Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovams R. Š., specialistui miškų ūkio inžinieriui Š. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsakovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Ginčo sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Nagrinėjama teritorija priklauso miško masyvui, išbraukti šio sklypo iš valstybinės reikšmės miškų plotų Tarnyba neturi teisinio pagrindo.

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl atsakovės atsisakymo ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidą bei patikslinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą 1055 kv. m teritorijos dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), išbraukiant šią teritorijos dalį iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

Pareiškėja savo skundą grindė tuo, jog ginčo teritorijos dalyje – (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo 1055 kv. m teritorijos dalyje nėra miško ir miško žemės ir ši teritorijos dalis nepagrįstai patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją.

Pareiškėjos nuomone, atsakovė patikrinimo metu netinkamai taikė Miškotvarkos darbų vykdymo instrukciją, į (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinį miško sklypą nepagrįstai įtraukė teritoriją, kurioje medyno taksaciniai rodikliai dvigubai skiriasi nuo likusios taksacinio sklypo dalies medyno taksacinių rodyklių. Pareiškėjos teigimu, atsakovė patikrinimo metu turėjo vertinti konkrečią 0,1055 ha teritoriją, medyno skalsumą nustatyti vadovaudamasi Instrukcijoje aprašytais metodais, nes šiame plote auga tik invazinės, žmogaus sodintos, medžių rūšys ir medžiai, kurių skalsumas apie 0,2. Ginčo teritorijoje medžių nebuvo, vėliau jie be jokio teisinio pagrindo buvo pasodinti, tačiau iki šiol jų skalsumas nesiekia Miškų įstatyme reglamentuoto skalsumo (0,3). Taip pat, pareiškėjos teigimu, medynai su skirtingais taksaciniais rodikliais negali būti sujungti į vieną bendrą taksacinį sklypą, kaip yra padaryta ginčo teritorijoje. Šiame plote auga tik invazinės, žmogaus sodintos, medžių rūšys ir medžiai, kurių skalsumas apie 0,2. (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinis miško sklypas pagal medyno taksacinius rodiklius nėra vientisas kvartalas, neatitinka taksacinio miško sklypo sąvokos.

Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos ir Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinamos Tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

Tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, jog valstybinės reikšmės miškų plotų schemos yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti. Schemos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis. Pagal schemas Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina valstybinės reikšmės miškų plotus.

Schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (toliau – rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (toliau – rengėjas). Sprendimas dėl schemos rengimo ar tikslinimo priimamas aplinkos ministro įsakymu. Šis sprendimas skelbiamas vietos spaudoje, taip pat rengimo organizatoriaus ir rengėjo interneto tinklalapiuose (Tvarkos aprašo 3 p.).

Tvarkos aprašo 15 punkte numatyta, jog prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas fiziniai ir juridiniai asmenys bei užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, bet turinčios civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, teikia rengėjui. Gavęs šiuos prašymus, rengėjas sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir teikia informaciją rengimo organizatoriui apie patikslintus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė, būdama valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengėja, gavusi pareiškėjos 2019-08-14 prašymą ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidą patikslinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2019-09-11 įsakymu Nr. 207-19-V paskyrė Miškotvarkos skyriaus specialistą D. K. ir matininką M. L. atlikti Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje – (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 8 taksaciniame sklype.

Atkreiptinas dėmesys, jog ir 2001 metų (duomenys neskelbtini) savivaldybės želdynų bendrovės „Vilniaus Zunda“ (duomenys neskelbtini) girininkijos miškų žemėlapio grafiniai duomenys leidžia konstatuoti, jog ir anksčiau ginčo teritorija, nors ir nebuvo apaugusi mišku, pateko į miško ribas.

