- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-04
- Bylos Nr.
- e2A-3-212/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- A. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-3-212/2016
Jolanta Gasparavičienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00956-2014-7
2016 m. sausio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30-913/2015 pagal ieškovės E. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo, ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei E. K. dėl sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti K. pavardę, o atsakovui – K. pavardę; padalinti santuokoje įgytą turtą priteisiant iš atsakovo 10 000 Lt piniginę kompensaciją už ne šeimos poreikiams panaudotas lėšas ieškovės naudai; priteisti iš ieškovės 1 975 Lt piniginę kompensaciją atsakovo naudai už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį; priteisti iš atsakovo 110 000 Lt piniginę kompensaciją už ne šeimos poreikiams panaudotas santaupas ieškovės naudai. Nurodė, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes 2011 m. pradžioje ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas turi 2 nesantuokinius vaikus. Išaiškėjus šioms aplinkybėms, ieškovės ir atsakovo santykiai galutinai nutrūko, šalys pasidalino nekilnojamąjį turtą. Kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio daugiau kaip trejus metus.
Atsakovas priešieškiniu prašė Anykščių rajono I-ojo notarų biuro notarės J. V. 2011-02-17 patvirtintą sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį pagal kurią E. K. atitenka žemės sklypas, 0,1817 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame esantis gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), o A. K. atitenka 1 000 Lt, pripažinti negaliojančia bei pripažinti, jog šis turtas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokinio turto pasidalijimo sutartis buvo pasirašyta apgaulės bei suklaidinimo įtakoje, taip pat naudojant didelį psichologinį spaudimą. Pasirašant šią sutartį atsakovas buvo įtikinėjamas, kad ieškovė nesiekia pasidalinti santuokoje įsigytą sutuoktiniams priklausantį turtą, nes tai buvo susitaikymo ir tolesnio gyvenimo šiame name užtikrinimo sąlyga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Atsakovo ir ieškovės santuoką, įregistruotą 1990-09-29 Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 208, nutraukė dėl atsakovo kaltės, padalino bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį kilnojamąjį turtą ir:
1) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė:
- automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 3900 Lt;
- automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 15 000 Lt;
- šaldytuvą Snaigė, kurio vidutinė rinkos vertė 400 Lt;
- plazminį televizorių, kurio vidutinė rinkos vertė 800 Lt;
- odinį minkštų baldų trijų dalių komplektą su pufu, kurio vidutinė rinkos vertė 3500 Lt;
- keturių durų spintą, kurios vidutinė rinkos vertė 375 Lt;
- automatinę skalbimo mašiną, kurios vidutinė rinkos vertė 400 Lt;
- šildymo katilą, kurio vidutinė rinkos vertė 1500 Lt;
- pirties šildymo katilą, kurio vidutinė rinkos vertė 425 Lt;
- pirties boilerį, kurio vidutinė rinkos vertė 50 Lt;
- sugedusį pirties hidroforą, kurio vidutinė rinkos vertė 25 Lt
- medinį stalą su 2 suolais, kurio vidutinė rinkos vertė 500 Lt, t. y. turto už 7‘783,54 Eur.
2) Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė:
- automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 500 Lt (nors automobilis yra išregistruotas, tačiau faktiškai atsakovas juo naudojasi);
- automobilio priekabą, valst. Nr. UH431, kurios vidutinė rinkos vertė 250 Lt;
- automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 9400 Lt;
- statybines medžiagas, panaudotas teisiškai neregistruoto garažo, esančio Užupiečių k., Anykščių r. statybai, kurių vidutinė rinkos vertė 1000 Lt;
- šaldiklį Snaigė, kurio vidutinė rinkos vertė 400 Lt;
- miegamojo komplektą, keturių dalių spintą, tris spinteles ir komodą, kurių vertė 2750 Lt;
- televizorių, kurio vidutinė rinkos vertė 50 Lt;
- prieškambario spintą ir batų dėžę, kurių vidutinė rinkos vertė 65 Lt;
- 2 vonios spinteles, kurių vidutinė rinkos vertė 95 Lt;
- medinį stalą su 3 suolais, kurių vidutinė rinkos vertė 500 Lt;
- ąžuolinį stalą su 8 kėdėmis ir medinę indaują, kurių vidutinė rinkos vertė 2750 Lt;
- lineiką, kurios vidutinė rinkos vertė 450 Lt;
- sofą ir 2 fotelius, kurių vidutinė rinkos vertė 125 Lt;
- 2 suolus, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 40 Lt;
- apvalų stalą, kurio vidutinė rinkos vertė 20 Lt;
- trimerį, kurio vidutinė rinkos vertė 200 Lt;
- pjūklą Husquarna, kurio vidutinė rinkos vertė 150 Lt;
- žoliapjovę, kurios vidutinė rinkos vertė 100 Lt;
- charkerį, kurio vidutinė rinkos vertė 75 Lt;
- suvirinimo aparatą, kurio vidutinė rinkos vertė 200 Lt;
- dujinę viryklę, kurios vidutinė rinkos vertė 450 Lt;
- virtuvės baldų komplektą, kurio vidutinė rinkos vertė 1500 Lt;
- kondicionierių, kurio vidutinė rinkos vertė 300 Lt;
- keturių durų spintą, kurios vidutinė rinkos vertė 375 Lt;
- medinį virtuvės kampą, kurio vidutinė rinkos vertė 300 Lt;
- boilerį, kurio vidutinė rinkos vertė 50 Lt;
- hidroforą, kurio vidutinė rinkos 50 Lt;
- stebėjimo žiūronus, kurių vidutinė rinkos vertė 100 Lt;
- seną šaldytuvą Snaigė, kurio vidutinė rinkos vertė 30 Lt
- traktorių žolei pjauti su priekaba, kurio vidutinė rinkos vertė 4600 Lt, t. y. turto už 7‘783,54 Eur.
Priteisė ieškovei iš atsakovo 2‘896,20 Eur kompensaciją, 453,50 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 473,75 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 842,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nustatė, kad šalių santuoka buvo sudaryta 1990-09-29 Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 208. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovas turi 2 nesantuokinius vaikus – K. P. ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes buvo neištikimas sutuoktinei, todėl pripažino, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes atsakovas nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Priešingai, ieškovė ėmėsi įvairių priemonių santuokai išsaugoti, bei priversti sutuoktinį laikytis jam priklausančių pareigų.
Atsakovas A. K. prašė pripažinti Anykščių rajono I-ojo notarų biuro notarės J. V. 2011 m. vasario 17 d. patvirtintą sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, sudarytą tarp E. K. ir A. K.. Pagal šią sutartį ieškovei E. K. teko 0,1817 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus, pirtimi, unikalus, ir kitais kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. K. – 1‘000 Lt. Atsakovas sutartį ginčija CK 1.90 ir CK 1.91 straipsnių pagrindais, teigia, kad sutartis buvo pasirašyta apgaulės bei suklaidinimo įtakoje, taip pat panaudojant psichologinį spaudimą, o pasirašant šią sutartį buvo įtikinėjamas, kad atsakovė nesiekia pasidalinti santuokoje įgytą sutuoktiniams priklausantį turtą, kad sutarties tikslas buvo apsaugoti turtą nuo nesantuokinių vaikų.
Teismas nustatė, kad Anykščių rajono apylinkės teisme 2010-09-07 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui A. K. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Teismo 2011-03-09 sprendimu nustatyta, kad A. K. yra L. P. vaikų K. P. ir K. P., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovo ginčijama Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis buvo sudaryta iki priimant sprendimą byloje dėl tėvystės nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo. Teismas padarė tikėtiną išvadą, kad sutuoktiniai Kisieliai šia sutartimi siekė apsaugoti jų santuokoje užgyventą turtą nuo atsakovo nesantuokinių vaikų. Logišku laikė ieškovės paaiškinimą, kad atsakovas tokiu būdu norėjo kompensuoti jai padarytą žalą, t. y. išpirkti savo kaltę dėl paaiškėjusios neištikimybės. Sutartis, jos sudarymo momentu, visiškai atitiko abiejų sutarties šalių bei jų šeimos interesus, nes ieškovė niekuomet nesakė, kad atsakovas neturės teisės gyventi šiuose namuose, nei vienas iš sutuoktinių tuo metu neturėjo tikslo skirtis, jie abu siekė išsaugoti santuoką. Spręsdamas dėl atsakovo gebėjimų tinkamai vertinti sudaromą sandorį, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė jį būtų apgavusi dėl sudaromo sandorio aplinkybių, šį sandorį jis sudarė laisva valia, susipažinęs su sutarties turiniu, suvokdamas iš to kylančias teisines pasekmes, kurios jį tenkino tuo metu, byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovo emocinė ar psichinė būklė sandorio sudarymo metu būtų buvusi tokia, jog jis nebūtų galėjęs adekvačiai vertinti savo atliekamų veiksmų, suvokti jų esmės ir prasmės. Atsakovas yra vidutinio amžiaus, sveikas, išsilavinęs asmuo, dirbantis materialiai atsakingą darbą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dėl savo amžiaus, sveikatos ar kitų savybių sutarties sudarymo metu galėjo suklysti dėl sudaromo sandorio esmės ar buvo ieškovės apgautas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog sutarties sudarymo metu šalys turėjo galimybę gauti teisines konsultacijas, vyko pas notarą, kur buvo paaiškinta sudaromos sutarties esmė. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog tikėtina, kad šiuo metu atsakovas jaučiasi suklydęs, nes pastangos išsaugoti šeimą nebuvo sėkmingos, tačiau jokia sutartimi ieškovė kaip sutuoktinė negali būti įpareigota gyventi santuokoje su atsakovu, ir todėl atsakovo vidiniai lūkesčiai, buvę 2011-02-17 sutuoktinių turto pasidalinimo sutarties sudarymo metu, negali turėti įtakos sandorio galiojimui. Nenustačius, kad atsakovas ginčijamą sandorį sudarė suklydimo ar apgaulės būsenoje, o aplinkybės, atsiradusios po sandorio sudarymo (santuokos nutraukimas), negali būti pripažintinos atsakovo suklydimu, dėl kurio ginčo sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia, teismas atsakovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė liudytojos J. K. parodymais, nes ši liudytoja yra atsakovo giminaitė, todėl galėjo duoti paaiškinimus, palankesnius atsakovui, be to, dalis jos teiktų paaiškinimų buvo apie tai, ką ji galėjo žinoti ne pati, o iš kitų asmenų žodžių.
Atsižvelgęs į tai, jog 2011-02-17 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis nenuginčyta, turtas, esantis (duomenys neskelbtini) yra ieškovės asmeninė nuosavybė, teismas šio turto neįtraukė į dalintino turto balansą. Į dalytino kilnojamojo turto balansą įtrauktų daiktų kainą šalys grindė tik savo paaiškinimais, iš dalies paremtais interneto skelbimuose nurodytomis kainomis, ir jokių kitų įrodymų šio turto vertei pagrįsti nepateikė. Todėl teismas sprendė, jog šių daiktų vertė, toje apimtyje, kurioje šalių nurodyta daiktų vertė nesutampa, nustatytina išvedant šių daiktų kainos vidurkį.
Teismas pažymėjo, kad atsakovo į dalintino kilnojamojo turto sąrašą yra įtraukti daiktai, kurie buvo nupirkti šalių sūnui, t. y. sofa – lova, vertė 200 Lt, spinta trijų durų, vertė 300 Lt ir kompiuterinis – rašomasis stalas, vertė 150 Lt. Vaikui skirti daiktai nėra tarp sutuoktinių dalintinas turtas, todėl teismas šiuos daiktus į dalintino turto sąrašą neįtraukė. Atsakovas į dalintino turto sąrašą įtraukė auksinius papuošalus – auksinę grandinėlę, kurios vertė 1‘500 Lt, auksinius papuošalus, kurių vertė 1‘000 Lt, auksinį moterišką laikrodį, kurio vertė1‘000 Lt ir auksinę grandinėlę, kurios vertė 2‘000 Lt. Kadangi nei vienas iš šių aukso dirbinių nebuvo įgytas kaip bendras sutuoktinių kaupiamasis turtas, o buvo įgyti asmeniniam naudojimui, šie daiktai laikytini asmeninio naudojimo daiktais to sutuoktinio, kurio jie buvo įsigyti ir tarp šalių nedalintini bei netrauktini į dalintino turto balansą. Teismas į dalintiną turtą taip pat neįtraukė kambario židinį ir nebaigtą statyti lauko pavėsinę su židiniu, nes jie nėra kilnojami, o yra kitų daiktų priklausiniai.
Teismas nustatė tokį sutuoktinių dalytino turto balansą ir jo vertę: automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 3‘900 Lt; automobilis VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 15‘000 Lt; šaldytuvas Snaigė, kurio vidutinė rinkos vertė 400 Lt; plazminis televizorius, kurio vidutinė rinkos vertė 800 Lt; odinis minkštų baldų trijų dalių komplektą su pufu, kurio vidutinė rinkos vertė 3‘500 Lt; keturių durų spinta, kurios vidutinė rinkos vertė 375 Lt; automatinė skalbimo mašina, kurios vidutinė rinkos vertė 400 Lt; šildymo katilas, kurio vidutinė rinkos vertė 1‘500 Lt; pirties šildymo katilas, kurio vidutinė rinkos vertė 425 Lt; pirties boileris, kurio vidutinė rinkos vertė 50 Lt; sugedęs pirties hidroforas, kurio vidutinė rinkos vertė 25 Lt; medinis stalas su 2 suolais, kurio vidutinė rinkos vertė 500 Lt; automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 500 Lt; automobilio priekaba, valst. Nr. UH431, kurios vidutinė rinkos vertė 250 Lt; automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 9‘400 Lt; statybinės medžiagos, panaudotos teisiškai neregistruoto garažo, esančio (duomenys neskelbtini) statybai, kurių vidutinė rinkos vertė 1‘000 Lt; šaldiklis Snaigė, kurio vidutinė rinkos vertė 400 Lt; miegamojo komplektas, keturių dalių spintą, tris spintelės ir komoda, kurių vertė 2‘750 Lt; televizorius, kurio vidutinė rinkos vertė 50 Lt; prieškambario spinta ir batų dėžė, kurių vidutinė rinkos vertė 65 Lt; 2 (3) vonios spintelės, kurių vidutinė rinkos vertė 95 Lt; medinis stalas su 3 suolais, kurių vidutinė rinkos vertė 500 Lt; ąžuolinis stalas su 8 kėdėmis ir medinė indauja, kurių vidutinė rinkos vertė 2‘750 Lt; lineika, kurios vidutinė rinkos vertė 450 Lt; sofa ir 2 foteliai, kurių vidutinė rinkos vertė 125 Lt; 2 suolai, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 40 Lt; apvalus stalas, kurio vidutinė rinkos vertė 20 Lt; trimeris, kurio vidutinė rinkos vertė 200 Lt; pjūklas Husquarna, kurio vidutinė rinkos vertė 150 Lt; žoliapjovė, kurios vidutinė rinkos vertė 100 Lt; charkeris, kurio vidutinė rinkos vertė 75 Lt; suvirinimo aparatas, kurio vidutinė rinkos vertė 200 Lt; dujinė viryklė, kurios vidutinė rinkos vertė 450 Lt; virtuvės baldų komplektas, kurio vidutinė rinkos vertė 1‘500 Lt; kondicionierius, kurio vidutinė rinkos vertė 300 Lt; keturių durų spinta, kurios vidutinė rinkos vertė 375 Lt; medinis virtuvės kampas, kurio vidutinė rinkos vertė 300 Lt; boileris, kurio vidutinė rinkos vertė 50 Lt; hidroforas, kurio vidutinė rinkos 50 Lt; stebėjimo žiūronai, kurių vidutinė rinkos vertė 100 Lt; senas šaldytuvas Snaigė, kurio vidutinė rinkos vertė 30 Lt; traktorius žolei pjauti su priekaba, kurio vidutinė rinkos vertė 4‘600 Lt, t.y. turto už 53‘750 Lt arba 15‘567,08 EUR. Teismas šalių turtą padalijo lygiomis dalimis natūra.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 110‘000 Lt piniginę kompensaciją už ne šeimos poreikiams panaudotas santaupas. Teismas nustatė, kad 2010-09-27 nuo A. K. vardu atidarytos sąskaitos buvo nuimtas 192‘149,60 Lt indėlis. Šie pinigai buvo laikomi namuose. Ieškovė neįrodė nurodomos aplinkybės, kad šalys namuose turėjo 300‘000 Lt santaupų. Teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2010-09-27 iki ieškinio pateikimo į teismą dienos šalys disponavo 192‘149,60 Lt dydžio santaupomis, iš kurių ieškovė pasiėmė ir naudojo savo reikmėms 40‘000 Lt. Atsakovas neneigė, kad iš šeimoje laikomų santaupų pirko sūnui traktorių, traktoriuką, šienapjovę, vartytuvą ir automobilį. Nurodė, kad visa tai buvo panaudota sūnaus poreikių tenkinimui. Byloje nepaneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad grynieji pinigai buvo leidžiami pragyvenimui, bei kad šiais pinigais laisvai galėjo disponuoti ir ieškovė. Nenustačius aplinkybių, kad atsakovas yra paslėpęs, išleidęs ar investavęs atitinkamas pinigų sumas, nesant pakankamai duomenų išvadai, kad atsakovas ne šeimos poreikiams panaudojo sutuoktinių turėtas pinigines lėšas (santaupas) ir tokiu būdu sumažino jungtinę nuosavybę, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 110‘000 Lt kompensaciją atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 10‘000 Lt piniginę kompensaciją už ne šeimos poreikiams panaudotas lėšas, teismas nustatė, kad atsakovas turi du nesantuokinius vaikus, kuriems moka išlaikymą pagal teismo sprendimą. Šią prievolę atsakovas vykdo nuo 2010-08-27 ir už šią prievolę ieškovė nėra atsakinga. Teismas pažymėjo, jog atsakovas šioje byloje neįrodinėjo, kad jo atlyginimas yra asmeninė jo nuosavybė ir darbo užmokestis nėra sutuoktinių bendras turtas. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės prašymas dėl kompensacijos priteisimo už tai, kad atsakovas iš bendrų sutuoktinių pajamų išmokėjo savo ne santuokoje gimusių vaikų išlaikymui 20 000 Lt, yra pagrįstas, todėl už atsakovo ne šeimos poreikiams tenkinti panaudotas lėšas ieškovei priteisė10 000 Lt kompensaciją.
Teismas, ieškinį patenkinęs iš dalies, o priešieškinį atmetęs, bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisė proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, vadovaudamasis CPK 93 ir 96 straipsniais.
III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimo į juos argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-03-23 sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą, kuriuo patikslintą ieškinį tenkinti pilnai – priteisti iš atsakovo 31‘858 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ne šeimos poreikiams panaudotas santaupas ieškovės naudai ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su teismo vertinimu, jog patikslintas ieškinys buvo patenkintas tik 25 proc., nes vien neturtiniai reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir pavardės palikimo yra patenkinti 100 proc., reikalavimas padalinti bendrosios nuosavybės turtą buvo patenkintas 95 proc., reikalavimas priteisti 10‘000 Lt kompensacija – 100 proc. Teismo buvo atmestas tik vienas reikalavimas dėl 110‘000 Lt kompensacijos priteisimo. Be to atsakovo priešieškinys buvo atmestas visiškai, todėl apeliantė toje dalyje bylą laimėjo. Teismas priteisė 300 Eurų už atsiliepimo į priešieškinį paruošimą, tačiau visiškai nesprendė dėl atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų priteisimo, nors aplinkybės susijusios su priešieškiniu ir atsiliepimu taip pat buvo tiriamos teismo posėdžiuose. Teismas nesumavo patikslinto ieškinio ir priešieškinio patenkintų (atmestų) reikalavimų turtinės išraiškos ir nenustatė santykio tarp patenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų ir patenkintų (atmestų) priešieškinio reikalavimų. Mano, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo be jokio pagrindo nesvarstė CK 3.70 str. 2 d. normos taikymo galimybių. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 110‘000 Lt kompensacijos, eismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė CK 3.98 str. 3 d. ir 4 d. Atsakovas pačioje pradžioje pripažino, jog šalys turėjo 300‘000 Lt santaupų bendrosios jungtinės nuosavybės ir šias santaupas atsakovas naudojo savo reikmėms ir šias aplinkybes atsakovas pradėjo neigti tik tada kai sudarė sutartį su advokatu. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino atsakovo pirminių paaiškinimų kaip įrodymo apie 300‘000 Lt dydžio santaupas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog iš bankų buvo nuimta 192‘149,60 Lt ir dėl šių santaupų teismas nesprendė. Teismas taip pat nevertino, jog atsakovas iš bendrų pinigų pirko sūnui už 130‘000 Lt įvairią techniką. Toks lėšų panaudojimas negali būti vertinamas kaip šeimos poreikių tenkinimui. Teismas nemotyvavo, kodėl pilnamečio sūnaus verslo reikalus prilygino šeimos poreikių tenkinimui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad 192‘149,60 Lt suma buvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti. Teismas turėjo vertinti ir tai, jog ginčo lėšos buvo naudojamos atsakovo, kai šalys jau bendro ūkio nebevedė. Teismas nenustatė kada faktiškai šalių santuoka iširo ir nuo kada nebuvo vedamas bendras ūkis. Mano, jog teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, kad būtų tinkamai išspręstas klausimas dėl ginčo lėšų.