Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-04 · Administracinė byla Nr. I-5487-244/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-02-04Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-12-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-04
Bylos Nr.
I-5487-244/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03926-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Liudmila Zaborovska (pran.), Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
R. Z.
Atsakovas
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Administracinė byla Nr. I-5487-244/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03926-2014-0)Procesinio sprendimo kategorija 38; 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos atstovui P. M., atsakovės atstovams I. M. ir V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. Z. skunde (b. l. 1–2) prašo: 1) įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba) priimti sprendimą dėl 2014-06-23 pareiškėjos R. Z. prašymo; 2) įpareigoti Tarnybą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo apginant R. Z. pažeistas teises ir teisėtus interesus teisminiu keliu pagal Tarnybos komisijos 2014-05-22 nutarimą Nr. 10-395.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad ji su 2014-04-09 prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl 2012-01-05 pasirašytos tarp jos, R. Z., ir Pajūrio kredito unijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) suteikti 220 000 Lt paskolą nesąžiningų sąlygų nustatymo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – ir Komisija) 2014-05-22 nutarimu Nr. 10-395 nustatė, kad specialiosios dalies sąlyga panaikina ar apriboja vartotojo teises, susijusias su paslaugų teikėju, kai paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo arba netinkamai vykdo bet kokius sutartyje nustatytus įsipareigojimus; kad sutarties bendrosios dalies 6.17 ir 6.20 punktai nustato neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą; kad sutarties bendrosios dalies 25 punktas riboja vartotojo galimybę įgyvendinti savo pažeistų teisių gynybą. Su 2014-06-23 prašymu pakartotinai kreipėsi į Tarnybą ir prašė apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus teisminiu keliu pagal Komisijos 2014-05-22 nutarimą Nr. 10-395, tačiau atsakymo iš Tarnybos negavo. Tarnyba nepateikdama atsakymo pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 1 ir 31 d. nuostatas. Tarnyba nesikreipia į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir vilkina jos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimą ir taip pažeidžia Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 str. 1 ir 2 dalies, 32 str. 3 d. nuostatas. Pati negali apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, nes visas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas įkeistas bankui, o paimtą kreditą, palūkanas ir delspinigius iš Pajūrio kredito unijos moka jos motina pensininkė.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 32–34) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad Pajūrio kredito unijai buvo pasiūlyta pakeisti, panaikinti arba netaikyti nutarime nurodytų ir nesąžiningais pripažintų paskolos sutarties nuostatų vartotojams bei apie priimtus sprendimus informuoti Tarnybą per 14 dienų. Pajūrio kredito unijai taip pat buvo nurodyta, kad jei bus neatsižvelgta į Tarnybos rekomendacijas, bus svarstoma galimybė kreiptis į teismą. Apie kreipimąsi į Pajūrio kredito uniją buvo informuota ir pareiškėja (pateiktas nutarimo nuorašas). Pajūrio kredito unija 2014 m. birželio 9 d. raštu atsakė, kad sutinka netaikyti nutarime nurodytų sąlygų vartotojams, ir pateikė savo nuomonę dėl nutarimu nesąžiningais pripažintų paskolos sutarties punktų. Pareiškėjai buvo pateikta minėto rašto kopija. Tarnyba 2014 m. birželio 27 d. gavo pareiškėjos 2014 m. birželio 23 d. prašymą, kuriame nurodoma, kad nutarimas nevykdomas, ir prašoma Tarnybos kreiptis į teismą dėl pareiškėjos teisių pažeidimo. Atsižvelgdama į pareiškėjos rašte nurodytą informaciją, 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu kreipėsi į Pajūrio kredito uniją, prašydama paaiškinti, ar Pajūrio kredito unija vykdo savo įsipareigojimą netaikyti nutarimu nesąžiningomis pripažintų sąlygų vartotojams, ir apie kreipimąsi į uniją informavo pareiškėją R. Z.. Pajūrio kredito unija 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu informavo, kad nutarimu nesąžiningomis pripažintų sąlygų vartotojams netaiko. Apie gautą Pajūrio kredito unijos atsakymą atsakovė 2014 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 4-8560 informavo pareiškėją ir nurodė, kad, atsižvelgusi į Pajūrio kredito unijos paaiškinimus, neturi pagrindo kreiptis į teismą. Taip pat nurodė, kad jei pareiškėja turi įrodymų dėl nutarimo nevykdymo, gali juos pateikti Tarnybai. Papildomų dokumentų iš pareiškėjos negavo. Atsižvelgiant į Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas, tam, kad Tarnyba kreiptųsi į teismą, būtinos dvi sąlygos: 1) turi būti pažeisti bendrieji teisėti vartotojų interesai; 2) pažeidimas turi būti nenutrauktas. Pagal turimą medžiagą Pajūrio kredito unija 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. 259 ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 352 patvirtino, kad netaiko nutarimu nesąžiningomis pripažintų sąlygų vartotojams, t. y. viešojo intereso pažeidimą nutraukė, pareiškėja įrodymų, patvirtinančių, jog Pajūrio kredito unija nutarimo nevykdo, nepateikė. Taigi Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo. Atkreipia dėmesį, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Šio skirsnio nuostatos nevaržo vartotojo teisių pačiam ginti pažeistas teises“. Pareiškėja, manydama, kad jos teisės buvo pažeistos, turi teisę pati kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Dėl pareiškėjos teiginio, jog jai nebuvo pateiktas 2014 m. birželio 23 d. prašymo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas, pažymi, kad Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 27 punktas nustato, kad „Priėmus prašymą, asmens pageidavimu įteikiamas, o jeigu prašymas gautas paštu (arba elektroniniu būdu), asmens pageidavimu per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje asmens nurodytu adresu (arba elektroninio pašto adresu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu) išsiunčiamas prašymo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas – registracijos kortelė ar spaudu pažymėta prašymo kopija, išskyrus atvejus, kai prašymas patenkinamas iš karto“. Kadangi pareiškėja nepageidavo gauti prašymo gavimo faktą patvirtinančio dokumento, jis jai ir nebuvo pateiktas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai buvo pateiktas galutinis atsakymas (2014 m. rugsėjo 2 d. raštas Nr. 4-8560), kuriame nurodyta, kad, nesant viešojo intereso pažeidimo, Tarnyba neturi pagrindo kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundžia Tarnybos neveikimą – atsakymo į jos 2014 m. birželio 23 d. prašymą nepateikimą ir nesiėmimą veiksmų apginti teises.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad savarankiškas reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas. Nagrinėjamu atveju Tarnyba, pareiškėjai kreipiantis su 2014 m. birželio 23 d. prašymu, jau buvo atlikusi jos inicijuotą specialiąją, specialaus – Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo – reglamentuojamą sutarčių standartinių sąlygų kontrolės ir nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų ginčijimo procedūrą. 2014 m. birželio 23 d. prašyme pareiškėja ne skundė ar ginčijo Tarnybos sprendimą ar veiksmus, o išreiškė prašymą, atsižvelgiant į tai, kad Pajūrio kredito unija nevykdo Komisijos sprendimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo, apginti jos sutartimi su kredito unija pažeistas teises ir teisėtus interesus teisminiu keliu, t. y. prašė viešojo administravimo subjekto imtis veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį, asmenų prašymus (su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijusius asmens kreipimusis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (Įstatymo 2 straipsnio 14 dalis), viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (1 dalis). Taisyklėse nustatyta, kad gaunami asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų (30 punktas) arba tam tikrai atvejais grąžinti (29, 32, 34 punktai), palikti nenagrinėti (33, 35 punktai) ar persiunčiami kompetentingai institucijai (10 punktas). Taigi, viešojo administravimo subjektui įtvirtinta pareiga reaguoti į besikreipiančio asmens prašymą ir toks nereagavimas laikytinas viešojo administravimo subjekto neveikimu, teisės aktuose nustatytos viešojo administravimo procedūros neatlikimu, skundžiamu administraciniam teismui.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnis, kuriame nurodyta, kad Tarnyba nagrinėja vartotojų skundus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka, įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą ir kt.

Pareiškėja teigia, kad Tarnyba nepateikė atsakymo dėl jos 2014 m. birželio 23 d. prašymo bei patvirtinimo, kad Tarnyboje priimtas nagrinėti pareiškėjos prašymas.

Byloje nustatyta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija vertino pareiškėjos prašymu pateiktą Pajūrio kredito unijos paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir priėmė nutarimą Nr. 10-395, kuriuo pripažino, kad paskolos sutarties 6.17, 6.20 punktai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, o paskolos sutarties 25 punktas atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

Nutarimo nuorašas buvo pateiktas Pajūrio kredito unijai ir siūlyta pakeisti, panaikinti arba netaikyti nutarime nurodytų ir nesąžiningais pripažintų paskolos sutarties nuostatų vartotojams bei apie priimtus sprendimus informuoti Tarnybą per 14 dienų. Apie kreipimąsi į Pajūrio kredito uniją buvo informuota ir pareiškėja. Pajūrio kredito unija raštu atsakė, kad sutinka netaikyti nutarime sąlygų vartotojams. Apie Pajūrio kredito unijos atsakymą Tarnybai 2014 m. birželio 20 d. raštu Nr. 4-5897 buvo informuota R. Z. (pateikta Pajūrio kredito unijos rašto kopija).

Tarnyba 2014 m. birželio 27 d. gavo pareiškėjos 2014 m. birželio 23 d. prašymą kreiptis į teismą dėl jos teisių pažeidimo, nes nutarimas nevykdomas.

