- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-733-238-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00599-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- O. T.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
- Kategorijos
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-733-238/2012;
Teisėja D. Jankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00599-2011-3;
2012 m. lapkričio 20 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arūno Paštuolio ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nuteistajai O. T., jos gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Mockienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 37 straipsnio pagrindu, O. T. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo pagal LR BK 210 straipsnio 1 dalį, dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta.
Tuo pačiu nuosprendžiu nutraukus baudžiamąją bylą O. T. pritaikyta baudžiamoji poveikio priemonė – konfiskuotas kratos metu rastas 1,07 litro techninio etilo alkoholio skiedinys.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad O. T. 2011-06-02, apie 11.45 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), realizavo 0,42 litro etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 33,3 procento, perduodama šį skiedinį I. C..
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-06-26 nuosprendžiu ir vadovaudamasis LR BK 37 straipsnio pagrindu, O. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 210 straipsnio 1 dalį atleido ir baudžiamąją bylą nutraukė. Nusikaltimo, numatyto BK 210 str. 1 d., požymius atitinkančią veiką mažareikšme teismas pripažino atsižvelgęs į nusikaltimo dalyko dydį, t. y. itin nedidelį (mažiau nei pusė litro) realizuoto alkoholio kiekį, jo realizavimo aplinkybes, įvertinęs objektyviosios nusikaltimo pusės požymius, t. y. tai, jog O. T. veika nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių neigiamų pasekmių (alkoholis pirktas išoriniam naudojimui), veikos padarymo būdą (veika padaryta namuose, spontaniškai, žala įstatymu saugomoms vertybėms padaryta nedidelė), kaltininkės tyčią, kuria ji nesiekė padaryti įstatymo saugomiems interesams didelės žalos, veikos motyvus (perduodama alkoholį I. C. neturėjo savanaudiškų paskatų). Į tai atsižvelgęs, teismas sprendė, jog O. T. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokurorė K. Mockienė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog nuosprendžio dalis, kuria O. T. pagal BK 37 straipsnį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, neteisėta. Veika gali būti pripažinta mažareikšme tik tuomet, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymu saugomiems asmens, visuomenės ar valstybės interesams, taip pat kai ji net nesudaro galimybės tokiai žalai kilti. Šiuo atveju kaltinamoji O. T., remiantis liudytojos I. C. parodymais, etilo alkoholio skiedinį pastarajai davė kaip atlygį už pagalbą prižiūrint jos ligotą motiną, t. y. ne tik skatino liudytoją nusižengti įstatymams (I. C. atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 177² straipsnio 1 dalį jai skirta 500 Lt bauda), bet ir sukėlė grėsmę valstybės saugomiems interesams. Etilo alkoholio skiedinių gamyba bei jų realizavimas visada susijęs su tam tikra rizika žmogaus sveikatai, todėl nežiūrint kokį kiekį ir kokiems tikslams O. T. perdavė etilo alkoholio skiedinio, tokiais veiksmais buvo pažeisti svarbūs baudžiamojo įstatymo saugomi visuomenės ir valstybės interesai. Skundo autorės nuomone, tai, jog O. T. parodė, kad etilo alkoholio skiedinys bus naudojamas tik išoriniam naudojimui, nedaro veikos mažareikšme, nes kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos už analogiškas veikas O. T. yra teista ir anksčiau, šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal LR BK 201 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą, denatūruotą ar techninį etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.
LR BK 37 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Ši norma numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.
Veika mažareikšme yra tuo atveju, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomiems asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Veika mažareikšme laikoma tada, kai padarytos veikos požymiai nors ir sutampa su baudžiamajame įstatyme nurodytais atitinkamais nusikaltimo požymiais, bet ji iš esmės negali sukelti žalos saugomiems visuomeniniams santykiams. Sprendžiant klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius požymius – objektą, dalyką, būdą, padarinius, laiką, vietą, tiek į subjektyviuosius požymius – kaltę, tikslus, motyvus. Veikos mažareikšmiškumas bei pavojingumas yra vertinamieji požymiai ir kiekvienu konkrečiu atveju, ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia teismas. Taigi, sprendžiant klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius požymius.
Kolegija daro išvadą, kad O. T. padarytą nusikalstamą veiką teismas pagrįstai laikė mažareikšme, atsižvelgęs į itin nedidelį (mažiau nei pusė litro) realizuoto alkoholio kiekį, jo realizavimo aplinkybes (etilo alkoholio skiedinys buvo perduotas kaimynei neatlygintinai), į tai, kad veika nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių neigiamų pasekmių (alkoholis pirktas ir perduotas išoriniam naudojimui), į tai, kad veika padaryta namuose, spontaniškai, žala įstatymu saugomoms vertybėms padaryta nedidelė bei kad O. T., perduodama alkoholį I. C., neturėjo savanaudiškų paskatų.
Kolegija pažymi, kad teismas, O. T. veiką pripažinęs mažareikšme ir pritaikęs BK 37 straipsnį, įstatymą taikė tinkamai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog O. T. padaryta nusikalstama veika negalėjo būti laikyta mažareikšme dėl to, kad etilo alkoholio skiedinys buvo duotas kaimynei kaip atlygis, tuo ji skatino nusikalsti kitą asmenį, sukėlė grėsmę valstybės saugomiems interesams, bei dėl to, kad nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą O. T. padarė ankstesniu nuosprendžiu už analogišką nusikalstamą veiką paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Su šias argumentais apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka, nes sprendžiant veikos pripažinimo mažareikšme klausimą, neturi reikšmės asmens teistumas, veikos padarymas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo ar bausmės vykdymo atidėjimo laiku, taip pat veikos padarymas lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ar bausmės pakeitimo švelnesne bausme ar lygtino paleidimo iš laisvės atėmimo vietų laiku. Minėti požymiai rodo asmenybės, bet ne padarytos veikos, pavojingumą, todėl negali turėti jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo. Šie požymiai gali turėti reikšmės skiriant kaltininkui bausmę. Tokios teisminės praktikos laikomasi ir kitose bylose, kuriose buvo sprendžiami mažareikšmiškumo klausimai. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo akcentuota O. T. teistumas.
Įvertinus teismo nurodytas aplinkybes, kolegija laiko, jog apylinkės teismas teisingai sprendė, kad O. T. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas.
Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Mockienės apeliacinį skundą atmesti.