Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo

B. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d. 2, 7 p. (2005 m. birželio 23 d. Nr. X-272 įstatymo redakcija) bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant B. L. atsiprašyti nukentėjusiųjų, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms.

I. S. ir K. Š. civilinius ieškinius tenkino: iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista I. S. 48237,6 Lt neturtinės žalos, K. Š. priteista 50000 Lt neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. L. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 29 d. apie 11.45 val. gatvių sankryžoje (duomenys neskelbtini), vairuodamas autobusą M. B. , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 53, 75, 76 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė Visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas (duomenys neskelbtini) g. prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nelėtino greičio ir prieš pėsčiųjų perėją nesustojo, kad praleistų jo važiavimo krypties eismo juosta pėsčiųjų perėjoje ėjusį pėsčiąjį, kai prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusi kita transporto priemonė, ir kliudė per pėsčiųjų perėją ėjusį G. S. , įvyko eismo įvykis, kuriuo metu žuvo pėstysis G. S. .

Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. pakeisti ir B. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 metams. Pritaikius BK 75 str. 1, 2 d. 2, 7 p. (2005 m. birželio 23 d. Nr. X-272 įstatymo redakcija) bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant B. L. atsiprašyti nukentėjusiųjų, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai paskyrė B. L. per švelnią bausmę. Teigiama, kad teismas skirdamas bausmę B. L. , atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tačiau neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 dalies 2 punkte ir 5 punkte įtvirtintą bausmės paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. teismas, skirdamas bausmę B. L. , nuosprendyje neįgyvendino šios bausmė paskirties. Teismas skirdamas bausmę įvertino tik kaltininko B. L. asmenybę ir interesus, bet neatsižvelgė į nukentėjusiųjų interesus, tai yra, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiosios neteko artimo žmogaus. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Be to, teismas nepakankamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Skirdamas bausmė, turėjo atsižvelgti, kad B. L. , turėdamas daugiau nei 47 metų vairavimo stažą, darbo metu, vairuodamas nustatytu maršrutu vykusį autobusą, veždamas keleivius, važiuodamas per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, turėjo būti ypatingai atsargus ir numatyti pavojingas pasekmes.

Civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini)“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti. K. Š. ieškinį atmesti, o I. S. ieškinį sumažinti iki 20000 Lt. Nurodo, kad su tokiu teismo nuosprendžiu dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo nesutinka, nes nuosprendis toje dalyje neįrodytas. Teismas visiškai tenkino dukros K. Š. ieškinį ir priteisė 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas nesutinka, nes šie duomenys nepagrįsti objektyviais įrodymais, prieštarauja įstatymui bei nusistovėjusiai teismų praktikai. CK 6.284 str. 1 d. įsakmiai nurodo, kas turi teisę į žalos atlyginimą, tai yra žuvusiojo išlaikomi asmenys, tame tarpe sutuoktinis ir nepilnamečiai vaikai. Šiuo atveju K. Š. yra pilnametė, sukūrusi šeimą, abu sutuoktiniai turi darbą, nėra išlaikytiniai. Bylos metu nustatyta, kad dukra K. Š. su žuvusiu tėvu gyveno atskirai ne vienerius metus, ji santuoką su N. Š. sudariusi 1999 m. rugsėjo 4 d. , gyvena atskirai su savo šeima. Aplinkybės, jog gerai sutardavo ir dažnai skambindavo vienas kitam buvo tik teiginiai, kurie nebuvo pagrįsti įrodymais ir tai jokiu būdu neįrodo kažkokių ypatingų, glaudžių santykių. Visos aplinkybės rodo, kad žuvusysis gyveno su savo sutuoktine kaip atskira šeima, K. Š. – su savo šeima. Nors teismas nuosprendyje ir nurodė, kad žuvusysis teikė moralinę ir materialinę pagalbą, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šiuos motyvus.

