Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-03-03 · Byla Nr. A2.6.-1664-806/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-03
Bylos Nr.
A2.6.-1664-806/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00851-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
A. Ž.
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1664-806/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00851-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.; 45.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Ž., išnagrinėjusi A. Ž. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2015-01-15 apie 13.15 val., Savanorių pr., Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,89 promilių), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., numatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus. Taip pat pažeidė kelio ženklo Nr. 507 (eismo kryptys sankryžoje) reikalavimus, žiedinėje sankryžoje iš pirmos eismo juostos skirtos sukti tik į dešinę, pasuko į kairę, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8 p., numatančio, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Šiais savo veiksmais A. Ž. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 2 d.

Apklaustas teisme pažeidėjas A. Ž. parodė, kad viskas buvo nepiktybiškai, ten nėra toje vietoje ženklo. Norėjo persirikiuoti, bet jam, A. Ž. sutrukdė kitas automobilis. A. Ž. teigimu, negali suprasti kodėl tiek daug promilių įpūtė, tą dieną nebuvo gėręs, gėrė tabletes nuo spaudimo. Buvo išgėręs iš vakaro, nes buvo teatre, vartojo alkoholį. Gailisi. Pasak A. Ž., matė ženklą, pasimetė, pavažiavo iki posūkio, jam įjungė garso signalą ir parodė, kad važiuoti į dešinę.

Apklaustas teisme liudytojas R. V. parodė, kad dirbdamas kartu su D. K. gavo iškvietimą, turėjo važiuoti link Gerosios Vilties. Automobilis važiavo ir pastebėjo, kad pažeidė kelio ženklą. Pasak R. V., nuo vairuotojo užuodė alkoholio kvapą ir nustatė, kad yra neblaivus. Asmuo sutiko su pažeidimu. R. V. teigimu, jie važiavo antra eismo juosta, automobilis važiavo pirma eismo juosta, asmuo buvo stabdomas jau pažeidus kelio ženklą, asmuo jiems užkirto kelią, todėl jį sustabdė. Kelio ženklo galiojimas prasideda už ženklo. Buvo tikrinamas asmens blaivumas, pastarasis nebuvo visai neblaivus.

Apklaustas teisme liudytojas D. K. parodė, kad važiuodami žiedu norėjo sukti link Geležinio Vilko gatvės ir pastebėjo automobilį, kuris įvažiavo į žiedą, jiems norint sukti užtvėrė kelią, pažeidė ženklą. Nusprendė pasukti į dešinę ir minėtą automobilį sustabdė. Su vairuotoju bendravo jo, D. K. porininkas, vairuotojas buvo patikrintas, pasitvirtino neblaivumas ir buvo surašytas protokolas. Pasak D. K., automobilis suko į dešinę ir užtvėrė kelią. Nuo vairuotojo jautėsi alkoholio kvapas, jiems kilo įtarimas, todėl pastarąjį patikrino.

Šalies argumentai

A. Ž. teismui pateikė prašymą, kuriuo su administraciniu teisės pažeidimu sutinka ir nurodo, kad nuoširdžiai gailisi. Prašyme nurodė, kad pažeidimą padarė dėl to, kad kelio ženklas Nr. 507 žiedinėje sankryžoje yra pastatytas grynai prie įvažiavimo iš žiedinės sankryžos. Iš pirmos juostos jis, A. Ž. nespėjo pasukti į kairę, nes policijos pareigūnų automobilis žiedinėje sankryžoje užkirto jam kelią važiuoti į kairę, bei nurodė jam pasukti į dešinę, t.y. į įvažiavimą iš žiedinės sankryžos. Iš esmės dėl šių policijos pareigūnų veiksmų jis, A. Ž. negalėjo pasukti į kairę žiedinėje sankryžoje, bei buvo priverstas pasukti į dešinę, t.y. į įvažiavimą iš žiedinės sankryžos.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio R. V. 2015-01-15 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. sausio 15 d., apie 13.15 val., dirbdamas su vyr. patruliu D. K., Vilniuje, įvažiuodami į Savanorių pr. – Laisvės pr. sankryžą pastebėjo kaip automobilis „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas sankryža pirma eismo juosta pažeisdamas kelio ženklo 507 reikalavimus pasuko ne į dešinę, o į kairę. Sustabdžius šį automobilį ir bendraujant su vairuotoju nuo pastarojo pasijuto stiprus alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo A. Ž. ar vartojo alkoholio, paaiškino, kad šiandien nevartojo, bet vakare vartojo. Patikrinus vairuotojo blaivumą nustatytas 0,89 promilių girtumas. Vairuotojui surašytas ATP protokolas ir paskirta bylos nagrinėjimo data, su protokolu supažindintas, kopija įteikta. Automobilis „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas atvažiavusiam broliui J. Ž..