Tarnyba su 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu kreipėsi į Pajūrio kredito uniją, prašydama paaiškinti, ar unija vykdo savo įsipareigojimą netaikyti nutarimu nesąžiningomis pripažintų sąlygų vartotojams. Pajūrio kredito unija 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Tarnybą informavo, kad nutarimu nesąžiningomis pripažintų sąlygų vartotojams netaiko. Apie gautą Pajūrio kredito unijos atsakymą Tarnyba 2014 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 4-8560 informavo pareiškėją, kad neturi pagrindo kreiptis į teismą. Rašte pareiškėjai Tarnyba taip pat nurodė, kad jei ji turi įrodymų dėl nutarimo nevykdymo, gali juos jai pateikti. Papildomų dokumentų iš pareiškėjos gauta nebuvo.

Pareiškėja teigia, kad atsakymo į jos 2014 m. birželio 23 d. prašymą negavo. Atsakovė teigia, kad į pareiškėjos prašymą buvo atsakyta du kartus: 2014-08-07 raštu Nr. 4-7596 ir 2014-09-02 raštu Nr. 4-8560. Pareiškėjos atstovas per teismo posėdį patvirtino, kad minėtus raštus pareiškėja gavo, tačiau teigia, kad tai nėra atsakymai į pareiškėjos 2014 m. birželio 23 d. prašymą.

Teismas įvertino Tarnybos 2014-08-07 rašto Nr. 4-7596 ir 2014-09-02 rašto Nr. 4-8560 turinį (b. l. 59, 61–62) ir nustatė, kad tai yra atsakovės pavėluotai pateikti atsakymai į pareiškėjos 2014 m. birželio 23 d. prašymą. Nors šiuose raštuose nėra nurodyta, kad tai atsakymas būtent į pareiškėjos 2014 m. birželio 23 d. prašymą, tačiau raštų turinys tai įrodo. Dėl nurodomų procedūrinių pažeidimų (termino ir pareiškėjos rašto datos ir numerio nenurodymas Tarnybos 2014-08-07 rašte Nr. 4-7596 ir 2014-09-02 rašte Nr. 4-8560 rašte) teismas daro išvadą, kad nors pažeidimai buvo padaryti, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai nebuvo pateiktas atsakymas į 2014 m. birželio 23 d. prašymą, nes nors ir pavėluotai, atsakymas buvo pateiktas.

Taigi, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti priimti sprendimą dėl 2014-06-23 jos prašymo.

Tvarkos 27 punktas nustato, kad, priėmus prašymą, asmens pageidavimu įteikiamas, o jeigu prašymas gautas paštu (arba elektroniniu būdu), asmens pageidavimu per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje asmens nurodytu adresu (arba elektroninio pašto adresu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu) išsiunčiamas prašymo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas – registracijos kortelė ar spaudu pažymėta prašymo kopija, išskyrus atvejus, kai prašymas patenkinamas iš karto. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepageidavo gauti prašymo gavimo faktą patvirtinančio dokumento, toks dokumentas jai ir nebuvo pateiktas, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo pateiktas 2014 m. birželio 23 d. prašymo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas.

Pareiškėja taip pat prašo teismo įpareigoti Tarnybą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo pagal Tarnybos 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 10-395.

Pažymėtina, kad nesąžiningų sąlygų kontrolės ir viešojo intereso gynimo procedūrą reglamentuoja Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 bei 32 straipsniai, taip pat analogiškas nuostatas įtvirtinančio Tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 1-8 patvirtinto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento 127–134 punktai.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojų viešojo intereso gynimas – tai ieškinio ar pareiškimo (skundo) vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas, kai siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti) pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams.

Įstatymo 32 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta, kad Tarnyba, nustačiusi, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, t. y. kad pažeistas viešasis interesas, turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningos sąlygos ar sąlygų sudarant sutartis su vartotojais, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui, kad Tarnyba kreipsis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu (skundu) dėl nesąžiningos sąlygos (sąlygų) pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdys Tarnybos pasiūlymo. Jeigu viešojo intereso pažeidimas nenutrauktas, Tarnyba kreipiasi i teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Atsakovė pagrįstai teigia, kad tam, kad ji kreiptųsi į teismą, būtinos dvi sąlygos: 1) turi būti pažeisti bendrieji teisėti vartotojų interesai; 2) pažeidimas turi būti nenutrauktas. Pagal Tarnybos turimą medžiagą Pajūrio kredito unija netaiko nutarimu nesąžiningomis pripažintų sąlygų vartotojams, t. y. viešojo intereso pažeidimą nutraukė, pareiškėja įrodymų, patvirtinančių, kad Pajūrio kredito unija nutarimo nevykdo, nepateikė, todėl Tarnyba pagrįstai teigia, kad neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo.

Kadangi klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl viešojo intereso gynimo priskirtinas Tarnybos kompetencijai, teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti Tarnybą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo apginant pareiškėjos pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjos R. Z. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska