Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, spręsdama dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo pagal pareiškėjo Ž. J. pareiškimą dėl galimai T. T. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016 m. birželio 27 d. gauta Ž. J. pareiškimo kopija dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ straipsnio pažeidimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. T. dėl galimai pažeistų jo kaip akcininko teisių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas ir prie jo pateikta bylos medžiaga pateikta su trūkumais, todėl atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 259 str. 1 d. nurodoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus. Vienas iš tokių atvejų, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, numatytas kodekso 262 str. 2 d., kuomet administracinio teisės pažeidimo byla dėl šio ATPK 50⁵ str. nurodyto pažeidimo pradedama atitinkamai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininko, stebėtojų tarybos nario ar valdybos nario, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario, taip pat šių įmonių kreditoriaus pareiškimu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Iš aptartų administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamų reikalavimų matyti, kad šis procesinis dokumentas turi itin didelę reikšmę administracinio teisės pažeidimo byloje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnis tiesiogiai neįtvirtina reikalavimų procesiniams dokumentams, kurių pagrindu pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, tačiau tai nereiškia, kad jie gali būti surašyti taip, jog būtų pažeistos atsakomybėn traukiamo asmens ar kitų proceso dalyvių kodekse ir kituose įstatymuose numatytos teisės ar atsirastų kliūtys tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str. numatytus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius. Sisteminis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 str., 260 str., 262 str. normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad procesinių dokumentų, kuriais pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, tais atvejais kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, turinys, turi iš esmės atitikti įstatymo administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.

Nesuformulavus aiškaus kaltinimo asmeniui konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymu, būtų pažeidžiama teisės aktų garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atsirastų akivaizdžios kliūtys visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose. Todėl atitinkamų subjektų teikiamas pareiškimas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ATPK 50⁵ str., kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iškeliama administracinio teisės pažeidimo byla, turinio prasme turi atitikti administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamus reikalavimus, t.y. jame turi būti aiškiai nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškime taip pat turi būti aiškiai, detaliai ir konkrečiai nurodomos galimai padaryto pažeidimo faktinės aplinkybės bei pateikiami tai patvirtinantys įrodymai.

Konstatuotina, kad teismui pateiktas pareiškėjo Ž. J. pareiškimas anksčiau nurodytų turinio ir formos reikalavimų neatitinka. Visų pirma, pareiškėjas Ž. J. teismui pateikė tik pareiškimo kopiją, nepateikdamas pareiškimo originalo bei pateikti rašytiniai duomenys, kurie nėra tinkamai patvirtinti. Be to, Ž. J. pateiktame pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui T. T. pagal ATPK 50⁵ straipsnį iš esmės fiksuojama eilė faktinių aplinkybių ir žinių, reikšmingų nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau nėra esminio dalyko – nėra suformuluotas aiškus ir konkretus kaltinimas (nenurodyta pažeidimo esmė), kuo konkrečiai yra kaltinamas T. T., tik abstrakčiai nurodyta, jog jis grubiai pažeidė pareiškėjo, kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, teises (neleidžia susipažinti su įmonės dokumentais, per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos nesuorganizavo eilinio akcininkų susirinkimo, nepateikė akcininkų susirinkimo darbotvarkės). Iš pareiškimo turinio lieka neaišku, ar buvo įvykdytas reikalavimas sušaukti susirinkimą ir ar toks susirinkimas vyko, nors galimai ir buvo pažeista informavimo apie jį tvarka. Akivaizdu, kad tokiu atveju nebūtų aiškiai apibrėžtos ir bylos nagrinėjimo ribos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06). Tuo tarpu pareiškimo, kuriuo prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių T. T., ir su juo pateiktos medžiagos trūkumai laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl jis grąžintinas pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str. 1 d., 262 str. 2 d., 280 str.,

nutarė:

Pareiškėjo Ž. J. pareiškimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. T. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjui pareiškimo patikslinimui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.