Skunde taip pat nurodo, kad I. S. priteistos žalos dydis yra aiškiai per didelis. Po autoįvykio nuteistasis vairuotojas siūlė žuvusiojo sutuoktinei 10 000 Lt, tačiau ši atsisakė juos priimti, nurodydama, kad sutuoktinio neparduoda. Be to, jai išmokėta draudimo suma 500 eurų, todėl apelianto nuomone, neturtinė žala neturėtų viršyti 20 000 Lt. be to, I. S. nebuvo išlaikytinė.

Prokuroras prašo prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo – atmesti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo - tenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas, civilinio atsakovo tenkintinas iš dalies.

Dėl paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmę nuteistajam B. L. atsižvelgė į BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir paskyrė teisingą bausmę. Nors apeliaciniame skunde ginčijamas paskirtos bausmės dydis, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad B. L. padarė neatsargų nusikaltimą, jis neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, gyvenamojoje vietoje ir darbo vietose charakterizuojamas teigiamai. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantas prašo paskirti bausmę, atitinkančią sankcijoje numatytą vidurkį, tačiau tai neatitiktų įstatymo reikalavimų. BK 61 str. nurodoma, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išsiaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Be to, nurodytam straipsnyje aiškinama, kad teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei BK 54 str. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal nurodytus išaiškinimus suprantama, kad B. L. negali būti paskirta bausmė didesnė negu sankcijoje numatytas vidurkis. O taip pat įvertinus jau nurodytus įstatymų reikalavimus bei apylinkės teismo nustatytas aplinkybes – nusikaltimo pobūdį, nuteistojo asmenybę, bausmė pagrįstai paskirta mažesnė negu sankcijos vidurkis.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas paskirdamas bausmę neatsižvelgė į nukentėjusiųjų interesą. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantų argumentu. Teismų praktikoje atsižvelgimas į nukentėjusiojo interesą siejamas su paskirtos bausmės teisingumu. Kaip matyti, apeliacinės instancijos teismo nuomone, B. L. , kaip neteistam ir teigiamai charakterizuojamam asmeniui, 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga bei atitinka įstatymo reikalavimus. Tad apeliantų argumentas, jog nebuvo atsižvelgta į nukentėjusiųjų interesus yra nepagrįstas.

Taip pat apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai įvertino veikos pavojingumą, nes neatsižvelgė į tai, kad B. L. turėdamas daugiau nei 47 metų vairavimo stažą, darbo metu, turėjo būti ypatingai atsargus ir numatyti pavojingas pasekmes. Pats nusikaltimo kaltės rūšis yra neatsargi, tad tai jau apibrėžia apeliantų nurodytas aplinkybes. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, didelis vairavimo patirtis negali būti aiškinama, kaip nuteistojo veiksmus sunkinanti aplinkybė. Byloje yra charakteristika iš B. L. darbovietės, kur jis charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b.l. 99) Tad per ilgą darbo praktiką vienas šis įvykis neparodo nuteistojo, kaip darbuotojo ir vairuotojo neatsakingumo, neatidumo.

Dėl neturtinė žalos atlyginimo

Pirmosios instancijos teismas priteisdamas nukentėjusiajai K. Š. prašomą neturtinės žalos dydį nurodė, kad dukra su tėvu buvo artimi, jai sukūrus šeimą ir toliau ja rūpinosi, teikė moralinę ir materialinę paramą. Tačiau, kaip ir pagrįstai nurodo civilinis atsakovas savo apeliaciniame skunde šios aplinkybės nėra įrodytos, K. Š. teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie jos ir tėvo intensyvų bendravimą, jo teikiamą išlaikymą dukrai. Tad apelianto pateikti argumentai dėl neįrodytų aplinkybių teisingi. Tačiau neatsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad netikėtas artimo žmogaus – tėvo netekimas turėjo K. Š. emociniai būsenai, sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus.

