Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1626-123/2009

2009 m. gruodžio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Kojora“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Kojora“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, atsakovai „Nescofish“ Ltd., „SMS ShipManagement“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

LR Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublika vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis. Vienas iš visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų yra tarptautinės teisės prioriteto (viršenybės) prieš vidaus (nacionalinę) teisę principas. Įsigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti. Jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos (Tarptautinių sutarčių įstatymo 1 str. 1 d., 11 str. 1, 2 d., CK 1.13 str.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas 13 427 EUR jūriniam reikalavimui užtikrinti, iki kreipimosi su šiuo reikalavimu į arbitražą, areštuoti suinteresuotam asmeniui „Nescofish“ Ltd. nuosavybės teise priklausantį laivą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris plaukioja su Šv. Vincento ir Grenadinų valstybės vėliava ir šiuo metu yra Klaipėdos jūrų uoste. Todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo nagrinėjamoje byloje, būtina vadovautis ne vien nacionalinės, t. y. CPK, bet ir tarptautinės teisės normomis, todėl pirmosios instancijos teismas spresdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstai netaikė Jūrų laivų arešto teisinio reguliavimo unifikavimui skirtos 1952 m. Tarptautinė konvencijos ,,Dėl kai kurių taisyklių, susijusių su laivų areštu, suvienodinimo“ (toliau - Konvencija), kurios dalyvės yra pareiškėjos, suinteresuotų asmenų ir prašomo areštuoti laivo, plaukiojančio su susitariančiosios valstybės vėliava, valstybės, t. y. Lietuvos Respublika, Jungtinės Karalystės, Lativijos Respublika, Šv. Vincento ir Grenadinų. Konvencijos 8 straipsnio pirmojoje dalyje yra numatyta, kad šios Konvencijos nuostatos taikomos visiems laivams, plaukiojantiems su susitariančiosios valstybės vėliava bet kurios susitariančiosios valstybės jurisdikcijoje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo reikalavimas, kurio įvykdymo užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra kilęs iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens „SMS ShipManagement“ sudarytos sutarties dėl laivo remonto darbų. Pagal Konvencijos 1 straipsnio pirmosios dalies l dalies l punktą jūrinis reikalavimas yra reikalavimas, pareikštas dėl laivo statymo, remonto ar įrengimo arba mokesčių ir rinkliavų už naudojimąsi dokais. Taigi pareiškėjos reikalavimas dėl laivo remonto laikytinas jūriniu reikalavimu. Konvencijos 2 straipsnis numato, kad laivas, plaukiojantis su susitariančiosios valstybės (nagrinėjamu atveju – Šv. Vincento ir Grenadinų) vėliava, gali būti areštuotas bet kurios susitariančiosios valstybės jurisdikcijoje siekiant užtikrinti kiekvieno jūrinio reikalavimo įvykdymą, tačiau jis negali būti areštuotas dėl jokio kito reikalavimo. Atsižvelgiant į šių teisės normų analizę darytina išvada, kad pareiškėja turėdama jūrinį reikalavimą atsakovams ir siekdama, jo įvykdymą užtikrinti, pagrįstai prašė teismo areštuoti atsakovei priklausantį laivą.

Teisėjų kolegija pažymėti, kad jūrų laivų arešto teisinį reguliavimą unifikuojanti Konvencija numato, kad proceso teisės normas, susijusias su laivo areštu, taip pat visus su areštu susijusius procesinius klausimus reglamentuoja susitariančiosios valstybės, kurios jurisdikcijoje buvo areštuotas ar pareikalauta areštuoti laivą, teisė (nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos teisė) (Konvencijos 6 str. 2 d.). Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Vadovaudamasis CPK 148 str. 2 d. nuostatomis teismas, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jo interesams kylančią tam tikrą grėsmę, dėl kurios būtina jas taikyti.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir tikslingumą, ekonomiškumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš pateikto prašymo pareiškėjos ketinami reikšti reikalavimai atsakovams yra turtinio pobūdžio, preliminari ginčo suma 13 427 EUR, atsakovai vengia vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus ir laiku nesumoka sutartų sumų už atliktus laivo remonto darbus, nors įsiskolinimą ir pripažįsta. Teismui nėra žinoma atsakovų nei finansinė nei turtinė padėtis, tik tai, kad atsakovui „Nescofish“ Ltd. nuosavybės teises priklauso laivas, esantis Lietuvos Respublikoje ir kurį savo jūrinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašo areštuoti pareiškėtas. Todėl atsakovas būdamas laivo savininku gali jį parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenimis, gali jį išplukdyti iš Klaipėdos jūrų uosto į kitą valstybę, kuri nėra Konvencijos dalyvė ir tokiu būdu išvengti laivo arešto. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų dėl galimos grėsmės jos teisėtiems interesams bei dėl reikalavimo teisės į nurodytą įsiskolinimą. Kadangi kiekviena šalis ar ginčijama teisė gali būti tinkamai apginta tik kai užtikrinama teismo procesinio dokumento įvykdymo galimybė, įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki kreipimosi į arbitražą su jūriniu reikalavimu dėl skolos priteisimo būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki kreipimosi į pareiškėjos pasirinktą arbitražą tenkintinas – areštuotinas atsakovui „Nescofish“ Ltd. (juridinio asmens registracijos (duomenys neskelbtini)), priklausantis laivas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esantis Klaipėdos jūrų uoste (CPK 144 str. 1 d.), uždraudžiant jam išvykti iš Klaipėdos jūrų uosto, bei uždraudžiant bet kokį areštuoto turto pardavimą, perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ir/ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, įskaitant, bet neapsiribojant jo visu ar daliniu demontavimu, supjaustymu ar/ir perdirbimu į metalo laužą. Areštuotas laivas paliktinas saugoti atsakovui „Nescofish“ Ltd. Dėl anksčiau paminėtų priežasčių šis klausimas spręstinas nepranešus atsakovams (CPK 148 str. 1 d.).

Sutartinėms prievolėms taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė. Šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže (CPK 23 str.). Konvencijos 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė pateikti ginčą kito konkretaus teismo, negu tas, kurio jurisdikcijoje buvo atliktas areštas, jurisdikcijai arba arbitražui, teismas ar kitas atitinkamas teismo organas, kurio jurisdikcijoje buvo areštuotas laivas, gali nustatyti terminą, per kurį ieškovas turi kreiptis į teismą arba arbitražą. Kadangi šalys sudarydamos laivo remonto sutartį susitarė, kad bet kokie ginčai, kylantys iš šios sutarties ar susiję su šia sutartimi, bus nagrinėjami ginčą inicijuojančios šalies nuožiūra pasirinktame instituciniame (nuolat veikiančiame) arbitraže pagal kontinentinę teisę, todėl taikomos laikinosios apsaugos priemonės iki kreipimosi į arbitražą nekeičia būsimo ginčo sprendimo teismingumo, todėl pareiškėja įpareigotina per 14 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos pateikti Klaipėdos miesto apylinkės teismui įrodymus, kad buvo kreiptasi su procesiniu dokumentu į pareiškėjos pasirinktą arbitražą, nes priešingu atveju laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos (CPK 148 str. 2 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne­tin­ka­mai aiš­ki­no ir tai­kė teisės nor­mas, to­dėl priimė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos pra­šy­mas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki kreipimosi į arbitražą tenkintinas (CPK 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Kojora“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki kreipimosi į arbitražą tenkinti.

Areštuoti atsakovui „Nescofish“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį laivą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra prišvartuotas prie VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos krantinės Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant laivui išplaukti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bei uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ir/ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, įskaitant, bet neapsiribojant jo visu ar daliniu demontavimu, supjaustymu ar/ir perdirbimu į metalo laužą

Laikinosios apsaugos priemonės iki kreipimosi į arbitražą taikomos siekiant užtikrinti pareiškėjos UAB „Kojora“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būsimus reikalavimus.

Areštuoto laivo saugotoju paskirti atsakovą „Nescofish“ Ltd.

Nutarties vykdymą pavesti pareiškėjo pasirinktam antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įpareigoti antstolį įspėti laivo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kapitoną apie atsakomybę už nustatytų apribojimų pažeidimą.

Išaiškinti atsakovams „Nescofish“ Ltd ir „SMS ShipManagement“, kad jie atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą gavimo momento.

Nustatyti pareiškėjai UAB „Kojora“ terminą per keturiolika dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikti įrodymus dėl procesinio dokumento, kuriam užtikrinti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pateikimo pareiškėjo pasirinktam arbitražui. Klaipėdos miesto apylinkės teismui nepateikus įrodymų dėl procesinio dokumento arbitražui pateikimo per nustatytą terminą, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

Nutarties kopijas išsiųsti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir Turto areštų aktų registrui.