Taksacinių duomenų išrašas (Akto Nr. 1 priedas), patikrinimo metu Taksacinėje kortelėje (Akto Nr. 4 priedas) nurodyti duomenys ir (duomenys neskelbtini) girininkijos taksoraščio 2000 metų, patikslinto 2005 metais, duomenys patvirtina, jog ginčo teritorijos dalyje medyno sudėtis ir amžius natūraliai per daugybę metų keitėsi. Kaip matyti iš pateiktų Miškų valstybės kadastro tekstinių ir grafinių duomenų, ginčo žemės dalyje 0,38 ha buvo inventorizuota miško žemė, kurioje medyno rūšinė sudėtis, skalsumas nevienodas. Lyginant patikrinimo metu 2019 metais nustatytus taksacinius duomenis su 2000 ir 2005 metų taksaciniais duomenimis apie medžių rūšis, amžių ir skalsumą, akivaizdu, jog 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo 0,5 ha ploto teritorijoje 2000 ir 2005 metais jau augo medžiai, kurių amžius nuo 10 iki 40 metų. Lyginant 2000 (patikslinti 2005 metais) ir 2019 metų Taksoraščių kokybinius ir kiekybinius rodiklius, jie jokių abejonių dėl medžių amžiaus ar kitų rodiklių neteisingumo nekelia, priešingai – minėtų Taksoraščių duomenys yra nuoseklūs, medžių amžius ir kiekis realus ir tikėtinas nuo 22 iki 55 metų. Nurodyti taksaciniai ginčo sklypo rodikliai neprieštaravo taksoraščio ištraukai, pateiktai prie Valstybinės miškų tarnybos 2020-05-28 pažymos Nr. 115875 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, kurioje atsispindėjo ginčo sklypo nuosekli charakteristika, patvirtinanti apie natūralius medyno ir miško žemės pokyčius.

Kaip buvo minėta, patikrinimo metu vertinant buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo 0,5 ha ploto teritorijoje auga skirtingų rūšių ir amžiaus medžiai, kurių skalsumas 2019 metais sumažėjęs iki 0,6. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, jog ginčo sklypo dalyje 0,017 ha yra įsiterpusi miško aikštelė. Šioje teritorijoje esantis miškas ir miško aikštelė pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ginčo teritorija neatitiko miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo teritorijoje esantis miško žemės plotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas Lie­tuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respubli­kos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais) ir priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams pagal 2002 metų inventorizacijos duomenis.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-06-12 išrašas, Valstybinės miškų tarnybos 2019-06-12 pažyma Nr. 98342 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir 2019-06-12 pažyma Nr. 98343 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, miškų žemėlapio fragmentas patvirtina, jog ginčo teritorija pateko į miško žemės 0,3855 ha plotą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) 1 kvartalo 8 taksaciniame 0,50 ha ploto sklype.

Pažymėtina, jog miško aikštelė patenka į Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje apibrėžtą miško žemės sąvoką ir laikytina miško žeme.

Specialisto išvada ir specialisto Š. B. paaiškinimu teismo posėdžio metu, jog atliekant miško inventorizaciją (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo 0,5 ha ploto teritorijoje buvo privalu šiaurinę ir pietinę sklypo dalis vertinti atskirai, nesivadovauta. Visų pirma pažymėtina, jog ginčo atveju nebuvo atliekama miškų inventorizacija taip, kaip apibrėžta Instrukcijos 7.1.1 punkte.

Specialistas Š. B., pateikęs 2020-06-02 Specialisto išvadą, ginčo teritoriją įvertino pagal miško inventorizacijai keliamus reikalavimus, tačiau nurodytu atveju nebuvo atliekama miško inventorizacija ir šiai procedūrai atlikti Instrukcijos reikalavimai nebuvo taikomi.

Tai, kad ginčo teritorijoje buvo atliekamas ginčo teritorijos patikrinimas, o ne miško inventorizacija, patvirtino atlikę patikrinimą atsakovės specialistai liudytojai D. K. ir M. L..

Pažymėtina, jog patikrinimą atlikę specialistai ištraukoje iš Lietuvos Respublikos miškų kadastro Akto Nr. 2 priede grafiškai pažymėjo 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo dalis, kuriose esanti teritorija atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus ir kuriose neatitiko minėtų reikalavimų. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapio ištraukoje buvo pažymėta Nr. 8-3 ginčo teritorijos 1055 kv. m dalyje įsiterpusi 170 kv. m miško aikštelė, kurioje augantys pavieniai medžiai nesudarė 0,3 medyno skalsumo, likusioje 885 kv. m ginčo teritorijos dalyje augo skirtingo amžiaus ir dydžio medžiai, kurių skalsumas sudarė 0,6.

