Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorei A. K., nukentėjusiajam I. J., gynėjai advokatei L. B., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

M. V., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, pagrindinio išsilavinimo, darbingas visiškai, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2017 m. kovo 24 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 63, 64¹ straipsnius – 1 m. laisvės apribojimo (bausmę atlikęs), 2) 2018 m. spalio 02 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 64¹ straipsnį – 34 MGL bauda per 6 mėn. nuo įsiteisėjimo (atlieka šią bausmę, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis M. V. 2018 m. gruodžio 30 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamo namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kilus asmeninio buitinio pobūdžio ginčui, tyčia sudavė kumščiu į veidą I. J., sukeldamas jam fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

2. Kaltinamasis M. V. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio, sekančią dieną po įvykio telefonu atsiprašęs nukentėjusįjį, jiedu susitarę dėl likusios dalies 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo ateityje, kai tik jis, kaltinamasis, tam turės lėšų, jiedu susitaikę. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio dieną jis svečiavosi pas nukentėjusįjį, savo vaikystės draugą, jo senelės ir motinos namuose, jiedu antra diena vartojo alkoholį – alų ir degtinę, buvo jau smarkokai girtas, nes išgėrė manantis apie 4 l alaus ir apie 0,7 l degtinės. Kartu su jais namuose dar buvo abi liudytojos – nukentėjusiojo draugė ir motina. Buvo jau vakaras, kai jiedu su nukentėjusiu išgertuvių metu dėl kažko nereikšmingo ėmė ginčytis, pyktis, tai tęsėsi ir išėjus jiems bei nukentėjusio motinai parūkyti į namo koridorių, ten jis dėl girtumo nesusilaikė ir supykęs sudavė kartą kumščiu nukentėjusiam į veidą, šis negriuvo, tačiau pasakė kviečiantis policiją, tuomet jis išėjęs į tėvų namus. Nukentėjusį sumušė iš esmės dėl savo girtumo – blaivus taip nebūtų pasielgęs, sutinkantis, kad jam skaudėję, lig tol jo veidas buvo sveikas, ar jį sužalojo, teigia nepastebėjęs.

3. Tokias pačias esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes dėl kaltinamojo fizinio smurto vietos, pobūdžio bei pasekmių, taip pat konflikto kilimo aplinkybių byloje yra nurodę, patvirtinę ir nukentėjusysis I. J. (b. l. 19-20, 22), taip pat tiesioginės nusikaltimo įvykio ir jo pasekmių liudytojos nukentėjusiojo motina N. J. (b. l. 33-34) ir draugė V. D. (b. l. 30-31), kurių parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio nustatyta tvarka.

4. 2018 m. gruodžio 31 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nukentėjusiojo senelės ir motinos namai yra (duomenys neskelbtini). Įėjimas į gyvenamą namą yra per atvirą priebutį iš kiemo pusės, iš priebučio pereinama į namo koridorių, čia prie dešinės sienos po langu stovi batų dėžė, nusikaltimo žymių neaptikta (b. l. 13-16).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

5. Kaltinamojo M. V. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei įvykio vietos apžiūra) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir išsamius.

6. Nukentėjusiojo I. J. liudijimas per visą bylos procesą buvo nuoseklus, jo byloje pateikti duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką, abiejų tiesioginių nusikaltimo įvykio ir jo pasekmių liudytojų parodymus bei ir paties kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-4) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui patikimai konstatuoti, kad kaltinamasis, dėl paties visiškai pripažįstamo sunkaus girtumo ir kilus asmeninio, buitinio pobūdžio ginčui, tyčia smurtu puolė jam neįtikusį nukentėjusįjį, savo sugėrovą, suduodamas jam kumščiu į veidą sukėlė fizinį skausmą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

7. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas kumščiu į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo jam sukėlimą. Trečia, smūgis kumščiu į veidą, sukėlęs nukentėjusiajam ženklų ir kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo byloje nuosekliai nurodytos jo mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusiojo pareiškimais, tiek tiesioginių nusikaltimo įvykio ir jo pasekmių (dėl smūgio pasekmėje jo vietoje atsiradusio paraudimo ir patinimo) liudytojų N. J. ir V. D. parodymais, tiek paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kadangi nagrinėjama kaltinamojo veika nebuvo įvykdyta prieš šeimos narį, artimą giminaitį ar mažametį, nenustatyta faktinio pagrindo šios veikos kvalifikavimui pagal sunkesnes (kvalifikuotas) BK 140 straipsnio antros ar trečios dalies sudėtis.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

8. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iš jos pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja ženkliai mažesniais nei jie apibrėžti rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 1 dalies) dispozicijoje dėl tokių aplinkybių : a) smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo kokių tai įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, b) kaltinamojo neteisėtai panaudota fizinė jėga (prievarta) buvusi minimali tiek trauminių poveikių skaičiumi (vienas), tiek kilusių nusikalstamų pasekmių požiūriu (fizinis skausmas), c) konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso alkoholio sugėrovų ginčas, dėl kurio galimų pasekmių riziką prisiėmė ir pats nukentėjusysis. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina kaltės laipsnį.

9. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su paties smurtinio veiksmo atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

10. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina dar iš esmės patenkinama : kaltinamasis teismo už tyčines nusikalstamas veikas teisiamas trečią kartą, iš jų antrąkart už smurtinį nusikaltimą, šįkart nusikalto būdamas recidyvistu, nebaigęs atlikti bausmės už ankstesnį nusikaltimą pagal 2018-10-02 teismo baudžiamąjį įsakymą (b. l. 47-49, 51-56, 57-58), yra baustas ir dar neatlikęs administracinės nuobaudos už tyčinį ir šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 46), kita vertus, kaltinamasis dirba nuolatinį darbą ir iš jo pragyvena daugiau nei 8 metai (b. l. 44), dabartinio darbdavio charakterizuojamas itin palankiai (b. l. 39).

11. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja : a) nuoseklų ir visišką prisipažinimą kaltu, padėjimą savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškiamą gailėjimąsi dėl jos, kurio nuoširdumą be kita ko patvirtina ir kitas po veikos įvykdymo kaltinamojo elgesys, siekiant mažinti nusikalstamo elgesio recidyvo rizikas (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), b) išskirtinai savo iniciatyva nukentėjusio atsiprašymą, tuo dalies nusikaltimu jam padarytos neturtinės žalos atlyginimą bei susitarimą dėl likusios tokios žalos dalies atlyginimo 100 Eur suma artimiausiu metu, visišką susitaikymą su nukentėjusiu ir nusikalstamo elgesio recidyvo prieš šį asmenį ateityje sumažinimą iki minimumo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas kartu su 2 dalimi). Pripažinti tokia atsakomybę lengvinančia ir aplinkybę, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui įtakos galėjo turėti kaip galimas rizikingas ir (ar) provokuojantis paties nukentėjusio asmens elgesys kaltinamojo atžvilgiu nenustatyta pakankamo faktinio pagrindo (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis teismas kvalifikuoja aplinkybes : a) nusikaltimo įvykdymą apsvaigus nuo alkoholio iki pagal kaltinamojo parodymus (išgertuvių trukmę, suvartoto alkoholio rūšis bei kiekius) spręstina sunkaus girtumo, kas, kaip pripažįsta ir pats kaltinamasis, tiesiogiai priežastingai nulėmė jo staigiąją tyčia nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), b) kad nagrinėjamą naują nesunkų tyčinį nusikaltimą kaltinamasis įvykdė būdamas recidyvistu, tai yra turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus ženkliai mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant labiau lengvinančiųjų naudai, kartu konstatavus ne tik neigiamų, tačiau ir teigiamų kaltinamojo asmenybės apsektų (punktai 10 ir 11), yra teisinga kaltinamajam paskirti bausmę, savo dydžiu (trukme) mažesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti minimalią ar artimą tokiai bausmę, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 10 ir 11), buvo nustatyta atsakomybę sunkinančios ir kitų kaltinamojo pavojingumą didinančių aplinkybių.

13. Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kitų, be aukščiau aptartų, kokių tai išimtinių aplinkybių, kaltinamajam M. V. paskirtina dar nesusijusi su realiu laisvės jam atėmimu bausmės rūšis – 9 mėn. laisvės apribojimo, kuri tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme) bus proporcinga tiek nagrinėjamos nusikalstamos veikos, tiek paties kaltinamojo asmenybės pavojingumui, taip pat pakankama bausmės tikslams pasiekti, netaikant didesnių nei nustatytoje situacijoje būtina suvaržymų (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1-3 dalys). Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nenustatyta faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai) dėl aukščiau jau aptartų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme visiškai prisipažino kaltu dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 6 mėn. laisvės apribojimo. Kaltinamajam nustatytini jo asmeninę ir turtinę padėtį, taip pat užimtumą darbine veikla bei jau turimų ženklių vykdytinų piniginių prievolių valstybei naštą atitinkantys įpareigojimai : a) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi, b) toliau dirbti arba registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje. Pakartotinai tyčinį smurtinį nusikaltimą padariusiam kaltinamajam kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis) taip pat paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas visą bausmės laiką (trukmę) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Kitokios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam papildomai neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų.

14. Kaltinamajam M. V. nagrinėjamos bylos procese iki šiol jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo, tokią procesinę prievartos priemonę skirti (taikyti) naujai iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo poreikio taip pat nėra. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra. Kaltinamojo atžvilgiu taikyti 201 m. lapkričio 15 d. įstatymą Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ nėra faktinio pagrindo, kadangi byloje nagrinėjamą nusikaltimą jis įvykdė po 2018 m. spalio 01 d. (įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d.,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 9 (devyneriems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę M. V. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo. Nustatyti tokius įpareigojimus per visą bausmės vykdymo laiką : 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi, 2) toliau dirbti arba registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje.

M. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per visą bausmės vykdymo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.