Patikros alkotesteriu duomenimis 2015-01-15 13.22 val. A. Ž. nustatytas 0,89 promilių girtumo laipsnis.

A. Ž. kaltę padaręs inkriminuojamus pažeidimus pripažįsta, paaiškino, kad pažeidimo padarymo dieną nebuvo gėręs alkoholio, gėrė tik vaistus nuo spaudimo, vartojo alkoholį iš vakaro. Pasak A. Ž., matė ženklą, pasimetė, pavažiavo iki posūkio, jam policijos pareigūnai įjungė garso signalą ir parodė, kad važiuoti į dešinę. Apklaustas teisme liudytojas R. V. parodė, kad automobilis važiavo ir pastebėjo, kad pažeidė kelio ženklą. R. V. teigimu, jie važiavo antra eismo juosta, automobilis važiavo pirma eismo juosta, asmuo buvo stabdomas jau pažeidus kelio ženklą, asmuo jiems užkirto kelią, todėl jį sustabdė. Kelio ženklo galiojimas prasideda už ženklo. Apklaustas teisme liudytojas D. K. parodė, kad važiuodami žiedu norėjo sukti link Geležinio Vilko gatvės ir pastebėjo automobilį, kuris įvažiavo į žiedą, jiems norint sukti užtvėrė kelią, pažeidė ženklą. Nusprendė pasukti į dešinę ir minėtą automobilį sustabdė. Pasak D. K., automobilis suko į dešinę ir užtvėrė kelią. Vertinant liudytojų R. V. ir D. K. parodymus, darytina išvada, kad A. Ž. policijos pareigūnų buvo stabdomas jau pažeidus kelio ženklo Nr. 507 (eismo kryptys sankryžoje) reikalavimus. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad pažeidimo padarymo metu A. Ž. vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Tiek liudytojas R. V., tiek liudytojas D. K. patvirtino, kad nuo vairuotojo A. Ž. jautėsi alkoholio kvapas, jiems kilo įtarimas, jog asmuo yra neblaivus, todėl pastarąjį patikrino alkotesteriu. Patikros sertifikato duomenimis alkotesteris, kuriuo A. Ž. nustatytas neblaivumas, yra tinkamas, alkotesterio parodymų administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu A. Ž. neginčijo. Netikėti liudytojų, tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai duoti teisme sutampa su byloje esančiu tarnybiniu pranešimu ir neprieštaravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, byloje nenustatyta, kad šie asmenys būtų susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenti.

Šalies argumentai

A. Ž. prašo teismo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nei ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuobaudą. A. Ž. prašyme nurodo, kad jis niekada nebuvo baustas už vairavimą, esant neblaiviam (vairavimo stažas yra 26 metai); už greičio viršijimą nebuvo baustas; jokių kitų administracinių teisės pažeidimų, susijusių su automobilio vairavimu, nėra padaręs; yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl jam objektyviai yra privaloma turėti teisę vairuoti transporto priemonę, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas privalo organizuoti įmonės darbą, pasirašyti sutartis su tiekėjais bei pirkėjais, tiekti atsargines dalis, bei prekiauti jomis, vykti į komandiruotes; privalo užtikrinti savo dviejų nepilnamečių vaikų poreikius: nuvežti į mokyklą, būrelius; jo žmona šiuo metu nedirba, jis vienas išlaiko nepilnamečius vaikus bei žmoną, todėl jam būtina išsaugoti darbo vietą, t.y. jam būtina išsaugoti teisę vairuoti automobilį.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Motyvuojamoji dalis

Pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažymėtina, kad padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. A. Ž., negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ar nekreipdamas į jas dėmesio, važiavo būdamas neblaivus, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti pažeidimą padariusiam asmeniui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Tai, kad A. Ž. prisipažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, yra asmens atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Minėta aplinkybė gali pagrįsti minimalių sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytų administracinių nuobaudų taikymą.

Kitos A. Ž. nurodytos aplinkybės (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi nuvežti savo du nepilnamečius vaikus į mokyklą, būrelius, nedirba žmona) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių aplinkybių nepakanka A. Ž. prašymui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę – dirba, turi du nepilnamečius vaikus, pažeidėjas prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, automobilis reikalingas darbui, todėl A. Ž. skirtinos minimalios baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

A. Ž. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str.1 d., skirti 289 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

A. Ž. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2d., skirti 28 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir A. Ž. skirti 289 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė