąją pagalbą, bet pats A. G. sakė, kad to daryti nereikia, nieko neatsitiko ir kad jam tik truputį skauda. Žaizdą jam galėjo aprišti jo motina arba A. L.. Po to A. G. jų namuose dar pabuvo apie pusvalandį, išgėrė alaus, o po to išėjo kartu su A. L.. A. K. parodė, kad nors kaltu prisipažįsta, tačiau nužudyti ir sužaloti A. G. neturėjo tikslo, to nenorėjo ir net nepagalvojo, kad jis dėl tokio sužalojimo gali mirti. Kaip vyko konfliktas ir kaip sudavė smūgį peiliu A. G., A. K. nurodė ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu. Šio tyrimo veiksmo metu nuteistasis parodė, kur prie stalo sėdėjo jis pats ir A. G., parodė, kaip atsistojo, paėmė nuo stalo peilį ir kaip tuo peiliu vieną kartą sudavė sėdinčiam A. G. į pakeltą ranką. Parodymo atpažinti metu pats A. K. atpažino ir įvykio vietos apžiūros metu surastą peilį, nurodęs, kad būtent šiuo peiliu sudavė į ranką A. G..

Paties nuteistojo, visiškai prisipažinusio kaltu, parodymai, teismo medicinos specialisto išvada dėl nukentėjusiojo mirties priežasties ir kiti jau aptarti išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad A. G. mirė nuo A. K. jam peiliu padaryto rankos sužalojimo. Todėl apelianto argumentai dėl to, kad teismas šioje byloje neišsiaiškino svarbių ir reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti. Apie abejones dėl tikrosios A. G. mirties priežasties ir dėl savo kaltės nuteistasis nurodė tik savo apeliaciniame skunde. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, daugelis jų jau aptarti ir paneigti skundžiamame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą, papildomai išnagrinėti įrodymai taip pat paneigė apelianto argumentus ir patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Teisme buvo gauta hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma, iš kurios matosi, kad Radviliškio klimatologijos stoties duomenimis 2008 m. gruodžio 16 d. žemiausia oro temperatūra buvo minus 4,0° C, o aukščiausia – 0,8° C, tų pačių metų gruodžio 17 d. temperatūra atitinkamai buvo minus 2,0 ir 0,0° C. Gynėjo teismui pateiktoje kitos, Raseinių meteorologijos stoties pažymoje nurodyta, kad 2008 m. gruodžio 16-17 d. laikotarpiu oro temperatūra buvo: 23 val. – minus 0,8° C, 2 val. – minus 1,7° C, 5 val. – minus 1,9° C, 8 val. – minus 1,8° C. Šios pažymos patvirtina, kad laikotarpiu, kada A. G. mirė pargriuvęs gatvėje, oro temperatūra buvo tikrai ne žemesnė negu 4 laipsniai šalčio, didesnė tikimybė, kad temperatūra buvo aukštesnė. Apeliaciniame skunde A. K. nurodo, kad oro temperatūra buvo ne mažiau kaip 10 laipsnių šalčio, o liudytojas A. S. buvo parodęs, kad šaltis siekė net apie 15-16 laipsnių. Hidrometeorologijos tarnybos pateikti duomenys paneigė ne tik šiuos apeliacinio skundo argumentus ir A. S. parodymus, tačiau paneigė ir nuteistojo spėliones, kad A. G. gatvėje galėjo mirti dėl kūno atšalimo. Kitus apelianto argumentus paneigė teisme apklausto teismo medicinos eksperto J. Sakalo paaiškinimai. Ekspertas dar kartą patvirtino jau aptartas specialisto išvadas apie tai, kad A. G. mirė būtent dėl pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje ir kairiame rieše su stipininės arterijos ir ją lydinčios venos sužalojimais. Paaiškino, kad esant jau aptartose pažymose nurodytai oro temperatūrai, nukentėjusysis per keletą valandų mirti nuo sušalimo negalėjo. Tai paneigia ir lavono tyrimo duomenys. Ekspertas paaiškino, kad nors užduotyje atlikti tyrimą toks klausimas nebuvo užduotas, tiriant A. G. lavoną buvo tikrinama ir jo mirties dėl sušalimo galimybė, tačiau ji buvo paneigta. Sušalimui yra būdingi visai kitokie požymiai, tokie kaip pašiurpusi kūno oda, audinių paburkimai nušalimų vietose, dėmės skrandžio gleivinėje ir kt. Tokių požymių tiriant A. G. kūną nerasta, o žaizda nukentėjusiojo rankoje ir intensyvaus kraujavimo požymiai patvirtino, kad mirtis įvyko būtent dėl pjautinės rankos žaizdos. Ekspertas paaiškino, kad mirčiai neturėjo įtakos ir nukentėjusiojo girtumas. Apsvaigimas nuo alkoholio ir kraujavimas iš rankos žaizdos galėjo turėti įtakos tam, kad nukentėjusysis gatvėje galėjo pargriūti. Nukentėjusiajam buvo sužalotos stambios rankos kraujagyslės, tai kėlė pavojų A. G. gyvybei ir sukėlė jo mirtį, todėl šis sužalojimas įvertintas sunkiu sveikatos sutrikdymu. A. G. lavono suradimo metu jo ranka nebuvo sutvarstyta, taip pat nenustatyta ir jokių ankstesnio tvarstymo požymių. Taip pat paaiškino, kad laiku suteikus tinkamą medicininę pagalbą, tikėtina, kad A. G. būtų išgyvenęs, tačiau paprastu rankos sutvarstymu kraujavimas jam negalėjo būti sustabdytas. Arterinis kraujavimas savaime užkrešėti negalėjo, todėl nukentėjusiajam buvo būtina speciali chirurginė pagalba. Šie teismo medicinos eksperto paaiškinimai išsamūs ir įtikinantys, jie atitinka teismo medicinos specialisto išvadas ir kitus įrodymus, todėl visos apelianto dėstomos abejonės dėl A. G. mirties priežasties yra visiškai paneigtos. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad dėl A. G. mirties didesnė kaltė tenka ne jam pačiam, o nukentėjusiojo draugei A. L., kuri nesirūpino savo svečiu, reikalavo nekviesti jam greitosios pagalbos žadėdama pasirūpinti juo pati, tačiau po to paliko girtą sužalotą A. G. tamsiu paros metu jam nepažįstamoje vietoje. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriėmė nutarties dėl A. L. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat nurodo ir apie neatsakingą paties nukentėjusiojo elgesį nesutinkant su pasiūlymais iškviesti jam greitąją medicininę pagalbą. Šie argumentai taip pat nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad po rankos sužalojimo A. G. tam tikrą laiką dar buvo K. namuose, ranką jam bandyta tvarstyti pagalvės užvalkalu., tačiau po to A. G. iš namų išėjo su A. L., kuri, būdama girta, paliko atsilikusį A. G. gatvėje, toliau girtavo, o jau negyvą savo pažįstamą gatvėje surado tik kitos dienos ryte. Toks A. L. elgesys iš tikrųjų buvo netinkamas ir nepateisinamas, tačiau ranką nukentėjusiajam sužalojo ne ji, todėl už kilusias pasekmes patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn nebuvo pagrindo. Skundžiamame nuosprendyje taip pat teisingai nurodyta, kad pagal BK 144 str. už palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, atsako tik tas, kas pats sukėlė tokį pavojų gyvybei ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Jau buvo nurodyta, kad A. L. A. G. pati nesužalojo ir pavojaus jo gyvybei nesukėlė. Tai, kad ji buvo A. G. pažįstama ir kartu su juo išėjo iš K. namų, nereiškia, kad A. L. turėjo teisinę pareigą nukentėjusiuoju rūpintis, be to, neturėdama specialių žinių, ji jam suteikti pagalbos negalėjo. Šios aplinkybės patvirtina, kad net ir vertinant A. L. elgesį kaip netinkamą ir net amoralų, patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn nei pagal BK 129 str. 1 d., nei pagal BK 144 str. pagrindo nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Šioje byloje nustatyta, kad laiku suteikus A. G. tinkamą medicininę pagalbą, tikėtina, jog jo mirties galbūt buvo galima išvengti. Nukentėjusysis mirė ne iš karto po rankos sužalojimo, o praėjus tam tikram laiko tarpui, kai jau buvo išėjęs iš nuteistojo A. K. namų. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad A. G. iš namų išėjo būdamas sąmoningas, kad namuose jam buvo suteikta pirmoji pagalba, o po to juo turėjo pasirūpinti tik jo draugė A. L., yra nepagrįsti. Pasirūpinti nukentėjusiuoju šiuo atveju pirmiausia privalėjo kaip tik pats jam ranką sužalojęs A. K., turėjęs iškviesti greitąją pagalbą nepriklausomai nuo to, kad tam prieštaravo nukentėjusysis ir taip pat girta jo pažįstama A. L.. Nuteistasis to nepadarė, o jo skundo argumentai apie tariamai tinkamai suteiktą pirmąją pagalbą namuose irgi neatitinka bylos aplinkybių. Pats A. K. jokios pagalbos A. G. nesuteikė ir net nemėgino to daryti, o iš jo parodymų matosi, kad nuteistasis netgi negali pasakyti, kas konkrečiai bandė sutvarstyti nuteistojo sužalotą ranką. Tuo tarpu kraujo pėdsakai namo viduje, ant grindų, durų ir daiktų, taip pat namo kieme patvirtina, kad A. G. sužalota ranka kraujavo intensyviai ir to A. K. negalėjo nematyti. Bet kuriuo atveju šioje byloje įrodyta, kad smūgį peiliu A. G. į ranką sudavė A. K. ir nukentėjusysis mirė nuo šiuo smūgiu peiliu padaryto sužalojimo. Todėl tarp nuteistojo veikos ir atsiradusių padarinių nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys ir nuteistasis yra atsakingas už nukentėjusiojo gyvybės atėmimą.

Iš nuosprendžio matosi, kad A. K. kaltės formą ir rūšį teismas nustatė teisingai, o kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamą veiką tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Paties nuteistojo ir liudytojų parodymais nustatyta, kad A. K. ir A. G. anksčiau nebuvo pažįstami, nukentėjusįjį į nuteistojo namus atsivedė liudytoja A. L., o konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo dėl to, kai gavęs iš A. K. tėvo pinigų, A. G. išėjo pirkti alaus ir grįžęs neatidavė likusių pinigų. Paties nuteistojo parodymais ir kitais įrodymais taip pat nustatyta, kad žodinis konfliktas truko gana ilgai, pats A. G. prieš nieką jokio smurto nevartojo, niekam, taip pat ir nukentėjusiajam negrasino ir net neįžeidinėjo žodžiu, o tik neatidavė likusių pinigų bandydamas aiškinti, kad tie pinigai pas A. L.. Pats nuteistasis parodė, kad palaipsniui jo pyktis stiprėjo, jis atsistojo, paėmė peilį, atsistojo prieš sėdintį A. G. ir sudavė jam vieną smūgį peiliu į ranką. Apeliantas nurodo, kad tą smūgį sudavė galvodamas, jog A. G. gali iš jo peilį atimti, tačiau šiuos nuteistojo argumentus apie tariamą nukentėjusiojo atsakomųjų veiksmų baimę kolegija atmeta. Nuteistasis A. K. ne tik parodė apklausų metu, tačiau ir parodymų patikrinimo vietoje metu pademonstravo, kaip sudavė smūgį peiliu pats stovėdamas ir atsistojęs prieš sėdintį A. G.. Todėl nukentėjusiojo rankos pakėlimas šiuo atveju patvirtina ne mėginimą peilį atimti, o mėginimą nuo smūgio peiliu apsiginti. Akivaizdu, kad pats nukentėjusysis jokiais savo veiksmais ir savo elgesiu grėsmės A. K. nekėlė, todėl nuteistojo veiksmai suduodant smūgį peiliu negali būti vertinami nei būtinąja gintimi, nei tokios ginties ribų viršijimu. Jau buvo nurodyta, kad iki smūgio peiliu sudavimo žodinis konfliktas tęsėsi ilgai, be to, aktyvesnis šio konflikto dalyvis buvo pats nuteistasis, atkakliai reikalavęs atiduoti piniginę grąžą. Nors bylos duomenys tikrai nepaneigia galimybės, kad A. G. nesugrąžino dalies nuteistojo tėvo jam duotų pinigų, ir tai sukėlė nuteistojo pyktį, jokių kitų neteisėtų ar nuteistąjį įžeidžiančių veiksmų nukentėjusysis neatliko. Todėl A. K. nusikalstamą veiką vertinti ir kvalifikuoti kaip nužudymą labai susijaudinus (BK 130 str.) irgi nėra pagrindo. Veikos padarymo staiga labai susijaudinus galimybę taip pat paneigia ir A. K. apsvaigimas nuo alkoholio, tai pripažįsta ir pats nuteistasis, parodęs, kad būdamas blaivus smūgio peiliu nebūtų sudavęs. Byloje nėra duomenų, kad A. K. norėjo A. G. nužudyti ir siekė būtent tokių padarinių, to nenustatė ir teismas. Tačiau nuteistojo nusikalstamą veiką vertinti kaip gyvybės atėmimą dėl neatsargumo (BK 132 str.) šiuo atveju irgi nėra pagrindo, nes tokią galimybę paneigia jau aptartos konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Smūgis peiliu nukentėjusiajam buvo suduotas ne abipusių grumtynių metu, o A. K. stovint ir specialiai suduodant sėdinčiam A. G. peiliu į jo pakeltą ranką. Akivaizdu, kad šį smūgį A. K. sudavė tyčia, o smogdamas peiliu, netgi nepriklausomai į kurią kūno vietą, nuteistasis suprato, kad tokia savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę ir numatė, kad gali atimti gyvybę. Nors jis ir nenorėjo atimti A. G. gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Nors daugiau smūgių A. K. A. G. nesudavė ir netgi tikint jo parodymais, kad po to jis ketino kviesti nukentėjusiajam greitąją medicininę pagalbą, vis tiek akivaizdu, kad pačios nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. suduodamas A. G. smūgį peiliu, jis šios savo veikos padariniams ir galimam nukentėjusiojo gyvybės atėmimui buvo abejingas. Aptartos galimybės patvirtina teismo išvadą, kad nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis A. K. A. G. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Šią jo nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d.