Liudytojai D. K. ir M. L. teismo posėdyje nurodė analogiškas aplinkybes, jog ginčo teritorijos dalyje medyno rūšinė sudėtis ir skalsumas buvo nevienodas, buvo nustatyta įsiterpusi miško aikštelė.

Liudytojas D. K. patvirtino, jog skalsumas buvo nustatinėjamas vizualiai su matavimo elementais. Liudytojas M. L. patvirtino, jog miško aikštelės riba buvo nustatinėjama natūraliai apžiūrint, naudojant geodezinius prietaisus. Nurodė, jog skalsumas ginčo sklype skyrėsi, tačiau buvo vertinamas vientisas 1 kvartalo 8 taksacinis sklypas, sklypo teritorija atitiko miško ir miško žemei keliamus reikalavimus.

Pažymėtina, jog nurodyti liudytojų D. K. ir M. L. naudoti metodai apibrėžti Instrukcijos 7.2 punkte. Instrukcijos 24.2 priedo 1 punkte numatyta, jog vizualinis metodas su matavimo elementais yra pagrįstas visuotine sklypo apžiūra, sklypo ribų patikslinimu vietoje, įvairių medynų rodiklių aprašymu bei jų įvertinimu remiantis instrumentiniais matavimais.

Įvertinus nurodytą reglamentavimą, atsakovės specialistai, atlikę ginčo teritorijos patikrinimą, neturėjo teisinių prielaidų ir teisinio pagrindo 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo teritoriją siūlyti skaldyti į mažesnio ploto sklypus ir vertinti kitaip nei nurodyta Akto išvadose, todėl pareiškėjos argumentai, jog ginčo teritorijos 0,055 kv. m ploto dalis nepagrįstai įtraukta į 1 kvartalo 8 taksacinį sklypą pagal taksacinius rodiklius, nepagrįsti.

Bylos duomenys patvirtina, jog 1 kvartalo 8 taksaciniame sklype žemės naudmenos tipas 1 – miško žemė, apaugusi savaiminiu medynu, augančių medžių amžius nuo 22 iki 55 metų, vyraujantys medžiai – pušys (Akto Nr. 4 priedo Taksacinė kortelė).

Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų nuosekliais paaiškinimais ir Akto išvadomis.

Tačiau pažymėtina, jog teismas nesivadovauja 2020-06-02 specialisto išvada (toliau – ir Išvada) ir specialisto Š. B. paaiškinimais, kadangi specialisto paaiškinimai ir Išvada nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo abejoti, jog ginčo teritorija neatitiko miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų.

Specialisto nustatyta aplinkybė, kad pietinėje 1 kvartalo 8 sklypo teritorijos dalyje, prie gatvės, auga pavienių medžių – pušų ir eglių apie 20 metų amžiaus, viena pušis apie 60 metų amžiaus, keletas uosialapių klevų, kalninių pušų ir medžių skalsumas nesudaro 0,3, tik patvirtina patikrinimo metu nustatytą faktinę aplinkybę, jog ginčo teritorijos 0,017 ha dalyje yra miško aikštelė. Specialisto Š. B. vertinimas, jog ankstesnių miškų inventorizacijos metu nagrinėjamo ginčo ploto dalyje buvo atvira vieta, miško nebuvo, nepaneigia fakto, jog miškas šioje dalyje galimai anksčiau egzistavo ar buvo sunykęs ar sunaikintas.

Prie Akto esančių Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro taksacinių duomenų išrašas ir patikrinimo metu nustatyti Taksacinės kortelės duomenys leidžia teigti, jog ginčo teritorijos 0,055 kv. m dalyje auga savaiminis medynas, vyrauja pušys, medyno rūšinė sudėtis, lyginant taksacinius duomenis, medyno sudėtis, amžius nevienodi, o tai reiškia, jog medyno sudėtis ilgainiui natūraliai keitėsi.

Taip pat pareiškėjos pateikta UAB „NTVALDA“ 2019-05-29 parengta miško paskirties sklypo (duomenys neskelbtini) g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančio į K. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas situacijos su naudmenomis schema ir 2019-05-­31 Specialisto išvada nepaneigia atsakovės specialistų nustatytos faktinės aplinkybės Akte, jog (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinio 0,50 ha sklypo teritorijos 0,38 ha dalyje, prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, į 1055 kv. m ginčo teritoriją yra įsiterpusi 0,017 ha žemės ploto miško aikštelė, kuri patenka į minėto 0,38 ha ploto miško žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 8 taksaciniame 0,50 ha sklype UAB „NTVALDA“ pažymėtos naudmenos ir 2019-05-­31 Specialisto išvadoje nurodyta sklypo charakteristika, jog ginčo 1055 kv. m sklypas neapaugęs mišku, nepaneigia vertinimo, jog ginčo teritorija atitinka miško žemei keliamus reikalavimus.

Instrukcijos 1 priede apibrėžta, jog miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Instrukcijos 1 priedo 2.1.1.2.1 punkte nurodyta, jog miško aikštė – ne mažesnio nei 0,1 ha žemės plotas, kuriame augo (ir buvo inventorizuotas) medynas, tačiau dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių yra jo netekęs ilgiau nei 10 metų. Miško aikštėje dažniausiai yra išlikę miško ekosistemos elementai (pavieniai medeliai ar krūmai, senesni nei 10 metų kelmai, miško žolinė, samanų ar kerpių augalija, paklotė ir pan.), tačiau net ir jiems sunykus (ar sunaikinus), žemės plotas identifikuojamas miško aikšte. Miško aikšte taip pat inventorizuojamas ir mažesnio nei 0,1 ha žemės plotas (nepriklausomai nuo jo suformavimo laiko), kuriame galimai neteisėtai transformuojant miško žemę į ne miško žemę buvo sunaikinti ar yra naikinami miško ekosistemos elementai. Tokios miško aikštės išskiriamos į atskirą žemės naudmeną pagal 5 priede pateiktą žemės naudmenų klasifikatorių (kodas-9).

Patikrinimo metu, vertinant faktinę ginčo teritorijos situaciją buvo nustatyta, jog ginčo teritorija atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Nėra abejonių, jog šioje teritorijoje esantys miškas ir miško aikštelė pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ginčo teritorija neatitiko miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia, jog miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnį, mišku yra laikomas ne tik ne mažesnis kaip 0,1 ha plotas, apaugęs medžiais, bet ir plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai).

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, jog miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją, natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei gausinimas, gali įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų ribojamas atskirų gamtos aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas, o tam tikri teisinių santykių subjektai būtų įpareigoti atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Kaip minėta, ginčo žemės sklypas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas Lie­tuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respubli­kos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais) ir priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams pagal 2002 metų inventorizacijos duomenis, iki Lie­tuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2013 įsigaliojimo pagal 1986 ir 2001 metų inventorizacijos duomenis ginčo teritorija buvo užimta miško žeme.

Minėtas Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013 buvo teisinis pagrindas, kuriuo ginčo teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams pagal 2002 metų inventorizacijos duomenis.

Valstybinės miškų tarnybos 2019-06-12 pažymos Nr. 98342 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, taksoraščio ištrauka apie 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo medžių rūšis, amžių, medyno sudėtį, medynų tūrį (44 m ³ 0,50 ha plote), kilmę, taip pat miškų žemėlapio 2019-06-12 fragmentas Nr. 98343 apie miško žemės ribas patvirtina, jog ginčo žemės plotas 0,055 kv. m buvo užimtas miško žemės ir pateko į 0,3855 ha miško žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijos ribas.

Pirmiau nurodyti Miškų valstybės kadastro ir Akto duomenys leidžia neabejotinai konstatuoti, jog pareiškėjos prašymas ištaisyti sklypinės miškų inventorizacijos klaidą ir patikslinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą išbraukiant šią teritorijos dalį iš valstybinės reikšmės miškų plotų buvo nepagrįstas. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinio 0,50 ha sklypo teritorijos 0,38 ha dalis buvo užimta miško žeme ir miško žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 metais registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip miško žemės sklypas.

Nustatytos bylos aplinkybės leidžia teigti, kad nebuvo prielaidų ištaisyti sklypinės miškų inventorizacijos klaidą ir patikslinti ginčo sklype miškų plotų schemą, kadangi ginčo žemės sklypas užimtas miško žemės ir tai patvirtino pirmiau minėti 2019 metų Miškų valstybės kadastro duomenys.

Klaidų taisymo procedūra yra numatyta Aprašo 13 punkte. Pareiškėja prašė patikslinti schemą Tvarkos aprašo 13.2 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad schema tikslinama ištai­sius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respubli­kos miškų valstybės kadastro duomenis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1007-261/2015 pažymėjo, jog Tvarkos aprašo 13.2 punkte nurodyta schemos rengimo klaida turėtų būti suprantama kaip tech­ninė klaida, padaryta atliekant sklypo inventorizaciją, ar schemos rengimo vidinių rodiklių klaidos, nekeičiančios esminių schemos rodiklių.

Ginčo atveju pareiškėjos prašymas, susijęs su (duomenys neskelbtini) savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą ribų pakeitimu, išbraukiant iš minėtos schemos 1055 kv. m ploto teritorijos dalį, reiškia esminį schemos rodiklio – ploto pakeitimą, nulemiantį valstybinės reikšmės miško ploto sumažinimą.

Pažymėtina, jog Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015-11-30 įsakymu Nr. 260-15-V „Dėl Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 4 punkte numatyti atvejai, kada tikslinami kadastro duomenys. Aprašo 4.7 punkte numatyta, jog kadastro duomenys tikslinami, kai pasikeičia miškų grupė, pogrupis, valstybinės reikšmės miškų plotai ar kiti kadastro duomenys keičiantys rodikliai.

Jokių duomenų, kad ginčo sklype pasikeitė kadastro duomenis keičiantys rodikliai, nenustatyta ir pareiškėja tokių duomenų nepateikė.

Pirmiau nurodyti Miškų valstybės kadastro duomenys leidžia neabejotinai teigti, kad nėra jokio teisinio pagrindo tikslinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, nes valstybinio miško (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinio 0,50 ha sklypo teritorijoje, 0,055 kv. m ginčo žemės plote, yra įsiterpusi 0,017 ha miško aikštelė (intarpas), patenkantis į 0,3855 ha ploto miško žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vertinti ginčo teritoriją kitaip teismas neturi jokio teisinio nei faktinio pagrindo, nes byloje nenustatyta kitų pagrįstų duomenų kitokioms išvadoms.

Taigi, atsakovė neturėjo jokio pagrindo ištaisyti klaidą ir patikslinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinio 0,50 ha sklypo teritorijoje.

Skundžiamo administracinio akto turinys yra pakankamai aiškiai argumentuotas, jame pateikta faktinių aplinkybių ir teisės aktų analizė taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, įpareigojantis atsakovę, kaip viešojo administravimo instituciją, vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti.

Skundžiamame akte pakankamai detaliai nurodyta institucijos pozicija dėl pateikto prašymo nepagrįstumo, iš jo turinio galima vienareikšmiškai suprasti, jog taisyti klaidą ir tikslinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinio 0,50 ha sklypo teritorijoje nėra teisinio pagrindo, nes ginčo žemės sklypas patenka į miško žemės teritoriją. Atsižvelgiant į skundžiamo administracinio akto turinį, laikytina, kad esminės aplinkybės, atsakant pareiškėjai į jos prašymą, buvo atskleistos tinkamai, pagrindžiant institucijos poziciją.

Teismo nuomone, įvertinus tai, jog skundžiamu administraciniu aktu iš esmės buvo pagrįstai ir teisėtai atsisakyta ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidą bei patikslinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą 1055 kv. m teritorijos dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), išbraukiant šią teritorijos dalį iš valstybinės reikšmės miškų plotų, atsakovei patikrinimo metu nustačius, jog ginčo žemės sklype yra miško žemė, nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą administracinį sprendimą.

Taip pat nėra pagrindo naikinti ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos skundžiamą sprendimą, kuriuo pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjos skundas dėl atsakovės skundžiamo rašto panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos I. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.