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-03-23 sprendimą dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo bei dėl sutuoktinių turto pasidalijimo 2011-02-17 sutarties pripažinimo negaliojančia ir perduoti bylą nagrinėti teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą, kuriuo būtų tenkintinas atsakovo priešieškinys bei atmestas ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas priėmė sprendimą atsižvelgiant išimtinai į atsakovės interesus, visiškai nevertino atsakovo argumentų bei įrodymų. Sutuoktinių turto pasidalinimo sutartis buvo sudaryta siekiant susitaikyti su atsakove, o ne turto dalinimo. Be to, atsakovas buvo paveiktas ieškovės, jis net galvojo apie savižudybę. Ieškovę tenkino tai, kad atsakovas tvarkė, remontavo namą, mokėjo mokesčius ir pati minėjo, jog tai jų namai. Prasidėjus teisminiam ginčui, ieškovė tik dabar pradėjo kalbėti, jog namas yra jos. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo sudaryta po atliktos DNR ekspertizės, kad ieškovė iniciavo nuo atsakovo banko kortelės pinigų išėmimą. Ieškovė pasinaudojo atsakovo būsena dėl teismo ir darė viską jo vardu, kad neliktu jokio turto, kad ji galėtu disponuoti visomis jų santaupomis, sąmoningai apgaudinėjo ir klaidino atsakovą. Teismas nevertino aplinkybės, jog būtent ieškovė iniciavo sutarties pasirašymą, ji konsultavosi su teisininkais ir užsakė visas pažymas. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino liudytojos J. K. parodymų, nes būtent ieškovė įkalbėjo ją paveikti apeliantą dėl sutarties pasirašymo. Jos parodymai akivaizdžiai patvirtino ieškovės apgaulę dėl sandorio tikslų. Liko neįvertinta aplinkybė, kad pati notarė buvo suabejojusi sandorio teisingumu. Sutarties sudarymo tikslas – perrašyti namus, kad į namus neateitų atsakovo nesantuokiniai vaikai. Be to, pats sandoris buvo sudarytas nenaudingomis sąlygomis atsakovo atžvilgiu. Sudarytas sandoris neatitiko šalių valios, nes šiuo sandoriu nebuvo siekiama padalinti turto. Mano, kad auksiniai papuošalai turėjo būti įtrauktini į dalintiną turtą, nes juos ieškovo pirko tam, kad panaudotų lėšas, pakeisdama vertingu turtu. Be to, teismas dalindamas turtą, atsakovui padalino visiškai beverčių ir smulkių daiktų, taip pat baldus, kurie yra integruoti į namą ir kurie negali būti išmontuoti be žalos. Apeliantui tiek spintų, kiek priteisė teismas nereikia, nes jos buvo pirktos būtent ieškovės iniciatyva. Mano, jog teismas galėjo spręsti piniginės kompensacijos priteisimą atsakovui už ieškovei paliekamus kilnojamuosius daiktus, kurie yra būtent jų name. Teismas nepagrįstai priteisė 10‘000 Lt kompensaciją, nes ieškovė dėl atsakovo mokamo išlaikymo dviem vaikams jokio šeimos pajamų sumažėjimo nepajuto, ji disponavo atsakovo atlyginimu, banko kortele. Jei ieškovei priklausytų kompensacija, tai ji turėtų būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai atsakovas užblokavo banko kortelę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o jo - tenkinti, priimti naujus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas detaliai ir išsamiai išdėstė visas aplinkybes apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas bei teisingai jas paskirstė, nenukrypo nuo suformuluotos teismų praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas turėjo priteisti 110‘000 Lt kompensaciją. Apeliantas netvirtino, kad namuose buvo 300‘000 Lt suma, to neįrodė ir pati ieškovė. Kažkokia suma buvo namuose, tačiau ja disponavo pati ieškovė. Atsakovas pats vienas išlaikė šeimą, mokėjo mokesčius, išlaikė sūnų, prižiūrėjo ieškovės automobilį, pildavo degalus. Ieškovė visiškai neprisidėjo prie šeimos namų ir sūnaus išlaikymo, kadangi didžiąją laiko dalį nedirbo, o jei dirbo, pajamos buvo minimalios. Ieškovė disponavo nuimtu iš banko sąskaitos indėliu, pirko namų apyvokos daiktus, sau automobilį, dar 40‘000 Lt pasiėmė savo reikmėms. Ieškovė neneigė, kad konfliktas dėl pinigų kilo 2012 metų pabaigoje, nes namuose neliko laikytų santaupų, nebuvo nieko ir jo banko sąskaitoje, į kurią buvo pervedamas darbo užmokestis ir kurį ieškovė nuolat paimdavo, nes naudojosi jo banko kortele. Konfliktas šeimoje kilo dėl to, kad jis užblokavo kortelę ir ieškovė negalėjo naudotis jo pinigais. Neigia, iššvaistęs pinigus, priešingai, buvo taupus, padėdavo sūnui ūkyje, kurį paveldėjo po senelių mirties, nupirko traktorių, kitą techniką. Be to, sūnus pats prisideda prie paveldėtos sodybos gerinimo, jis yra darbštus ir pats uždirba pinigus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui arba teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog patikslintas apeliacinis skundas teismui buvo pateiktas jau praleidus terminą trūkumams pašalinti ir nebuvo prašoma šio termino atnaujinti. Todėl pagal CPK 115 str. 3 d. apeliacinis skundas laikomas nepaduotu, nes jis paduotas 11 dienų praleidus terminą, nustatytą apeliacinio skundo trūkumams šalinti. Nurodo, jog atsakovas aiškiai suvokė sudaromos sutarties esmę ir jos pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus. Teismas išsamiai ir teisingai ištyrė visas aplinkybes susijusias su priešieškinio reikalavimu. Pagrįstai nevertino liudytojos J. K. parodymus, nes ji nori padėti atsakovui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė nuėmė lėšas iš atsakovo sąskaitos, konsultavosi viena pati su teisininkais dėl sutarties sudarymo. Be to, prieš sudarant sutartį tiek atsakovas tiek ieškovė konsultavosi pas advokatę, kuri išsamiai išaiškino sutarties pasekmes. Dėl sutarties pasekmių detaliai išaiškino ir pati notarė. Todėl nėra jokio pagrindo vertinti, jog apeliantas nesuprato sudaromos sutarties pasekmių ar buvo apgautas. Iš apeliacinio skundo negalima suprasti kuo pasireiškė esminis atsakovo suklydimas sudarant 2011-02-17 sutartį, kurioje aiškiai įvardyta, jog tai yra pasidalinimo sutartis ir yra įvardijamas dalijamas turtas. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo įkalbėtas sudaryti sutartį. Apelianto lūkesčiai sudarant sutartį negali turėti įtakos sandorio galiojimui. Sudarant sutartį, galioja sutarties laisvės principas, todėl nepagrįstai apelianto argumentai dėl jam tenkančio mažesnės vertės turto. Jei teismas vertintų, jog yra požymių apie apelianto galimą suklydimą, prašo taikyti CK 1.90 str. 5 d. Be to, ieškovė pasikliovė atsakovo ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją jos sutuoktinio valią. Ieškovė, kaip nekilnojamojo turto savininkė naudojosi šiuo turtu, moka visus komunalinius mokesčius. Reikalavimas dėl auksinių papuošalų nėra įtraukta į ginčytiną sumą, neapmokėta žyminiu mokesčiu. Teismas pagrįstai neįtraukė papuošalus į dalintino turto sąrašą, nes šie papuošalai nebuvo įgyjami kaip bendras sutuoktinių kaupiamas turtas. Be to, atsakovas taip pat savo poreikiams yra įsigijęs papuošalų. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog ieškovė švaistė lėšas iš atsakovo banko kortelės, nuimdavo pinigus. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai. Apeliantas nereiškė reikalavimų dėl kilnojamų daiktų padalinimo, tik buvo išreiškęs norą, kokius daiktus norėtų gauti, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pagrįstai priteisė 10‘000 Lt kompensaciją, nes 20‘000 Lt bendrų lėšų buvo panaudota ne šeimos poreikiams tenkinti, o nesantuokinių vaikų išlaikymui. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė nepatyrė lėšų trūkumų nesudaro pagrindo mažinti bendrą turtą. Mano, kad teismas turėtų atmesti apelianto pateiktus naujus įrodymus, nes jų sūnus galėjo būti apklaustas pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės E. K. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo A. K. – tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 1990-09-29, santuokoje gimęs sūnus yra pilnametis. Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimu nustatyta, kad A. K. yra L. P. vaikų K. P. ir K. P., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvas (civ. byla Nr. 2-54-786/2011, b. l. 81-83). Šalys 2011 m. vasario 17 d. Anykščių rajono I-jame notarų biure sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią E. K. asmeninės nuosavybės teise atiteko 0,1817 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) 126‘953 Lt vertės, o A. K. atiteko 1‘000 Lt (t. 1, b.l. 18-25).
Apeliantė E. K. skundžia teismo sprendimo dalis dėl nepagrįstai nepriteistos 31‘858 Eur (110‘000 Lt) piniginės kompensacijos bei klaidingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, o apeliantas A. K. – dėl nepagrįstai priteistos 10‘000 Lt piniginės kompensacijos už ne šeimos poreikiams panaudotas lėšas bei nepagrįstai atmesto reikalavimo pripažinti 2011-02-17 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį negaliojančia.
Apeliantė E. K. teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovo 110‘000 Lt (31‘858 Eur) piniginę kompensaciją, nes bylos duomenys patvirtina, kad šeima turėjo 300‘000 Lt santaupų. Šią aplinkybę buvo pripažinęs ir atsakovas, tačiau jis neįrodė, kad santaupas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas pripažįsta, kad šeima santaupų turėjo, tačiau apeliantės nurodoma suma santaupų šeimoje galėjo būti laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2008 metų, o vėliau santaupos sumažėjo iki 2012 metais jų nebebuvo.
Teisėjų kolegija įvertinusi šalių paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes daro išvadą, kad apeliantės E. K. apeliacinis skundas dalyje dėl 31‘858 Eur (110‘000 Lt) piniginės kompensacijos priteisimo nepagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad 2010-09-27 A. K. iš banko sąskaitos išmokėtas 192‘149,60 Lt indėlis (t. 3, b. l. 16). Šalys pripažino, kad santaupos buvo laikomos namuose ir buvo naudojamos šeimos ir asmeniniams poreikiams tenkinti. Apeliantės teiginio, kad šeima 2013 m. pradžioje turėjo 300‘000 Lt santaupų byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Pati apeliantė, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nenurodė konkretaus laikotarpio kuomet šeimoje buvo jos nurodoma santaupų suma. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nesprendė dėl 192‘149,60 Lt dydžio santaupų, kurių buvimą patvirtino šalys. Pati apeliantė, 2014-09-17 pateikdama teismui ieškinį, aplinkybių kad šeima turi 192‘149,60 Lt ar 300‘000 Lt santaupų, nenurodė. Šią aplinkybę nurodė tik patikslintame 2014-11-13 pateiktame ieškinyje. Apeliantės teiginiai dėl tariamai esamų 300‘000 Lt santaupų kelia pagrįstų abejonių, nes nuolat paimdama iš banko atsakovo pinigus, pateikdama ieškinį dėl ištuokos ir turto padalijimo, aplinkybių apie turimas santaupas nenurodo ir tokio „užmaršumo“ niekaip nepaaiškina. Apeliantė E. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad šeima apie 300‘000 Lt santaupų turėjo ir jas sutaupė nuo santuokos sudarymo iki 2010 metų. Tačiau neginčijamų įrodymų, kad minėtos santaupos išliko iki sutuoktiniai nutraukė bendro ūkio vedimą (2013-01-01), nėra pateikta. Byloje nustatyta, kad atsakovo pajamos buvo gan didelės, ir jomis buvo išlaikomi šalių šeimos namai, šeimoje turimi keli automobiliai, mokami mokesčiai, apmokamas sūnaus mokslas ir teikiamos lėšos jo pragyvenimui, perkama sūnaus ūkiui būtina technika. Apeliantės pajamos 2009-2013 metai buvo minimalios, todėl šeimoje turimas santaupas ji naudojo ir savo reikmėms, ir pragyvenimui. Ieškovė iki 2012 m. pabaigos laisvai disponavo atsakovo banko kortele, paimdama iš sąskaitos jo gaunamą darbo užmokestį (t. 1, b. l. 32-34, 88-94, 114, 118-120). Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, pagrindo išvadai, kad šalys 2013 metų sausio mėnesį nutraukdamos bendro ūkio vedimą, turėjo 300‘000 Lt santaupų, kad atsakovas šias santaupas panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, ar kitaip jas pasisavino, nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 110‘000 Lt piniginę kompensaciją.
Sutiktina su apeliantės argumentų, kad teismas nenustatė nuo kada šalių santuoka iširo ir nuo kada nevedamas bendras ūkis. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje E. K. nurodė, kad santuokiniai ryšiai ir bendro ūkio vedimas nutrūko 2011 metais, kuomet sužinojo apie atsakovo nesantuokinius vaikus (t. 1, b. l. 3-4, 60-61). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, kad bendro ūkio neveda nuo 2013 m. sausio mėnesio, nes 2012 m. pabaigoje atsakovas užblokavo savo banko kortelę, kuria nuolat naudojosi ieškovė. Atsakovas paaiškino ir šią aplinkybę pripažino apeliantė, kad pinigus iš jo banko kortelės paimdavo apeliantė, nes jis iki 2013 m. pradžios nemokėjo naudotis bankomatu. 2012 m. pabaigoje, supratęs, kad jo darbo užmokestis iš kortelės paimamas ir labai greitai išleidžiamas, užblokavo savo banko kortelę ir tai sukėlė didelį apeliantės nepasitenkinimą. Šių atsakovo nurodytų aplinkybių apeliantė neginčijo, šalys pripažino, kad būtent po šio atsakovo veiksmo, t. y. nuo 2013 m. sausio mėnesio, jie bendro ūkio neveda.
Dėl sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teisme 2010-08-27 iškelta civilinė byla Nr. 2-54-786/2011 pagal L. P. ieškinį atsakovui A. K. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimu nustatyta, kad A. K. yra L. P. vaikų K. P. ir K. P., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvas. Nuo 2010-08-27 iš A. K. dviejų nepilnamečių vaikų, gimusių (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui (civ. byla Nr. 2-54-786/2011, b. l. 3-5, 81-83).
Atsakovo A. K. banko sąskaita AB SEB banke uždaryta 2010-09-27, išmokant 192‘149,60 Lt indėlį, o santaupos buvo laikomos šeimos namuose(t. 3, b. l. 16).
Anykščių rajono I-jame notarų biure 2011 m. vasario 17 d. sudaryta Sutuoktinių A. K. ir E. K. turto pasidalijimo sutartis, pagal kurią E. K. atiteko žemės sklypas, 0,1817 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) 126‘953 Lt vertės, o A. K. – 1‘000 Lt (t. 1, b. l. 18-25).
Atsakovas prašo pripažinti negaliojančia 2011 m. vasario 17 d. sudarytą Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį pagal kurią ieškovei E. K. atiteko 0,1817 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas bei kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) 126‘953 Lt (36‘768,13 Eur) vertės, o atsakovui – 1‘000 Lt (289,62 Eur); pripažinti šį turtą bendrąja jungtines sutuoktinių nuosavybe ir padalinti jį lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui (t. 1, b. l. 45-48, 83-85, 138-141). Sutartį atsakovas ginčija CK 1.90 ir CK 1.91 straipsnių pagrindais, teigdamas, kad sutartį pasirašė apgaulės bei suklaidinimo įtakoje, taip pat panaudojant jo atžvilgiu psichologinį spaudimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad santykiai su ieškove buvo konfliktiški dar iki ginčo sutarties sudarymo, jam nuolat buvo priekaištaujama dėl nesantuokinių vaikų, apie kurių egzistavimą tiek jis, tiek ieškovė sužinojo prasidėjus teisminiam procesui dėl tėvystės nustatymo, t. y. 2010 metų pabaigoje. Dėl nuolatinių ieškovės priekaištų ir konfliktų jis ėmė kalbėti apie savižudybę, tuomet ieškovė ėmė įkalbinėti „perrašyti“ turtą jos vardu, nes jo darbas susijęs su kelionėmis ir kad nelaimės atveju turtas neatitektų nesantuokiniams vaikams. Įtikinėjo jį, kad nesiekia pasidalinti santuokoje įgyto turto, kad turtas bus tik registruotas jos vardu ir taip apsaugotas nuo nesantuokinių vaikų, taip jie išsaugos santuoką toliau gyvens bendrame jų su ieškove name. Patikėjo ieškove, norėjo išsaugoti šeimą ir po ginčo sutarties sudarymo toliau gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, rūpinosi namo ūkio ir aplinkos priežiūra, mokėjo mokesčius, naudojosi bendromis santaupomis. Net ir konfliktų metu ieškovė sakydavo, kad namai yra abiejų. Ginčija sutuoktinių turto padalijimo sutartį, nes ji neatitinka jo valios, sudaryta visiškai jam nenaudingomis sąlygomis, ieškovės valios įtakoje, jis liko be vienintelio būsto ir kito įsigyti neturi galimybių. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sutarties pasirašymo metu buvusias faktines aplinkybes, neįvertino, kad ieškovė, dėl nagrinėjamos tėvystės nustatymo bylos, pasinaudojo jo būsena, inicijavo banko sąskaitos uždarymą ir visaip siekė, kad jo vardu nebūtų jokio turto ir pinigų, išvengti nesantuokinių vaikų pretenzijų į turtą.
Ieškovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo sutartis sudaryta atsakovo iniciatyva, kad iš esmės jis jai turtą padovanojo už neištikimybę. Negalėjo paaiškinti, kodėl nesudarė dovanojimo sutarties, o sudarė būtent sutuoktinių turto padalijimo sutartį.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo argumentais ir atmeta apeliantės E. K. argumentus bei prašymą patikslintą A. K. apeliacinį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui, nes skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Apeliantas (atsakovas) A. K. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-03-23 sprendimo pateikė 2015-04-22. Anykščių rajono apylinkės teismas 2015-04-22 nutartimi A. K. nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismo nutartis apeliantui neįteikta, į teismą grįžo 2015-05-06 (t. 3, b. l. 49-56, 61). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų, kad atsakovas A. K., ar jo atstovė advokatė V. L. yra prisijungę prie EPP sistemos (byla pažymėta kaip elektroninė), nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie teismo 2015-04-22 nutarties įteikimą A. K. ar jo atstovei. Kadangi pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą, gautą teisme 2015-05-11, priėmė, nėra pagrindo teigti, kad apeliantas skundą pateikė praleidęs nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.
Įstatymas nustato santuokinio turto padalijimo būdus ir reglamentuoja, kad sutuoktiniai gali pasidalyti bendrą turtą notaro patvirtintu tarpusavio susitarimu (CK 3.116 str.). Sutartyje sutuoktiniai gali numatyti turtą padalyti tiek lygiomis, tiek nelygiomis dalimis, jeigu toks padalijimas nepažeidžia vieno iš jų arba trečiųjų asmenų interesų.
Vertinant sutarties dėl santuokinio turto padalijimo teisėtumą teisės normų aspektu, būtina atsižvelgti į sudarytos sutarties specifiką. Įstatymas nustato teismo pareigą konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus, remiantis visų įrodymų analize ir siejant juos su taikytina materialinės teisės norma ginčo santykiams reguliuoti. Teismui suteikta diskrecijos teisė kiekvienu konkrečiu atveju vertinti bylos aplinkybes, nustatytas turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi normaliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visų reikšmingų aplinkybių ir faktų nenustatė ir neįvertino bei tinkamai nekvalifikavo sudaryto sandorio. Atmesdamas atsakovo A. K. priešieškinį, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas dėl savo amžiaus, išsilavinimo, sveikatos ir kitų savybių sudarydamas sutartį suklydo dėl sudaromo sandorio esmės, nesuvokė iš sandorio kylančių teisinių pasekmių. Kolegija, išklausiusi šalis teismo posėdyje, įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes ir apelianto sugebėjimus tinkamai ir adekvačiai orientuotis teisinėse sąvokose, daro išvadą, kad atsakovas A. K., buvo įtakotas ieškovės argumentų bei tuo metu šeimoje tvyrančių konfliktų bei įtampos, sudaroma sutartį suvokė taip, kad ji jam nesukurs jokių teisinių pasekmių, o turtas, įregistravus jį ieškovės vardu, bus apsaugotas nuo nesantuokinių vaikų galimų pretenzijų. Bylos duomenys patvirtina, kad po ginčo sutarties sudarymo taip ir buvo iki 2013 metų pradžios, nes šalys toliau gyveno kartu šeimos namuose, išlaikė juos, vedė bendrą ūkį, rūpinosi ir sprendė bendrus reikalus.
Apelianto A. K. argumentus, kad tikrųjų sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties pasekmių nesuprato, kad ieškovė jį įtikino, jog turtas lieka šeimos, tik registruotas bus ne jo, bet jos vardu, patvirtina ir pačios ieškovės pozicija, kurią atspindi UAB „Tikroji turto kaina“ skyrybų centras. Į šį centrą kreipėsi E. K. ir 2013-06-20 A. K. išsiųstas „Pranešimas“. Minėtame pranešime nurodoma: „<... atkreipiame Jūsų dėmesį, kad gyvendami šeimos name (nepriklausomai kieno vardu registruota pagrindinio šeimos būsto nuosavybė)...>“ (t. 1, b. l. 179).