Nuteistojo apeliacinį skundą kolegija iš dalies tenkina dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.). Iš nuosprendžio matosi, kad teismas nustatė dvi A. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes: nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, taip pat tai, kad A. K. atsiprašė nužudytojo tėvo A. G. ir sutiko atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Šią antrąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas nustatė vadovaujantis BK 59 str. 2 d. nuostatomis. Taip pat nustatyta ir viena A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ši aplinkybė irgi nustatyta pagrįstai, nes pats nuteistasis pripažino, kad būdamas blaivus smūgio peiliu nebūtų sudavęs, todėl akivaizdu, kad jo girtumas nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos. Nuosprendyje nurodyta, kad skiriant bausmę teismas vadovavosi BK 41 str. nustatyta bausmės paskirtimi, taip pat BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, nuosprendyje išsamiai išdėstyti konkrečios bausmės skyrimo motyvai, atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, A. K. asmenybę apibūdinančius duomenis ir kitas aplinkybes. Nežiūrint į tai, kad ši nuosprendžio dalis iš esmės atitinka nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, be to, teismas išvardijo visas pagrindines bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, kolegijos nuomone, į kai kurias iš šių aplinkybių buvo atsižvelgta nepakankamai, o šių aplinkybių visuma neatitinka teismo sprendimo paskirti konkretaus dydžio bausmę. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas vadovavosi BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgė į tai, kad nustatytos dvi A. K. atsakomybę lengvinančios ir tik viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl padarė išvadą, kad nuteistajam skirtina artima sankcijos vidurkiui bausmė. Netgi remiantis tokiais gana formaliais kriterijais, taip pat įvertinant tai, kad BK 129 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų, visiškai artimos šios sankcijos vidurkiui 10 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju neatitinka paties BK 61 str. nuostatų. Šio BK straipsnio 2 d. nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šioje byloje nustatytos dvi A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės kiekviena atskirai ne mažiau svarbios už nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o dviejų lengvinančių aplinkybių nustatymas jau turėjo būti pagrindu švelnesnės bausmės paskyrimui. Tuo tarpu kitų BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių teismas tinkamai neįvertino. Nuosprendyje nurodyta, kad A. K. anksčiau neteistas, atkreiptas dėmesys, kad byloje apklausti liudytojai nuteistąjį apibūdina teigiamai, tačiau taip pat atsižvelgta į tai, kad nuteistasis niekur nedirbo, gyvenvietės seniūno apibūdintas kaip konfliktiška asmenybė, taip pat į tai, kad A. K. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį bei priklausomybės sindromas su asmenybės degradacija. Iš bylos matosi, kad dar 2003 m. A. K. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo savo tėvui, šis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Tačiau po to A. K. jokių teisės pažeidimų nepadarė, ne tik nebuvo teistas, bet ir nė karto nebuvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje A. K. apibūdinamas kaip konfliktiškas ir piktnaudžiaujantis alkoholiu, tačiau ši charakteristika irgi neleidžia padaryti išvados, kad dėl priklausomybės alkoholiui nuteistasis savo veiksmais kėlė kam nors grėsmę, duomenų, kad jis būtų pažeidinėjęs viešąją tvarką ar daręs kitokius pažeidimus, byloje nėra. Teismo psichiatro išvada, kad A. K. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, taip pat asmenybės degradacija, o taip pat teismo motyvas, kad nuteistasis niekur nedirbo, irgi neleidžia jo asmenybę įvertinti vienareikšmiškai ir tik neigiamai. Nors A. K. piktnaudžiavimas alkoholiu abejonių nekelia, kolegijos nuomone, ši ir kitos jau aptartos bylos aplinkybės nepatvirtina padidinto A. K. asmenybės pavojingumo, o daryti išvadą, kad nuteistojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo, taip pat nėra pagrindo. A. K. padarytas nusikaltimas buvo baigtas ir tai sukėlė sunkius bei neatstatomus padarinius, tačiau vertinant ne tik nuteistojo asmenybės, bet ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Nors A. G. buvo nužudytas sudavus jam į ranką smūgį peiliu, tačiau nėra jokių duomenų, kad nuteistasis specialiai ieškojo kokio nors nusikaltimo įrankio, sudavė vienintelį smūgį ant stalo gulėjusiu paprastu virtuviniu peiliu ir po to jokio smurto daugiau nenaudojo, pats teismas nustatė, kad nužudymas buvo padarytas netiesiogine tyčia. Iš bylos taip pat matosi, kad nuteistasis ne tik teisme atsiprašė nužudytojo tėvo, visiškai pripažino civilinį ieškinį ir pažadėjo atlyginti padarytą žalą, tačiau pripažino savo kaltę nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios. Liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad ir iš karto po rankos A. G. sužalojimo nuteistasis ne tik daugiau nenaudojo jokio smurto, tačiau ir prašė nukentėjusiojo atleidimo ir su juo susitaikė. Šios aplinkybės patvirtina tikrai kritišką nuteistojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat leidžia padaryti išvadą, kad apeliantas tikrai nuoširdžiai gailisi, o kaltu prisipažino ne vien tik siekdamas išvengti griežtesnės bausmės, tai padarė ne dėl surinktų kitų jo kaltės įrodymų. Skiriant bausmę, kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti dar ir į kai kurias kitas aplinkybes. A. G. peiliu buvo sužalotas K. namuose, į kuriuos nukentėjusįjį atsivedė liudytoja A. L.. Taip pat nustatyta, kad pirmą kartą užėjęs pas K. pats A. G. konfliktą faktiškai išprovokavo savo elgesiu. Ne tik nuteistojo, bet ir liudytojų, taip pat ir A. L., parodymais nustatyta, kad A. G., gavęs iš A. K. tėvo pinigų alkoholiui, nupirko ir parnešė tik vieną butelį alaus, kitą butelį iš pradžių slėpė, o likusių pinigų negrąžino ir nesutiko jų atiduoti netgi tada, kai to atkakliai ir ne kartą reikalavo nuteistasis. A. L. parodė, kad jau vėliau kieme pinigus ji ištraukė iš A. G. kišenės ir atidavė nuteistojo motinai. Daryti išvadą apie paties nukentėjusiojo provokuojantį ar rizikingą elgesį ir jo tiesioginę įtaką nusikalstamos veikos padarymui šių aplinkybių nepakanka, ir teismas šios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė, tačiau šios aplinkybės leidžia teigti, kad konflikto pradžiai paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys tikrai turėjo reikšmės. Byloje taip pat nustatytos bei aptartos ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės konkrečios bausmės paskyrimui. Iš dalies galima sutikti su apelianto argumentais ir dėl paties nukentėjusio A. G., ir dėl jo draugės A. L. neatsakingo elgesio. A. G. peiliu buvo sužalota tik ranka, o specialisto išvada ir teismo medicinos eksperto paaiškinimai patvirtina, kad laiku suteikus nukentėjusiajam medicininę pagalbą, jo mirties galėjo būti išvengta. Byloje nustatyta, kad pats A. G. jo rankos sužalojimui neskyrė dėmesio, toliau vartojo alkoholį, po to išėjo iš namų kartu su A. L., o ši, būdama irgi girta, paliko nukentėjusįjį gatvėje, o pati toliau girtavo. Šios aplinkybės nepašalina A. K. atsakomybės dėl kilusių padarinių, nekeičia jo nusikalstamos veikos kvalifikacijos, ir tai šiame nuosprendyje jau buvo aptarta. Vis dėlto šios aplinkybės irgi turi svarbios reikšmės sprendžiant bausmės skyrimo klausimą. Įvertinusi jau aptartų aplinkybių visumą, kolegija daro išvadą, kad teismo paskirta A. K. 10 metų laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ir savo dydžiu aiškiai per griežta. Ši bausmė neatitinka A. K. padaryto nusikaltimo ir nuteistojo asmenybės pavojingumo laipsnio, o tuo pačiu ir neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Todėl nuosprendis keičiamas ir nuteistajam A. K. skiriama bausmė, artimesnė baudžiamojo įstatymo sankcijos žemutinei ribai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti dėl nuteistajam A. K. neteisingai paskirtos bausmės.

Nuteistajam A. K. pagal BK 129 str. 1 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.