Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-251-397/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-27
Bylos Nr.
1S-251-397/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52039-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
D. T.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-251-397/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52039-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. T. (D. T.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo, netaikyti D. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. T., nuteistas 2017 m. gruodžio 15 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė), 187 straipsnio 1 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. lapkričio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64' straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia: 2017 m. liepos 12 d. Bausmės pabaiga: 2021 m. sausio 7 d. Nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirto bausmės laiko 2019 m. balandžio 7 d.. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 11 mėnesių 24 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2020 m. sausio 17 d. priimtu nutarimu Nr. LK-21 nutarta netaikyti nuteistajam D. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neigia savo nusikalstamą veiklą, stebima neigiama nuostata į priežiūrą, neigiamas savo nusikaltimo pasekmių suvokimas.

3. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis D. T. jį apskundė Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, kurie 2020 m. vasario 25 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, konstatuodami, jog nuteistasis D. T. neatitinka visų privalomų BVK nustatytų sąlygų jo lygtiniam paleidimui.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis prašo, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti, tenkinti jo prašymą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodė, jog Marijampolės apylinkės Vilkaviškio rūmai visų nuteistųjų atžvilgiu priima šabloniškus nutarimus, netaikyti nuteistiesiems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, jis apylinkės teismui buvo nurodęs, jog pataisos įstaigos psichologinės tarnybos, neatlieka individualaus darbo su kiekvienu iš nuteistųjų atskirai, ne padeda nuteistiesiems mažinti pagal OASys metodiką nusikalstamos elgesio rizikos balus, bet reikalauja juos mažinti. Taip pat nepadeda nuteistiesiems surasti galimybes, išmokyti juos, spręsti nuteistojo problemas. Nuteistojo manymu teismas turi tiesiogiai dalyvauti pataisos namų veiklos piktnaudžiavimo pašalinime, atliekant tarnybinį kompleksinį tyrimą. Priešingu atveju ir toliau visi nuteistieji, tame tarpe ir D. T. toliau bus laikomi, nepasitaisę.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamoje teismo nutartyje, kaip ir Komisijos nutarime nurodyta, jog nuteistojo alkoholio vartojimo sunkumai, gali būti vertinami kaip kriminalinio elgesio riziką didinantis veiksnys, tačiau nuteistajam nesuprantami pataisos įstaigos pateikti reikalavimai gydytis nuo alkoholio poveikio priklausomybės, kai pati bausmę vykdanti institucija nesuteikia jokių sąlygų gydytis bei vykdyti įpareigojimus. Apylinkės teismas nenagrinėjo ir neaptarė, jog nuteistajam net deklaratyviais pagrindais nebuvo suteikta pagalba gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

4.3. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepagrįstai vertino anksčiau buvusius jo teistumus. Bausmė yra jau paskirta teismo nuosprendžiu ir pakartotinai vertinti bausmės paskirtį draudžia BK 3 straipsnio 3 dalis. Nepagrįstas ir skundžiamos nutarties motyvas, jog nuteistasis nemoka jam priteistų įsiskolinimų. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis atlikdamas bausmę Lukiškių kalėjime dirbo ūkio darbus, buvo įdarbintas maisto dalintoju, vėliau staliumi. Marijampolės pataisos namuose jis kelis kartus kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo vietų stokos įdarbintas nebuvo. Todėl nesuprantama, kodėl ir kokiu pagrindu pataisos namai ir teismas įžvelgia nuteistojo nenorą mokėti įsiskolinimų, jei pati įstaiga jo neįdarbina.

