Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. ir nukentėjusiojo G. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo

M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., M. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdalius ir paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 12 d.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į M. Š. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityta pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad 2012-08-21, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 21.30 val., kalėdamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio Trakų g. 10, Šiauliuose, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam G. K. sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, taip pat skutimosi peiliuko nuolauža perpjovė pirštus, viršugalvį bei ausį, padarydamas sužalojimus – viršugalvio žaizdą, kairės ausies kaušelio žaizdą, abiejų plaštakų pirštų odos nubrozdinimus, tokiu būdu nukentėjusiajam G. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Skundu nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nusikaltimas buvo padarytas 2012-08-21, o pareiškimą įkalbėtas nukentėjusysis parašė tik 2013-01-08. Pažymi, kad įkeliant pas jį į kamerą G. K., buvo padarytas rėžiminis pažeidimas, nes jis ir nukentėjusysis negalėjo sėdėti vienoje kameroje. Teigia, kad apylinkės teismas, bendrindamas bausmes, neatsižvelgė, kad suėmime jis yra nuo 2011-12-30, ir į bausmę neįskaitė to laikotarpio.

Nuteistasis M. Š. atsikirtimu į nukentėjusiojo apeliacinį skundą prašo G. K. apeliacinį skundą laikyti nepagrįstu ir jį atmesti.

Nukentėjusysis G. K. atsikirtimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašo M. Š. paskirtos bausmės nešvelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o nukentėjusiojo G. K. apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. ir nukentėjusiojo G. K. apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, M. Š. pripažino kaltu pagal BK 140 str. 1 d. dėl nukentėjusiajam G. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo. Apeliaciniais skundais nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės M. Š. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau nuteistasis nesutinka su jam paskirta, jo manymu, per griežta bausme, o nukentėjusysis atitinkamai mano, kad M. Š. teismas paskyrė per švelnią bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmiausia pažymėtina, kad baudžiamoji byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų ir kaltinamųjų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje byloje M. Š. buvo kaltinamas, byla teisiamajame posėdyje nagrinėjama tik dėl vienos jam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. (1 t., 178–181; 187 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas įsiteisėjusiais Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorų nutarimais pagal BK 145 str. 1 d., 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. buvo nutrauktas (1 t., 107–111; 135–137 b. l.). Dėl to, kas paminėta, nukentėjusiojo argumentai griežtinti nuteistajam bausmę, nes jis tuo pat metu ir toje pačioje vietoje įvykdė ir kitas nusikalstamas veikas – visiškai nepagrįsti. Taip pat kolegija, atsakydama į nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad laikas, kada nukentėjusysis su pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos instituciją dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, konkrečiu atveju apeliantui M. Š. skirtinos bausmės klausimo sprendimui neturi įtakos, nes tai jo kaltės, nežymiai sutrikdžius G. K. sveikatą bei sukėlus jam fizinį skausmą, savaime nemenkina.

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Skirdamas nuteistajam M. Š. bausmę už skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas BK VIII skyriaus (Bausmės skyrimas) nuostatų nepažeidė ir apeliantai savo skunduose nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgęs apylinkės teismas. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (būdamas įkalinimo įstaigoje, M. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą), teisingumo ir protingumo principus, į tai, kad baudžiamąjį įstatymą nuteistasis pažeidė neišnykus teistumams pagal ankstesnius teismo nuosprendžius (1 t., 149–157 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai skyrė apeliantui M. Š. bausmę kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.), tai yra asmeniui, keliančiam didesnį pavojų visuomenei. Apylinkės teismas, skirdamas M. Š. bausmę, atsižvelgė į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kitus M. Š. asmenį charakterizuojančius duomenis, kad jis įkalinimo įstaigoje daro drausmės pažeidimus ir turi net 34 galiojančias nuobaudas. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, paskyrė apeliantui griežčiausią iš BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimo bausmę, šiek tiek mažesnę už BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 6 mėnesiai 15 dienų), kuri, kolegijos nuomone, nelaikytina nei aiškiai per griežta, nei aiškiai per švelnia, yra tinkamai individualizuota, todėl keisti skundžiamu nuosprendžiu M. Š. pagal BK 140 str. 1 d. paskirtą bausmę nukentėjusiojo ir nuteistojo apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas, taikydamas BK 64¹ str. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija) nuostatas, nuteistajam M. Š. pagal BK 140 str. 1 d. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl M. Š. kritika dėl jam paskirtos per griežtos bausmės visiškai nepagrįsta. Be kita ko, nuteistasis savo skundu prašo taikyti BK 64¹ str. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija) nuostatas ir vienu trečdaliu sumažinti ne tik bausmę, paskirtą už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką, bet ir paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Dėl tokių argumentų kolegija pažymi, kad esant tik tam tikroms BK 64¹ str. 1 d. ir 2 d. numatytoms sąlygoms, nuteistajam skiriama bausmė vienu trečdaliu sumažinama tuo pačiu nuosprendžiu, o ne paskesniu nuosprendžiu, kurį pagal apeliacinius skundus revizavo aukštesnės instancijos teismas.

BK 63 str. ir 64 str. yra reglamentuotos bausmės skyrimo kaltininkui už kelias nusikalstamas veikas ar kai neatlikęs bausmės, pastarasis padaro naują nusikalstamą veiką, taisyklės. Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui M. Š. galutinę subendrintą bausmę ir taikydamas minėtų įstatymų nuostatas, klaidos nepadarė – to iš esmės neginčija ir nuteistasis.

Neteisus nuteistasis M. Š. teigdamas, kad į jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę liko neįskaitytas jo suėmime nuo 2012-12-30 išbūtas laikas. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino ir su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kurios pradžia buvo nustatyta nuo 2012-12-30 (1 t., 158–160 b. l.) – būtent nuo tada, kada, pasak M. Š., jis buvo suimtas. Tai reiškia, kad M. Š. suėmime nuo 2012-12-30 išbūtas laikas buvo įskaitytas jau priimant Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, pagal kurį nuo 2012-12-30 atliktos bausmės dalis buvo įskaityta į Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę (BK 63 str. 9 d.). Dėl to, kas paminėta, nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir šioje dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo M. Š. ir nukentėjusiojo G. K. apeliacinius skundus atmesti.