- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- e2-49017-779/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42062-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- AB „BnP Finance“
- Atsakovas
- I. M.
- Kategorijos
- 2.5.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi ieškovo AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovui I. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „BnP Finance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo I. M. 200 Eur negrąžinto kredito, 198,52 Eur kredito mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 121 Eur už procesinių dokumentų rengimą.
Ieškovas AB „BnP Finance“ nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2016-06-28 sudaryta vartojimo kredito sutartis (toliau – sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui suteiktas 200 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą iki 2019-06-28 ir sumokėti kredito mokestį. Atsakovas laiku nemoka mėnesinių įmokų, nereaguoja į ieškovo siųstus raginimo laiškus. 2016-10-18 ieškovo siųstu raštišku pranešimu ieškovas su atsakovu sudarytą kredito sutartį nutraukė.
Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Teismas nustatė, kad 2016-06-28 ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria ieškovas suteikė atsakovui 200 Eur kreditą 36 mėn. laikotarpiui su 198,52 Eur kredito mokesčiu, metinė palūkanų norma – 52 proc. Kreditas turėjo būti grąžintas ir kredito mokestis sumokėtas 2019-06-28. Pranešimu apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2016-10-18/2 ieškovas nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakovu nuo 2016-11-03.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kreditavimo santykiams paskolos sutarčių bendrosios normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir kreditavimo taisyklėms. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas negrąžino 200 Eur kredito, į ieškovo 2016-09-30 raginimą sumokėti skolą nereagavo, todėl atsakovas I. M. laikytinas pažeidusiu prievolę ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas nesumokėtas 200 Eur kreditas.
Ieškovas prašo priteisti 198,52 Eur kredito mokestį. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta 52 proc. metinė palūkanų norma, kuri neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos 75 proc. vartojimo kredito palūkanų normos. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Ieškovas 2016-11-03 nutraukė kredito sutartį su atsakovu, todėl pagal sutarties 8.6. p. iki Vartojimo kredito sutarties nutraukimo termino suėjimo Vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą Vartojimo kreditą, iki grąžinimo dienos priskaičiuotas sutartines Palūkanas bei Palūkanas už vėlavimą grąžinti Vartojimo kreditą, jeigu tokios yra. Sutarties nutraukimas nesustabdo Palūkanų skaičiavimo. Sutartyje buvo nustatytas 198,52 Eur kredito mokestis, ieškovas kredito sutartį nutraukė, todėl atsakovas turi sumokėti 198,52 Eur kredito mokestį.
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 str. 1 d., kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 str. 2 d. pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžius dalyje dėl pasirengimo ir atstovavimo parengiamajame teismo posėdyje. Minėto įsakymo 7 punktas nustato rekomenduojamus priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 771,9 Eur. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 p. nustato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, <...>, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Šios bylos ieškinio dalykas ir pagrindas sutampa su nagrinėjamomis kitomis ieškovo bylomis Lietuvos teismuose, ieškovą pastoviai atstovauja ta pati advokatų profesinė bendrija, byloje pateiktas tik vienas procesinis dokumentas – ieškinys, kurio parengimas nereikalauja didelių darbo laiko sąnaudų, specifinių žinių ir praktikos, nes byla nėra sudėtinga, ginčo sumos dydis nėra didelis, nesprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, todėl ieškovo išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki 50 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovui priteistinas 15 Eur žyminis mokestis ir 50 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui BnP Finance, AB, j. a. k. 302447985, iš atsakovo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur negrąžintą kreditą, 198,52 Eur kredito mokestį, 15 Eur žyminį mokestį, 50 Eur bylinėjimosi išlaidas procesiniams dokumentams parengti, iš viso – 463,52 (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 52 centus) Eur, bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 398,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2016-11-18 teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.