Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-193-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
1A-104-193-2011
Teisminio proceso Nr.
1-08-3-00017-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Nijolė Sušinskienė
Nukentėjusysis
M. Z., E. I., M.
Nuteistasis
P. Z.
Civilinis ieškovas
E. I.
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-193/2011

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00017-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Nijolės Sušinskienės,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant nukentėjusiosioms M. Z. ir E. I.,nuteistajam P. Z.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-06 nuosprendžio, kuriuo P. Z. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė keturiems mėnesiams, bei išteisintas pagal BK 187 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Taip pat šiuo nuosprendžiu iš P. Z. priteista: M. Z. – 23 Lt turtinės žalos ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 500 Lt jos turėtų proceso išlaidų, E. I. – 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, valstybei – 8,40 Lt proceso išlaidų. Be to, nukentėjusiosios M. Z. 2023 turtinės žalos civilinis ieškinys dalyje dėl 2000 Lt žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, o nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. I. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą bei klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

P. Z. nuteistas už tai, kad jis 2010-02-13 apie 10.00 val. virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje buvo M. Z. ir E. I., stūmė M. Z., kumščiu sudavė M. Z. per veidą ir galvos sritį, suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius, padarydamas M. Z. poodinę kraujosruvą dešinės akies ir apatinio voko nosies nugarėlės srityje, t. y. nežymiai sužalojo M. Z.; E. I., matydama, kad mušama M. Z., bandė traukti P. Z. už striukės, o P. Z., tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kumščiais ir lazda sudavė E. I. per krūtinę, rankas, šonus ir į veidą, iš viso suduodamas ne mažiau penkių smūgių, tuo padarydamas E. I. poodines krausjosruvas kairiame ir dešiniame žastuose, dešinėje ir kairėje krūtyse, kairiame dilbyje, t. y nežymiai sužalojo E. I..

Šalies argumentai

Nuteistasis P. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-06 nuosprendį. Teigia nesutinkantis su nuosprendžio dalimi dėl jo nuteisimo pagal BK 140 str. 1 d. bei dėl E. I. pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo. Nurodo, kad fizinį skausmą sukėlė ir sveikatą nežymiai sutrikdė tik vienai iš nukentėjusiųjų, t.y. M. Z., todėl, apelianto manymu, jam turėjo būti skirta švelnesnė bausmė, o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. I. civiliniai ieškiniai dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti palikti nenagrinėti. Nuteistojo teigimu, tai, kad jis nesudavė E. I. kumščiu į veidą bei lazda į krūtinę, iš dalies patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G190/10(05). Kaip matyti, 2010-02-13 19.00 val. E. I. buvo apžiūrėta neurologo, kuris konstatavo, kad I. I. galvoje, veide sumušimo žymių nematyti, duomenų apie galvos smegenų sutrenkimą nėra. Apeliantas pažymi, kad duomenys apie E. I. sužalojimus atsirado tik po 2010-02-18 bei 2010-02-20 gydytojų apžiūrų. Be to, 2010-03-05 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. PK tyrėjos nutarimu Nr. 50-47-AT-429-10 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E. I., M. Z. ir P. Z. sužalojimų. Šiame nutarime konstatuota, kad lazda į galvą sutrenkė E. I. jam, apeliantui, o ne jis jai.

Atsiliepimas

Nukentėjusioji M. Z. atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašo P. Z. skundo netenkinti, palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-06 nuosprendį. Nurodo, kad 2010-02-13 P. Z. sumušė ją bei jos mamą E. I., kurią mušė su lazda. Po sumušimo pas mamą atsirado pilve guzas, kurį reikėjo operuoti (po operacijos prasidėjo plaučių uždegimas), bei guzai krūtinėje – atlikus tyrimus nustatyta mastopatija. Nurodo, kad jos mama E. I. ligoninėje išgulėjo 3 mėnesius ir dar dabar tebesijaučia blogai, jai visur skauda, vartoja daug vaistų. Todėl M. Z. prašo priteisti jos mamai E. I. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt už turto sugadinimą, o jai, M. Z., - 7000 Lt neturtinei žalai už patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus, šmeižtą, pažeminimą atlyginti bei vaistams pirkti išleistus pinigus. Taip pat teigia, kad P. Z. pasisavino iš jos ūkio banke sukauptas santaupas. Mano, kad nuteistajam P. Z. paskirta per maža bausmė.