Šalys pripažino, kad L. P. 2010-08-27 iškėlus civilinę bylą atsakovui A. K. dėl tėvystės nustatymo, šeimoje padaugėjo barnių, konfliktų, priekaištų atsakovui dėl neištikimybės ir nesantuokinių vaikų. Atsakovo banko sąskaitos uždarymas 2010-09-27 ir 192‘149,60 Lt indėlio atsiėmimas, sutuoktinių turto padalijimo sutarties sudarymas 2011-02-17 leidžia daryti išvadą, kad šiais veiksmais buvo siekiama vieno tikslo, kad atsakovo vardu nebūtų registruoto nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų, kad į tai negalėtų pretenduoti nesantuokiniai vaikai. Apeliantė E. K. teigia kad sutartis sudaryta atsakovo iniciatyva, turtą jis „dovanojo“, taip siekdamas jai kompensuoti žalą, sužinojus apie atsakovo neištikimybę ir nesantuokinius vaikus; kad prieš sutarties sudarymą atsakovas buvo konsultuojamas advokatės V. L. ar notarės J. V., kad gerai suprato sutarties esmę ir pasekmes. Kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka, nes bylos duomenys ir atsakovą atstovavusi adv. V. L. to nepatvirtino, o įvertindama tai, kad atsakovas neturi gudrumo ir savanaudiškumo gyvenimiškose situacijose, sprendžia, kad tiek atsakovo indėlio atsiėmimas, tiek turto padalijimo sutarties sudarymas buvo atlikti ieškovės iniciatyva. Ginčo sutartį, kuria šalys pasidalino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybės teisę valdomą nekilnojamąjį turtą, negalima laikyti teisėta, nes sutartis sudaryta dėl akių, siekiant išvengti galimos prievolės nesantuokiniams atsakovo vaikams. Be to, ieškovei atiteko visas 126‘953 Lt (36‘768,13 Eur) vertės šeimos nekilnojamasis turtas, o atsakovui – minimali 1‘000 Lt (289,62 Eur) kompensacija. Atsakovas prarado vienintelį turėtą būstą, į kurį, nuo pat jo įsigijimo, investavo pinigines lėšas, darbą, kuriuo nuolat rūpinosi ir išlaikė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo sutartis sudaryta tuomet, kai šalims tapo žinoma apie atsakovo tėvystę dviejų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kad šiuo pagrindu šeimoje tvyrojo nesantaika ir nuolatiniai konfliktai, kad sutarties šalys suvokė sudaromos sutarties pasekmes, t. y. kad į jų turtą negalės pretenduoti nesantuokiniai atsakovo vaikai, o turtas tebelieka šalims, daro išvadą, kad 2011 m. vasario 17 d. sudaryta Sutuoktinių A. K. ir E. K. turto pasidalijimo sutartis yra tariamas sandoris, sudaryta tik dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnis). Kaip minėta, po sandorio sudarymo šalys toliau gyveno kartu, rūpinosi namais, ūkių sprendė įvairius ūkinius ir turtinius reikalus, ieškovė naudojosi atsakovo banko kortele, leisdama jo uždarbį ir santaupas šeimos ir asmeniniams poreikiams.
Esant nustatytoms ir aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atsakovo priešieškinys laikomas pagrįstu ir tenkinamas, Sutuoktinių A. K. ir E. K. turto pasidalijimo sutartis, sudaryta 2011-02-17, pripažintina tariama ir negaliojančia. Žemės sklypas, 0,1817 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su priklausiniais ir kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių A. K. ir E. K. nuosavybę ir priteistini lygiomis dalimis, po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui.
Anykščių rajono apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas nuo 2010-08-27 iki 2014-09-15 iš bendrosios nuosavybės teise valdomų lėšų nesantuokiniams vaikams sumokėjo apie 20‘000 Lt išlaikymą, priteisė ieškovei ½ dalį šių lėšų, t. y. 10‘000 Lt (2‘896,20 Eur) kompensaciją už ne šeimos poreikiams panaudotas lėšas.
Atsakovas A. K. prašo panaikinti šią sprendimo dalį, nes nežiūrint į tai, kad jis mokėjo išlaikymą nesantuokiniams vaikams, šeimoje lėšų netrūko, jis pilnai šeimą aprūpino.
Su apelianto reikalavimu kolegija iš dalies sutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas nesantuokinių vaikų išlaikymui naudojo bendras šeimos lėšas, tačiau be pagrindo priteisė kompensaciją už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d. Kaip nustatyta byloje, šalys nuo 2013 m. sausio mėnesio bendro ūkio neveda, todėl vaikų išlaikymui panaudotos lėšos, kaip bendros šeimos lėšos, gali būti skaičiuojamos iki 2013-01-01, t. y. iki šalys nutraukė bendro ūkio vedima. Taigi, nuo 2010-08-27 iki 2013-01-01 atsakovas, mokėdamas nesantuokiniams vaikams išlaikymą kas mėnesį po 400 Lt (115,85 Eur), sumokėjo 3‘263,05 Eur iš bendrų šeimos lėšų, todėl ieškovei priteistina kompensacijos suma sudaro 1‘631,53 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Pakeitus skundžiamą Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.) tarp šalių, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Pažymėtina, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.
Apeliacinės instancijos teisme ginčo dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir kilnojamojo turto padalijimo nėra.
Ieškovė E. K. pirmosios ir apeliacinė instancijos teismuose patyrė šias išlaidas: sumokėjo 107,92 Eur (200 Lt+50 Eur) žyminio mokesčio, 2‘226,44 Eur advokato pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 11, 26, 78, 133, t. 3, b. l. 9-10, 44-45, 98, 121). Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-09-17 ir 2015-04-22 nutartimis E. K. žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas (t. 1, b. l. 41, t. 3, b. l. 46-47). Duomenų apie tai, kokias konkrečias teisines paslaugas suteikė ieškovės atstovė, advokatė I. M., nėra, pateikti tik pinigų priėmimo kvitai. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamojoje byloje esminis buvo šalių turtinis ginčas, nesant konkrečių duomenų apie advokatės sugaištą laiką ruošiant ieškinį bei atstovaujant ieškovę dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, teisėjų kolegija ieškovės patirtas advokato pagalbos išlaidas paskirsto proporcingai patenkintų ir atmestų turtinių reikalavimų daliai.
Atsakovas A. K. pirmosios ir apeliacinė instancijos teismuose patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 289,81 Eur (500 Lt + 145 Eur) žyminio mokesčio ir 1‘253 Eur (2‘600 Lt + 500 Eur) advokato pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 11, t. 3, b. l. 11-14, 74-76). Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-12-11 ir 2015-05-14 nutartimis A. K. žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas (t. 2, b. l. 31-32, t. 3, b. l. 107).
Ieškovė E. K. pareiškė 149‘545 Lt (43‘311,22 Eur) turtinį reikalavimą, už kurį turėjo sumokėti 866,24 Eur žyminį mokestį ir neturtinį reikalavimą – santuoką nutraukti dėl atsakovo A. K. kaltės, už kurį sumokėjo 30,75 Eur (41 Eur - 25 %) žyminį mokestį. Neturtinis reikalavimas patenkintas visiškai, o turtinis – 21,74 % (atmesta – 78,26 %), kadangi ieškovei priteista kilnojamojo turto už 7‘783,54 Eur ir 1‘631,53 Eur kompensacija.
