Utenos apylinkės teismo sprendimas

2021-04-01 · Civilinė byla Nr. e2YT-1076-335/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-01
Bylos Nr.
e2YT-1076-335/2021
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00110-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, I. M., R. M.
Advokatai
Jolanta Dranseikienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1076-335/2021Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00110-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 1 d.Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė,

rašytinio proceso tarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, I. M. ir R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja, atstovaujama advokatės Jolantos Dranseikienės, kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos M. M. palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškime nurodė, kad palikėja turėjo sutuoktinį I. M. ir tris vaikus: dukrą R. K. (pareiškėją), sūnų R. M., dukrą R. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini) nepriėmusi palikimo. Paveldėjimo byla mirus M. M. nepradėta, įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė, nors liko nekilnojamasis turtas, namų apyvokos daiktai, padargai. R. K. su savo šeima, tėvu gyveno kartu su motina iki jos mirties ir liko ten gyventi paliktuose namuose, kuriuos kaip ir žemės sklypus, namų apyvokos daiktus pradėjo valdyti ir naudoti, moka mokesčius už vandenį, elektrą, šiukšles ir tokiu būdu priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Tik nustačius tokį juridinį faktą pareiškėja galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises ir pareigas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo neprieštaravo dėl pareiškimo. Pažymėjo, kad neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Šiuo atveju palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas.

Suinteresuoti asmenys I. M. ir R. M. atsiliepimais išreiškė sutikimą dėl juridinio fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad ji priėmė savo motinos M. M. palikimą, todėl prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje esančių leistinų rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. M., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ir šiuo adresu liko 0,23 ha namų valdos žemės slypas ir gyvenamasis namas, tvartas, pirtis, priklausę bendrosios jungtinės nuosavybės teise su I. M. bei kitas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai.

Molėtų 2 -ojo notaro biuro pažyma patvirtina, kad paveldėjimo byla mirus M. M. nepradėta, nes įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo primimo į notaro biurą nesikreipė.

Nustatyta, kad pareiškėja gyvena ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir kaip jos atstovė nurodė, mirus motinai ji, dukra, o ne tėvas I. M. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) ėmė namų ūkį ir kitą turtą valdyti, tvarkyti ir naudoti – moka už namo apdraudimą, mokesčius už vandenį, elektrą, komunalinių atliekų tvarkymą, taigi aktyviais veiksmais faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau neturėdama paveldėjimo teisės liudijimo ji negali tinkamai ir pilna apimtimi realizuoti savo kaip paveldėtojos teisių. Pažymėtina, kad pagal teisminę praktiką įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai tai yra vienintelė jo gyvenamoji vieta ir jis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju jo sutikimu kartu gyveno ilgą laiką, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiniu turto valdymu.

Todėl pareiškėja šiuo atveju laikytina priėmusia palikimą būtent faktiniu turto valdymu (CK 5.51 straipsnis) ir nustačius prašomą juridinį faktą, galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja viso palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Roma Rimkienė