Teismo posėdyje nuteistasis prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, o nukentėjusiosios prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo P. Z. nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 140 str. 1 d. bei paskyrė teisingą bausmę. Nors apeliantas dalinai ginčija savo kaltę, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus teisėjų kolegija neranda pagrindo skundą tenkinti.

Apeliantas skundu neneigia sukėlęs fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdęs sveikatą M. Z., tačiau neigia atlikęs kokius nors smurtinius veiksmus E. I. atžvilgiu bei tam tikrais argumentais iš esmės ginčija su tuo susijusius teismo konstatuotus faktus. Šie argumentai grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir daro išvadą, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai remdamasis byloje esančių įrodymų visetu konstatavo P. Z. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo visoje apimtyje. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 140 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti jį dėl jo bei nutraukti bylą nėra jokio pagrindo.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis P. Z. 2010-02-13 apie 10.00 val. virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą M. Z. ir E. I. atžvilgiu, taip nežymiai jas abi sužalodamas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys – nukentėjusiųjų M. Z. ir E. I. parodymai, specialisto išvados. Nors nuteistasis apeliaciniame teisme įvairiais savo naudai interpretuojamais teiginiais ginčijo nukentėjusiųjų parodymų patikimumą, teigdamas, kad šie yra melagingi, pastarieji teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Sutiktina su tuo, kad nukentėjusioji E. I. tam tikras įvykio detales nurodė netiksliai, tačiau jokių esminių prieštaravimų kitos nukentėjusiosios M. Z. nurodomoms aplinkybėms nėra. Nuosprendyje teismas nukentėjusiųjų parodymus įvertino tinkamai ir apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu sutinka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme neigęs bet kokio smurto pavartojimą abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, apeliaciniame skunde bei teisiamojo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis pripažino vartojęs fizinį smurtą M. Z. atžvilgiu. Tokiu būdu darytina išvada, kad tuo apeliantas dalinai pripažino ir nukentėjusiųjų duotus parodymus. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su E. I. konstatuotais kūno sužalojimais, tačiau teisėjų kolegija pagrindo abejoti specialisto išvada dėl E. I. nustatytų sužalojimų neturi. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl E. I. sveikatos patikrinimų bei sužalojimų nustatymo datų, nuosprendyje daromų išvadų nepaneigia. Taigi, teismas, nustatydamas P. Z. kaltę, pagrįstai vadovavosi iš esmės nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvados.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. Z. veika yra nusikalstama ir kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. teisingai, todėl išteisinti apeliantą iš pastarojo nusikaltimo nėra jokio pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo P. Z. nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantui bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas P. Z. bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus (padaryta baigta, tyčinė nesunki, tačiau smurtinė nusikalstama veika), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino P. Z. asmenybę. Nuteistasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, neįgalus, nedirbantis. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas P. Z. parinko ir paskyrė vieną lengvesnių iš BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, nustatydamas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui artimą dydį. Tokią teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Visos skunde apelianto nurodomos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos, į jas atsižvelgta skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, todėl vertinti jas antrą kartą bei jų pagrindu švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.

Apeliantas skundu nesutinka su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. I. civilinių ieškinių dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo išsprendimu, teigia, kad jie turi būti palikti nenagrinėti. Šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Teismui P. Z. pripažinus kaltu dėl jam inkriminuotos veikos, kurios metu panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiosios E. I. atžvilgiu pastarajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaip ir numatyta BPK 115 str. 1 bei 2 d., pagrįstai iš dalies patenkintas E. I. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo bei jai pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusioji M. Z. atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašo priteisti jos mamai E. I. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt už turto sugadinimą, o jai, M. Z., - 7000 Lt neturtinei žalai už patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus, šmeižtą, pažeminimą atlyginti bei vaistams pirkti išleistus pinigus. Šis prašymas nenagrinėtinas. BPK 320 str. 3 d. numato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tuo tarpu nukentėjusioji M. Z. apeliacinio skundo nepateikė.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-06 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

P. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Ričardas GilysTeisėjai Algirdas GaputisNijolė Sušinskienė