Atsakovas A. K., prašė pripažinti negaliojančia 2011-02-17 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį ir nekilnojamąjį turtą 126‘953 Lt (36‘768,13 Eur) padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį, t. y. pareiškė 18‘384,07 Eur turtinį reikalavimą, už kurį turėjo sumokėti 413,64 Eur žyminį mokestį ir kuris patenkintas visiškai.
Ieškovės neturtinį reikalavimą patenkinus visiškai iš atsakovo priteistinas 30,75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo bei žyminis mokestis ir advokato pagalbos išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų sumai.
Ieškinys turėjo būti apmokėtas 896,98 Eur žyminiu mokesčiu (1‘154,98 Eur už turtinį reikalavimą + 41 Eur už neturtinį – 25 %), o priešieškinys – 413,64 Eur žyminiu mokesčiu (18‘384,07 Eur x 3 % - 25 %). Ieškinys patenkintas 21,74 %, o priešieškinys –visiškai.
Ieškovė sumokėjo bendroje sumoje 107,92 Eur žyminio mokesčio, todėl iš ieškovės valstybei priteistinas nesumokėtas žyminis mokestis: 624,81 Eur už atmestą ieškinio dalį ir 123,73 Eur žyminio mokesčio už atsakovo neapmokėtą priešieškinį, iš viso – 748,54 Eur.
Iš E. K. priteisiama 1‘253 Eur advokato pagalbos išlaidų A. K. naudai, nes jo priešieškinys patenkintas visiškai, o iš A. K. E. K. naudai priteisiama 484,03 Eur advokato pagalbos išlaidų (2‘226,44 x 21,74 %).
Apibendrinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsakovas A. K. turėtų atlyginti ieškovei E. K. 514,78 Eur bylinėjimosi išlaidų (30,75 Eur žyminio mokesčio bei 484,03 Eur advokato pagalbos išlaidų), o ieškovė E. K. – atsakovui A. K. –– 1‘542,91 Eur (1‘253 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 289,91 Eur žyminio mokesčio). Įskaičius ginčo šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, iš ieškovės E. K. priteistina atsakovui A. K. 1‘028,13 Eur bylinėjimosi išlaidų (1‘542,91 – 514,78 Eur).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11,24 Eur (t. 1, b. l. 2, t. 3, b. l. 111). Šios išlaidos išieškotinos iš E. K. ir A. K. lygiomis dalimis, t. y. 5,62 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1990 m. rugsėjo 29 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 208, nutraukti dėl atsakovo A. K. kaltės.
Nutraukus santuoką ieškovei E. K. palikti pavardę – „K.“, o atsakovui A. K. palikti pavardę – „K.“.
Padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį kilnojamąjį turtą ir:
Ieškovei E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:
automobilį Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 3‘900 Lt;
automobilį VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 15‘000 Lt;
šaldytuvą Snaigė, kurio vidutinė rinkos vertė 400 Lt;
plazminį televizorių, kurio vidutinė rinkos vertė 800 Lt;
odinį minkštų baldų trijų dalių komplektą su pufu, kurio vidutinė rinkos vertė 3‘500 Lt;
keturių durų spintą, kurios vidutinė rinkos vertė 375 Lt;
automatinę skalbimo mašiną, kurios vidutinė rinkos vertė 400 Lt;
šildymo katilą, kurio vidutinė rinkos vertė 1‘500 Lt;
pirties šildymo katilą, kurio vidutinė rinkos vertė 425 Lt;
pirties boilerį, kurio vidutinė rinkos vertė 50 Lt;
sugedusį pirties hidroforą, kurio vidutinė rinkos vertė 25 Lt
medinį stalą su 2 suolais, kurio vidutinė rinkos vertė 500 Lt, t.y. turto už 26‘875 Lt arba 7‘783,54 Eur.
Atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti:
automobilį Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 500 Lt (nors automobilis yra išregistruotas, tačiau faktiškai atsakovas juo naudojasi);
automobilio priekabą, v. n. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 250 Lt;
automobilį Audi A6 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 9‘400 Lt;
statybines medžiagas, panaudotas teisiškai neregistruoto garažo, esančio (duomenys neskelbtini) statybai, kurių vidutinė rinkos vertė 1‘000 Lt;
šaldiklį Snaigė, kurio vidutinė rinkos vertė 400 Lt;
miegamojo komplektą, keturių dalių spintą, tris spinteles ir komodą, kurių vertė 2‘750 Lt;
televizorių, kurio vidutinė rinkos vertė 50 Lt;
prieškambario spintą ir batų dėžę, kurių vidutinė rinkos vertė 65 Lt;
2 vonios spinteles, kurių vidutinė rinkos vertė 95 Lt;
medinį stalą su 3 suolais, kurių vidutinė rinkos vertė 500 Lt;
ąžuolinį stalą su 8 kėdėmis ir medinę indaują, kurių vidutinė rinkos vertė 2‘750 Lt;
lineiką, kurios vidutinė rinkos vertė 450 Lt;
sofą ir 2 fotelius, kurių vidutinė rinkos vertė 125 Lt;
2 suolus, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 40 Lt;
apvalų stalą, kurio vidutinė rinkos vertė 20 Lt;
trimerį, kurio vidutinė rinkos vertė 200 Lt;
pjūklą Husquarna, kurio vidutinė rinkos vertė 150 Lt;
žoliapjovę, kurios vidutinė rinkos vertė 100 Lt;
charkerį, kurio vidutinė rinkos vertė 75 Lt;
suvirinimo aparatą, kurio vidutinė rinkos vertė 200 Lt;
dujinę viryklę, kurios vidutinė rinkos vertė 450 Lt;
virtuvės baldų komplektą, kurio vidutinė rinkos vertė 1500 Lt;
kondicionierių, kurio vidutinė rinkos vertė 300 Lt;
keturių durų spintą, kurios vidutinė rinkos vertė 375 Lt;
medinį virtuvės kampą, kurio vidutinė rinkos vertė 300 Lt;
boilerį, kurio vidutinė rinkos vertė 50 Lt;
hidroforą, kurio vidutinė rinkos 50 Lt;
stebėjimo žiūronus, kurių vidutinė rinkos vertė 100 Lt;
traktorių žolei pjauti su priekaba, kurio vidutinė rinkos vertė 4‘600 Lt, t.y. turto už 26‘875 Lt arba 7‘783,54 Eur.
Pripažinti negaliojančia Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, sudaryta A. K. ir E. K. 2011 m. vasario 17 d. Anykščių rajono I-ojo notarų biure.
Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šį nekilnojamąjį turtą bendros 36‘768,13 Eur vertės:
žemės sklypą, 0,1817 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 258,58 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini);
pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Pripažinti ieškovei E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninę nuosavybės teisę į ½ dalį 0,1817 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 258,58 kv.m; pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių - kiemo statinių, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros 18‘384,07 Eur vertės.
Pripažinti atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninę nuosavybės teisę į ½ dalį 0,1817 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 258,58 kv.m; pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių - kiemo statinių, unikalūs Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros 18‘384,07 Eur vertės.
Priteisti ieškovei E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1‘631,53 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt vieną eurą 53 euro centus kompensacijos.
Kitas dalis ieškovės E. K. ieškinio atmesti.
Priteisti iš ieškovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1‘028,13 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus 13 euro centų) bylinėjimosi išlaidų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 748,54 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 54 euro centus) žyminio mokesčio ir 5,62 Eur (penkis eurus 62 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 5,62 Eur (penkis eurus 62 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.