Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-05-22 · Civilinė byla Nr. 2S-200-280/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-22
Bylos Nr.
2S-200-280/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Rimantas Savickas
Ieškovas
E. G., E.
Atsakovas
M. P., J. E.
Trečiasis asmuo
Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro
Advokatai
Irena Čiukšytė
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-200-280/2008

teisėjas A.Švedavičius Procesinio sprendimo kategorija 121.14;122.5

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. gegužės 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės, Rimanto Savicko

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. G. atstovės V. U. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-26-500/2008 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovams M. P., J. E. Š., J. V., B. V. ir UAB „Ekotra“, tretysis asmuo Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro notarė Ilma Budrytė dėl pirkėjo teisių perkėlimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2007-10-15 priėmė nutartį (1 t. b.l.74-75), kuria pripažino, jog ieškovės ieškinys atsakovams dėl pirkėjų teisių perkėlimo, nors teismo ir buvo priimtas, tačiau neatitinka CPK 111 str. reikalavimų , nustatė ieškovei 20 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti - nurodyti realias atsakovų M. P., B.V. ir J.E. Š. gyvenamąsias vietas.

Teismas nutartyje nurodė ieškovei per 20 dienų raštu pareikšti konkrečią poziciją dėl kuratoriaus paskyrimo, jeigu atsakovų gyvenamosios vietos nustatyti nepavyks ir ji pateiks įrodymus, jog šios yra (tapo) nežinomos ir dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovams CPK 130 tvarka, jeigu kuratorius nebūtų skiriamas. Nutartyje nurodė ir tai, kad ieškovei taip pat siūlytina, jeigu atsakovų gyvenamosios vietos nustatyti nepavyks, ir jis pateiks įrodymus, jog šios vietos nežinomos, raštu konkrečiai pareikšti savo poziciją dėl kuratoriaus paskyrimo ir (ar) dokumentų įteikimo CPK 123 str. 3 ir 4 d., 130 str. nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2009-03-20 nutartimi nutarė ieškovės E. G. ieškinį atsakovams M. P., J. E. Š., J. V., B. V. ir UAB „Ekotra" dėl pirkėjų teisių perkėlimo palikti nenagrinėtu.

Šalies argumentai

Nutartyje nurodė, kad pateiktu ieškiniu ieškovė prašo teismą pakeisti 2006-07-04 sudarytą pirkimo - pardavimo sandorį tarp atsakovų M. P., J. E. Š., J. V., B. V. ir UAB „Ekotra" ir perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2006-07-04 pirkimo-pardavimo sandorį Nr.4442. Priėmus ieškovės ieškinį teisme buvo nustatyta, kad ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi jame nurodyti netikslūs atsakovų M. P., J. E. Š. ir B. V. gyvenamosios vietos adresai, todėl ieškovė buvo įpareigota 2007-10-15 nutartimi nustatytu terminu pašalinti paminėtą ieškinio trūkumą. Šalindama ieškinio trūkumus, ieškovės atstovė pateikė teismui prašymą skirti byloje kuratorių atsakovo B. V. advokatę Ireną Čiukšytę. CPK 39 str. numato, kad kuratoriumi asmuo byloje gali būti skiriamas tik tada, kai yra dvi būtinos sąlygos: 1) suinteresuoto asmens prašymas ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimą; 2) kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas. Nors byloje yra ieškovės atstovės pateiktas prašymas skirti byloje kuratoriumi advokatę I. Čiukšytę, tačiau nėra pateiktas kuratoriumi prašomo skirti asmens sutikimas būti kuratoriumi ir nėra sumokėta už kuratoriaus atstovavimą. Kuratoriaus skyrimo sąlygos ir pagrindai yra numatyti Civilinio proceso kodekse, todėl laikytina, kad ieškovei jie yra žinomi. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės interesus atstovauja ne tik jos įgaliotas asmuo V. U., bet ir profesionalus teisininkas advokatas S. B.. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių laikytina, kad ieškovė ir jos atstovai dėl savo kaltės nėra pilnai ir tinkamai pašalinę 2007-10-15 teisėjo nutartyje nurodytų trūkumų, trukdančių teismui nagrinėti bylą, todėl ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtu - CPK 296 str. l d., 11, 12 p.p.

Ieškovės įgaliota atstovė E. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008-03-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės -E. G. ieškinį priimti. Atskirajame skunde nurodo, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas 2007-10-15 nutartimi įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus ir patikslinti atsakovų adresus bei pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą - kuratoriaus paskyrimo ar dokumentų įteikimo CPK 123 str. 3 ir 4 d., 130 str. nustatyta tvarka. Ji, vykdydama minėtą teismo nutartį, pateikė teismui 2007-12-05 prašymą, kuriuo ne tik informavo teismą apie atsakovų deklaruotas gyvenamąsias vietas, bet ir nurodė, kad sutinka, jog byloje būtų sprendžiamas klausimas dėl kuratoriaus paskyrimo ir dėl atsakovams procesinių dokumentų įteikimo CPK 123 str. 3 d ir 4 d., CPK 130 str. nustatyta tvarka t.y. viešo paskelbimo būdu. Tokiu būdu ji laiku išreiškė savo nuomonę dėl pasirinkto procesinių dokumentų įteikimo būdo, o Pasvalio rajono apylinkės teismas buvo informuotas apie tai, kad ji sutinka atsakovams procesinius dokumentus įteikti tiek viešo paskelbimo būdu, tiek per kuratorių. Civilinio proceso kodekso nuostatos nedraudžia šaliai išreikšti savo nuomonę dėl kelių procesinių dokumentų įteikimo būdų pasirinkimo. Iš to seka išvada, kad ji įvykdė nutartyje nurodytus įpareigojimus. 2008-01-04 raštu Nr.S-64-39 Pasvalio rajono apylinkės teismas informavo , kad ji privalo atlikti CPK 39 str. nurodytus veiksmus, jei reiškia prašymą paskirti kuratorių. Teismas, nagrinėdamas bylą, priima procesinius dokumentus, t.y. sprendimus, nutarimus ir nutartis, o ne raštus. Atsakydama į minėtą raštą, 2008-01-30 ji pateikė prašymą, kuriuo iš principo sutiko su teismo nuomone, kad yra galimybė skirti kuratorių ir pateikė savo kandidatūrą, t.y. , kad kuratoriumi būtų paskirta advokatė I.Čiukšytė. Pažymėtina, kad CPK nenumato, jog ieškovas, prašydamas paskirti kuratorių, privalėtų pateikti teismui konkrečią kuratoriaus kandidatūrą, kartu ir nedraudžia ieškovui siūlyti konkretų fizinį asmenį paskirti kuratoriumi. Tai reiškia, kad, jei nėra būtina nurodyti konkretų kuratorių, tai nėra būtina pateikti įrodymus apie kuratoriaus darbo apmokėjimą ir jo sutikimą, nes tai neįmanoma. Kuratoriaus paskyrimas yra teismo prerogatyva, todėl teismas nėra saistomas ieškovo siūlymu skirti konkretų asmenį kuratoriumi ir kuratorių gali skirti pats savo iniciatyva. Kuratoriumi gali būti skiriamas asmuo, atitinkantis įstatymo nustatytus reikalavimus ir jo sutikimu. Tokiu atveju, šioje byloje, jei teismas, sutikdamas su jos pasiūlyta kandidatūra, būtų nusprendęs byloje paskirti jos pasiūlytą (arba savo parinktą) kuratorių, jis pirmiausia privalėjo ją, ieškovės atstovę, informuoti apie kuratoriaus paskyrimą bei pasinaudoti CPK 115 str. numatytu procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu. Tai reiškia, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas turėjo priimti nutartį dėl trūkumų pašalinimo, nurodant, ką būtina atlikti ir kokius dokumentus pateikti, jog byloje būtų paskirtas jos prašomas kuratorius. Tik tada, jei nebūtų įvykdyta tokia nutartis, galima spręsti klausimą ar yra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtu. Esminis momentas yra tas, kad teismas privalėjo nutartyje ne tik nurodyti šalintinus trūkumus ir jų šalinimo terminus, bet ir išaiškinti apie tai, kokios pasekmės kiltų ieškovei, jei laiku nebūtų pašalinti trūkumai. Be to, jei Pasvalio rajono apylinkės teismas nustatė, kad pagal pateiktus dokumentus kuratorius negalėjo būti skiriamas ir tai konstatavo, tai teismas privalėjo spręsti klausimą dėl kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų taikymo. Kuratoriaus paskyrimo negalimumo sąvoką išaiškino LAT 2003-04-02 konsultacijoje Nr.A3-81 (Teismų praktika Nr.19, psl.243). Joje nurodyta, kad ieškovo nepasinaudojimas pasiūlymu paskirti kuratorių (arba netinkamas pasinaudojimas), reiškia kuratoriaus paskyrimo negalimumą. O tokiu atveju, seka išvada, kad procesiniai dokumentai turi būti įteikinėjami viešo paskelbimo būdu. Apie galimybę procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, ji informavo teismą dar 2007-12-05 prašyme. Pasvalio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2008-03-20 nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, neatkreipė dėmesio į jos šiame dokumente išreikštą prašymą ir net nesprendė šio klausimo. Tokiu būdu teismas nevisapusiškai ir nepilnai išsiaiškino visas bylos aplinkybes. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008-03-20 nutartyje yra nurodyta, kad ieškovė nepašalino 2007-10-15 nutartyje nurodytų trūkumų. 2007-10-15 nutartyje buvo nurodyta tik patikslinti atsakovų gyvenamąsias vietas ir pasirinkti kitus procesinių dokumentų įteikimo būdus. Tačiau 2007-10-15 nutartyje nebuvo nurodyta pašalinti trūkumus dėl to, kad būtina pateikti duomenis apie išankstinį kuratoriaus darbo apmokėjimą ir kuratoriaus sutikimą. Kadangi minėti trūkumai nebuvo nurodyti kaip šalintini, tai ir nėra jokio pagrindo teigti, kad 2007-10-15 nutartis nebuvo įvykdyta ir dėl to ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Vėlesnis susirašinėjimas, t.y. 2008-01-04 raštas nėra susijęs su trūkumų šalinimu ir negali būti pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtu. Prieš priimdamas 2008-03-20 nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, teismas neišsprendė 2008-01-30 jos išreikšto prašymo dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos įtraukimo į civilinės bylos nagrinėjimą, o neišsprendęs visų byloje pateiktų prašymų, teismas negalėjo palikti ieškinio nenagrinėtu. Tokiu atveju, teismas netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepilnai ir nevisapusiškai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, kas turėjo esminės įtakos neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas pagal ieškovės atstovės V. U. atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 338 str., 315 str. 2 d. 2 p., 5 d., 305 str.).

Apeliacinis procesas prasideda apeliacinio skundo padavimu ir šio skundo priėmimu (CPK 315 str. 1 d.). Jo priėmimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. Atskirąjį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 334 str. 1 d. ir 338 str., 305 str.). Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p), o jei ši aplinkybė paaiškėja bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas, kaip neteisėtai pradėtas (pirmosios instancijos teismas tokį atskirąjį skundą turėjo atsisakyti priimti). Ieškiniu ir bylos medžiaga nustatyta, kad atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties padavė ieškovės atstovė V. U. , kurį ji pati ir pasirašė, kaip ieškovės E. G. įgaliotas atstovas (t.1, b.l.5-7, ieškinys). Tokią savo teisę ji grindžia pateikiamu kartu su atskiruoju skundu, Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Niujorke konsulo patvirtintu ieškovės E. G. jai duotu įgaliojimu (įgaliojimas išduotas ir patvirtintas 2007-06-14, galioja iki 2010-06-14, t.1, b.l.8). Nors įgaliojimas, kaip matyti iš jo teksto ir turinio, be kitų jame nurodytų teisių, suteikia teisę įgaliotiniui, įgaliotojo vardu atstovauti įgaliotinę visuose teismuose, pareikšti ieškinį ir priešieškinį, perįgalioti, rašyti įgaliotinės vardu prašymus ir bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. įgaliojime nėra nurodyta, kad įgaliotas asmuo turi teisę apskųsti teismo sprendimą ar nutartį kasacine ar apeliacine tvarka. Atstovė viena savarankiškai pagal šį įgaliojimą atstovauti teisme ieškovą apeliaciniame procese neturi teisės. CPK 51 straipsnis, reglamentuojantis atstovavimą teisme, nustato, kad atstovavimas teisme gali būti sutartinis ir pagal įstatymą, o šio Kodekso ir Civilinio kodekso nustatytais atvejais asmuo privalo turėti byloje advokatą (CPK 51 str. 3 d.). CPK 56 straipsnis reglamentuoja asmenų ratą, kurie gali būti teisme savarankiškais atstovais pagal pavedimą, : advokatai, jų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato, leidimą, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) 56 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 , 4 punktai). CPK 56 str. 2 dalis nustato, kad kartu su šio straipsnio 1 d. 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Taigi šis straipsnis nustato, kad jeigu atstovas yra fizinis asmuo ne teisininkas ir ne giminaitis, tai fiziniam asmeniui gali atstovauti tik advokatai (išskyrus atstovavimą pagal įstatymą – CPK 52 – 54 str.). Jokie kiti asmenys, net ir turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, negali savarankiškai atstovauti pašalinam fiziniam asmeniui civilinėje byloje teisme, tuo labiau apeliacinės instancijos teisme. Taigi šios nurodytos CPK normos išvardintais atvejais privalomai nustato atvejus, kuriais būtina turėti civiliniame procese teisme tik šio Kodekso nustatytą atstovą –advokatą, arba atstovu gali būti ir kitas asmuo, tačiau tik kartu su CPK 56 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis atstovais (kartu su advokatu ar advokato padėjėju, turinčiu jo praktikai vadovaujančio advokato, leidimą). Tuo byloje nustatyta, kad V. U., padavusi atskirąjįį skundą dėl teismo nutarties, kuri yra priimta ne dėl jos teisių ir pareigų, kurį ji padavė kaip ieškovės atstovė, pagal ieškovės pavedimą (įgaliojimą), nėra asmuo turintis teisę ir galintis būti teisme savarankišku atstovu, nes ji nepateikė dokumentų (įrodymų), kad ji atitinka tokiam atstovui nustatytus būtinus įstatymo, tai yra, CPK 56 straipsnio 1 d. 1 ir 2 p., 4 p. ir 2 d., reikalavimus (kad turi universitetinį teisinį išsilavinimą ir atstovauja savo artimai giminaitei). Nustatyta, kad V. U. nėra įtraukta į procesą kaip byloje savarankiškai dalyvaujantis asmuo. Skundžiama nutartis nė kiek neliečia ir nevaržo jos teisių ir nenustato jai jokių papildomų pareigų, todėl ji neturi teisės paduoti atskirojo skundo dėl šios nutarties ir dėl šios aplinkybės (CPK 305 straipsnis).

Dėl nustatytų aplinkybių, kurios paaiškėjo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 338 str., 315 str. 2 d. 2 p., 5 d., 305 str.), kaip neteisėtai pradėtas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 315 str. 5 d.

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal ieškovės E. G. atstovės V. U. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarties nutraukti.

Teisėjai Laimutė SankauskaitėZina MickevičiūtėRimantas Savickas