CK 6.284 str. 1 d. numatyta teisė į žalos atlyginimą žuvusiojo nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniams, nedarbingiems tėvams ir kitiems nedarbingiems asmenims, kuriuos žuvusysis išlaikė. Taip pat šie asmenys turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą numatyti asmenys turi neatsižvelgiant į darbingumą, tai yra teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir žuvusiojo pilnamečiai vaikai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad K. Š. priteista neturtinė žala pagrįstai, tačiau apeliacinės instancijos nuomone, jos dydis nustatytas nepagrįstai didelis. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į K. Š. išgyvenimus, tačiau visiškai nevertino to, kad nukentėjusioji aštuonerius metus yra ištekėjusi, turi savo šeimą, gyvena atskirai nuo tėvų. Taip pat teismas privalėjo įvertinti tai, kad K. Š. yra jauno darbingo amžiaus ir nebuvo žuvusiojo išlaikytinė. Šios aplinkybės parodo, kad nors nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus dėl tėvo žūties, tačiau jie negali būti pinigine išraiška prilyginti žuvusiojo žmonos išgyvenimams. Kaip matyti iš susiklosčiusios teismų praktikos dėl trečiųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą yra nevienareikšmė. LAT nutartyje Nr. 3K-3-222/2005 nurodyta, kad kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtinais atvejais. Tad apeliacinės instancijos teismas įvertindamas byloje esančias aplinkybes bei atsižvelgdamas į teismų praktiką konstatuoja, kad K. Š. dėl artimo žmogaus praradimo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, tačiau atsižvelgiant, kad ji yra savarankiškas asmuo, jauno ir darbingo amžiaus, turinti savo šeimą, ir nebuvo G. S. išlaikytinė, jai priteistas neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis, todėl mažintinas iki 10 000 Lt tūkstančių.

Tuo tarpu nukentėjusiajai I. S. priteistą neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas, laiko teisingu. Kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje žuvusysis su I. S. santuokoje gyveno nuo 1977 m., dėl vyro žūties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, pasekmes jaučiai iki šiol. Toks neturtinės žalos dydis pagrįstai paskirtas ir atsižvelgiant į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, jos turtinę padėtį.

Apeliantas skunde ginčija I. S. priteistą neturtinės žalos dydį, tačiau nenurodo pagrįstų motyvų, šiai žalai sumažinti. Tai, kad nukentėjusioji atsisakė paimti iš žuvusiojo 10 000 Lt nereiškia, kad ji neišgyveno savo sutuoktinio netekties, taip pat ir draudimo sumokėta išmoka neapsprendžia neturtinės žalos dydžio ribų. Nors I. S. nebuvo išlaikytinė, tačiau ji gyveno santuokoje su žuvusiuoju, vedė bendrą ūkį. Tad akivaizdu, jog po vyro mirties jos šeimos pajamos stipriai sumažės ir tai turės įtakos jos gyvenimo sąlygoms.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylos duomenis bei paskyrė B. L. teisingą bausmę, tačiau nukentėjusiajai K. Š. nustatė neteisingą neturtinės žalos dydį.

Dėl apmokėjimo advokatui priteisimo

Nukentėjusiosios I. S. ir K. Š. apeliacinės instancijos teismui pateikė sudarytą sutartį su advokatu dėl jų interesų atstovavimo teisme. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, už advokato darbą sumokėta 1180 Lt. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone tokios išlaidos yra nepagrįstai didelės. Kaip matyti, atstovas jokių procesinių dokumentų teismui nepateikė, nukentėjusiąsias atstovavo tik viename teismo posėdyje. Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia į pateiktos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą suteiktos pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, teisinei pagalbai teikti skirtą laiką, tad šios išlaidos mažintinos.

Teisėjų kolegija remdamasi išdėstytais teiginiai bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti.

K. Š. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 10 000 Lt.

Nukentėjusiajai I. S. priteisti iš nuteistojo B. L. 600 Lt advokato paslaugoms apmokėti nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.