4.4. Skundo autoriaus įsitikinimu, pati pataisos įstaiga tyčia ir dirbtinu būdu sunkina nuteistojo teisinę galimybę išeiti iš pataisos namų lygtinai, todėl, kad nesumažėtų nuteistųjų skaičius pataisos namuose, su tikslu gauti iš valstybės biudžeto kuo didesnį finansavimą. Nuteistojo manymu, nėra jokių kliūčių jam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Byloje yra jo žmonos raštas, kuris patvirtina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis turės pastovią gyvenamąją vietą. Taip pat gauta pažyma, kad nuteistasis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku, dirbdamas galės dengti turimus įsiskolinimus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryšius su žmona, vaikais, tėvais, lankomas pasimatymų metu, bendrauja laiškais ir telefonu. Bausmės atlikimo metu dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. T. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. T. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, Komisijos nutarimą, socialinio tyrimo išvadą ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo D. T. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (85 balai). Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad iš nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 35 vertintini kaip statiniai ir net 50 balų atitinka dinaminius veiksnius, kas leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybė šiuos balus žymiai sumažinti. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo (87 balų) pakito, tačiau nežymiai tik 2 balais ir išliko vidutinė. Šiame kontekste nesant žymaus pokyčio, svarbu vertinti pačią pažangą ir jos pokytį vertinant ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu bet ir asmenybę. Nors nuteistojo manymu, jo teigiama charakteristika bei pastangos taisytis, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu D. T. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis, atsižvelgiant į jo kriminalinę istoriją, stokoja impulsų kontrolės, linkęs elgtis agresyviai kitų atžvilgiu Linkęs pateikti save iš gerosios pusės. Stebima empatijos stoka. Ateitį planuoja, tačiau nėra išskyręs konkretaus laiko savo tikslų pasiekimui, mąstymas remiasi nuteistojo tiesioginiu „patyrimu“. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką: tai alkoholio vartojimo įpročiai, ankstesni nusikalstami veiksmai, nusikaltimams būdingas vagysčių su įsibrovimu modelis, nevykdymas teismo jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių bei pažeidinėjimas probacijos sąlygų. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

9. Atkreiptinas dėmesys, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis D. T. per visą laisvės atėmimo bausmės laiką buvo skatintas keturis kartus, tačiau taip pat keturis kartus ir baustas drausmine tvarka: už atsisakymą vykdyti pareigūno nurodymus; nevykdė Ūkio skyriaus vedėjo reikalavimų; nešiojo jam nepriklausantį laikrodį, kurį vėliau apmainė su kitu nuteistuoju; naudojosi jam nepriklausančiu televizoriumi. Nuobaudos skirtos laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. spalio 31 d. Ir nors nuobaudos šiuo metu nebegaliojančios, tačiau šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis D. T. pataisos įstaigoje atlikdamas bausmę, nesielgė nepriekaištingai, kas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje teismo nutartyje, nuteistasis bausmę pataisos įstaigoje atlieka jau ne pirmą kartą. Jam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau sąlygų nesilaikė, vengė probacijos, ko pasėkoje bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, skirtos bausmės nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis D. T. laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje įgijo staliaus profesiją, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atliko ūkio darbus, dirbo maisto dalintoju, vėliau dirbo staliumi, Marijampolės pataiso namuose kelis kartus kreipėsi dėl darbo, tačiau dėl darbo vietų stokos priimtas nebuvo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos remiantis vien tik šių aplinkybių visuma, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

11. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ir nuteistojo turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, kurių suma siekia 2159,95 Eur, iš jų per maždaug 3 metus atlyginta vos 4 Eur, kas laikytina formaliu, simboliniu ieškinio dengimu. Aukštesniojo teismo vertinimu, neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką.

12. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog D. T. teistas iš viso 8 kartus, paskutinį kartą teistas už kvalifikuotą vagystę ir turto sunaikinimą ar sugadinimą. Dabartinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui ir būdamas recidyvistas. Dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingų nusikaltimų modelio dalis, nusikaltimai sunkėja. Be to, kaip jau buvo minėta, nuteistasis bausmę pataisos įstaigoje atlieka ne pirmą kartą. Jam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau sąlygų nesilaikė, vengė probacijos, ko pasėkoje bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie jo gebėjimus vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas, kurios, aukštesniojo teismo nuomone, nėra tokios, dėl kurių būtų galima spręsti, jog nuteistasis visiškai suvokia savo pasirinkto gyvenimo prasmingumą ir siekius, taip kaip tai suvokia didžioji visuomenės dalis. Nors minėtos aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia D. T. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir ankstesnių teistumų bei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo ir pobūdžio. Toks vertinimas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ar BVK nuostatų nepažeidžia.

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijos nutarime, netaikyti nuteistajam D. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, įvertinęs materialiojo pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam D. T. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.

14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis D. T. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. T. (D. T.)) skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vikaviškio rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas