Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Vaivai Šimkienei ir AS „Reverta“, atstovaujamai UAB „NIF Lietuva“, dėl antstolės Vaivos Šimkienės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė 2014-11-10 patvarkymu skundą tenkinti atsisakė ir skundą su vykdomąja byla Nr. 0071/14/00061 LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka persiuntė teismui. Atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą antstolė nurodė, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0071/14/00061 dėl priverstinio 12585,36 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš hipoteka įkeisto pareiškėjo turto, nurodyto sutartinės hipotekos lakšte, išieškotojo AS „Reverta“ naudai pagal 2013-03-27 Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2080. Vykdomajame įraše buvo nurodyta, kad skola turi būti išieškoma pagal 2007-03-27 Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro patvirtintą hipotekos lakštą, kuriuo buvo įkeistas E. L. ir A. B. priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Per raginime nustatytą terminą pareiškėjas skolos hipotekos kreditoriui neapmokėjo, todėl skolininko atžvilgiu buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai: paskirta įkeisto turto ekspertizė, areštuotas turtas. Dėl neva CPK 633 straipsnio 3 dalies padaryto pažeidimo antstolė nurodė, kad CPK 633 straipsnio 5 dalyje yra numatyta išimtis iš CPK 633 straipsnio 3 dalies, t.y., nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Antstolė negalėjo pakomentuoti, kodėl skolininkas nurodė, kad išieškotina iš jo suma yra 6292 Lt, nes išieškotojas reikalauja išieškoti 12585,36 Lt sumą ir byloje nėra duomenų, kad ši suma pasikeitė. Dėl palikimo priėmimo nurodė, kad vykdomojoje byloje gauti įrodymai, kad palikimą į A. B. priklausantį turtą priėmė pareiškėjas, tačiau jam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Palikimo priėmimo faktas ir paveldėjimo teisės liudijimas yra du skirtingi dalykai, ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra tik formalumas. Paaiškino, kad informacija apie areštuoto turto įvertinimą skolininkui buvo įteikta 2014-10-16, todėl nepažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkto reikalavimų buvo paskaičiuota daugiau kaip 20 dienų ir skolininkas buvo informantas apie planuojamas rengti varžytynes iš anksto.

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 14 b. l.). Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo antstolė Vaiva Šimkienė prašymų papildyti bylos medžiagą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Pareiškėjas teigia, kad iš jam ir mirusiajai A. B. priklausančio nekilnojamojo turto - buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinis išieškojimas negali būti vykdomas, nes nėra priimtas palikimas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalį paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kažikurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). CK 5.50 str. 2 d. nurodyti juridiniai faktai, į kuriems įvykus konstatuojama, kad palikimas yra priimtas, o būtent - įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus (CK 5.52 str. 1 d.).

Vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas E. L. priėmė po A. B. mirties atsiradusį palikimą kreipdamasis į palikimo atsiradimo vietos notarą: išieškotojo AS „Reverta“ atstovas UAB „NIF Lietuva“ įgaliotas asmuo antstolei Vaivai Šimkienei kartu su vykdomuoju raštu 2014-01-08 pateikė Šiaulių miesto antrojo notaro biuro 2012-04-19 raštą Nr. S-28, kuriame teigiama, kad pareiškimą priimti A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą padavė E. L., tačiau nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (3 v. b. l.). Be to, vykdomojoje byloje yra testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad mirusios A. B. palikimą 2010-04-08 priėmė E. L. (80 v. b. l.). Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas E. L. išreiškė valią priimti palikimą, atsiradusį po A. B. mirties, ir palikimą priėmė pateikęs notarui pareiškimą. Paveldėjimo faktą prieš trečiuosius asmenis galima panaudoti nuo informacijos apie juridinį faktą įregistravimo viešame registre. Nagrinėjamu atveju palikimo priėmimo faktas buvo įregistruotas viešajame registre, todėl pareiškėjo teiginys, kad po A. B. mirties atsiradęs palikimas nėra priimtas, nepagrįstas ir atmestinas.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad antstolė pažeidė CPK 663 str. 3 d., kuri nurodo, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio buto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jei skola viršija 7000 Lt, tačiau pareiškėjui priklausanti ir neginčijama skolos dalis siekia 5000 Lt (išieškotojas nurodo 6292 Lt).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/00061 antstolė Vaiva Šimkienė vykdo išieškojimą išieškotojui AS „Reverta“ iš pareiškėjo (skolininko) E. L. pagal 2013-03-27 Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2080 dėl 12585,36 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš hipoteka įkeisto pareiškėjo turto, nurodyto sutartinės hipotekos lakšte (1, 4, 5-9 v. b. l.). Hipotekos lakšte užfiksuota, kad 2007-03-27 įkeičiamas turtas yra nekilnojamasis turtas - butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio savininkai tuo metu buvo E. L. ir A. B. Įkeitimu užtikrinta prievolė, kilusi iš 2007-03-26 kreditavimo sutarties Nr. KS/043, kurios dydis yra 10 000 Lt plius sutartyje nustatytos palūkanos bei kiti sutartyje numatyti mokėjimai (5-9 v. b. l.). Minėtas hipotekos lakštas yra pasirašytas pareiškėjo, A. B. ir kreditą suteikusio banko atstovas, patvirtintas notarės ir hipotekos teisėjos. Hipotekos kreditorius pagal hipotekos lakštą kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo turėjo teisę reikalauti vykdomajame įraše nurodyti ne tik pagrindinę 10 000 Lt skolą, bet ir kitus pagal sutartį privalomus mokėjimus. Iš vykdomojoje byloje esančio 2013-03-27 notaro vykdomojo įrašo kopijos matyti, kad skolininko E. L. skolinio įsipareigojimo sumą sudaro negrąžinta 10 000 Lt skola, 714,50 Lt palūkanos, 1 735,75 Lt netesybos, 33,11 Lt nuostoliai, taip pat 102 Lt notarinės išlaidos, iš viso – 12 585,36 Lt ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo išieškomos sumos (4 v. b. l.). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 10 p., CK 4.194 str. 5 d.), todėl jį pateikus vykdyti antstoliui, šis gali atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą tik įstatymuose nustatytais atvejais, tačiau skolos dydžio antstolis nekvestionuoja ir ginčo tarp šalių dėl išieškotinos skolos dydžio nesprendžia. Vykdomojoje byloje esantis įrodymai patvirtina, kad išieškomos sumos iš pareiškėjo E. L. dydis yra 12585,36 Lt skolos ir 5 procentai metinių palūkanų nuo išieškomos sumos, byloje nėra duomenų, kad išieškotojas sudarė taikos sutartį su pareiškėju, kuria atsisakė dalies ar visos skolos, ar kitokiu būdu sumažino išieškotiną sumą, taip pat nėra duomenų, kad skolininkas dalį skolos padengė gera valia. Išdėstyta patvirtina, kad pareiškėjo teiginiai apie išieškomą skolos sumą yra nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad išieškojimą antstolė nukreipė į būstą, kuriame jis gyvena. Byloje duomenų apie tai, kad išieškojimas nukreiptas ne į būstą, kuriame gyvena pareiškėjas, nėra. Pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvenam galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 7000 Lt. Tačiau šie apribojimai netaikomi, kai išieškoma iš įkeisto turto (CPK 663 str. 5 d.). Nustačius išieškotiną sumą, kuri viršija 7000 Lt, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas priėmė po A. B. mirties atsiradusį palikimą, o įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (CK 5.52 str. 1 d.), taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra išieškoma iš hipotekos lakšte nurodyto įkeisto turto, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginys apie tai, kad antstolė, išieškodama skolą iš jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, pažeidžia CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus yra nepagrįstas jokiais duomenimis ir neatitinka teisinio reglamentavimo.

Pareiškėjas taip pat skundėsi dėl to, kad buto vertė buvo iš 45 000 Lt pakeista į 29 000 Lt pareiškėjo nesupažindinus su ekspertizės aktu.

CPK 681 str. nurodytuose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija ir teisingas skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui (LAT 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Antstoliui abejojant dėl turto vertės, jis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad antstolė, abejodama nekilnojamojo turto, kuris buvo įkeistas hipotekos lakštu ir iš kurio yra vykdomas išieškojimas, verte (vertė nustatyta 2007 m.), vadovaudamasi CPK 681 straipsnio 1 dalimi, 2014-04-04 patvarkymu Nr. 0071/14/00061 nutarė skirti ekspertizę rinkos vertei nustatyti turtui, kuris priklauso skolininkui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavesdama ekspertizę atlikti UAB „Inreal“ ekspertui A. L. (24 v. b. l.). Minėtas patvarkymas adresuotas skolininkui E. L. ir išieškotojo atstovui. 2014-04-10 nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. 14/04-069S nurodyta, kad buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną yra 29 000 Lt (25-43 v. b. l.). Ekspertizės akto kopiją antstolė 2014-04-28 išsiuntė išieškotojo atstovui (44 v. b. l.). CPK nenumatyta, kad ekspertizės aktas turi būti siunčiamas skolininkui, tačiau pats skolininkas vykdymo proceso metu turi būti aktyvus, aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.), o šią pareigą jis gali įgyvendinti pateikdamas prašymus antstoliui leisti susipažinti su visa bylos medžiaga (CPK 643 str. 2 p.). Be to, vadovaujantis CPK 681 straipsnio 3 dalimi, skolininkas turi teisę pareikšti prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, t.y., skolininkas, kuris dalyvavo areštuojant turtą, turi teisę per 3 darbo dienas nuo turto arešto dienos pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, o jei nedalyvavo areštuojant – per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. 2014-09-11 antstolė surašė turto arešto aktą, nurodydama eksperto nustatytą areštuojamo turto vertę – 29 000 Lt bei kitus įstatymuose numatytus privalomus nurodyti rekvizitus, kurį skolininkui registruotu laišku išsiuntė 2014-09-12 (53, 58-59 v. b. l.), tačiau jo skolininkui įteikti nepavyko, nes pagal paliktą pranešimą jo skolininkas neatsiėmė (60-62 v. b. l.). Antstolė pakartotinai siuntė skolininkui nurodytus dokumentus, tačiau jie vėl nebuvo įteikti, nes skolininkas jų pagal paliktą pranešimą neatsiėmė pašte (72 v. b. l.). Vokas su antstolės siųstais dokumentais pareiškėjui įteiktas tinkamai 2014-10-17 (73 v. b. l.). Taigi pareiškėjas per 3 darbo dienas nuo 2014-10-17 turėjo teisę pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Pareiškėjas nurodė nesutinkantis su turto įvertinimu 2014-11-03 skunde, taigi praleidęs įstatymuose nustatytą terminą. Paminėtina, kad pareiškėjas 2014-11-03 skunde neprašė atnaujinti praleisto termino, antstolio patvarkymo dėl eksperto skyrimo neskundė, nušalinimo ekspertui nereiškė, motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados bei tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė nei antstoliui, nei teismui, neprašė antstolio skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginys dėl turto vertės nustatymo, taip pat nesupažindinimo su ekspertizės aktu yra nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad varžytynės buvo planuojamos paskelbti pažeidžiant CPK 510 ir 512 str., t.y., nesulaukus 20 dienų termino, per kurį pareiškėjas turėjo teisę apskųsti antstolio veiksmus, pabaigos.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2014-09-11 antstolė surašė turto arešto aktą. Tą pačią dieną antstolė parengė skolininkui pranešimą Nr. 0071/14/00061, kuriame nurodė, kad 2014-10-03 nuo 9 val. iki 14 val. internetiniame portale www.evarzytynes.lt bus skelbiamos pirmosios varžytynės, kurių metu bus parduodamas E. L. priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kaina paskelbus pirmąsias varžytines yra 23200 Lt (51, 52, 53 v. b. l.). Turto arešto aktas ir pranešimas skolininkui išsiųstas registruotu laišku 2014-09-12 (58-59 v. b. l.), tačiau jo skolininkui įteikti nepavyko, nes pagal paliktą pranešimą jo skolininkas neatsiėmė (60-62 v. b. l.). Antstolė pakartotinai siuntė skolininkui nurodytus dokumentus, tačiau jie vėl nebuvo įteikti, nes skolininkas jų pagal paliktą pranešimą neatsiėmė pašte (72 v. b. l.). Vokas su antstolės siųstais dokumentais pareiškėjui įteiktas tinkamai 2014-10-17 (73 v. b. l.). 2014-10-22 antstolė išsiuntė išieškotojo atstovui ir skolininkui E. L. pranešimą Nr. 0071/14/00061, kuriuo informavo apie tai, kad 2014-11-12 nuo 9 val. iki 14 val. internetiniame portale bus skelbiamos pirmosios varžytynės, kurių metu bus parduodamas E. L. priklausantis nekilnojamasis turtas (77 v. b. l.). Šis pranešimas skolininkui įteiktas tinkamai 2014-10-24 (78 v. b. l.). Pagal CPK 706 straipsnio 1 dalį apie varžytines antstolis paskelbia specialiame interneto tinklapyje. Detalesnę varžytynių paskelbimo tvarką numato Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (su pakeitimais iki 2014-08-01), kurios 96 punkte nurodyta, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Pareiškėjui informacija apie areštuoto turto įvertinimą buvo išsiųsta 2014-09-12, taigi tai, kad pirmosios varžytynės turėjo būti paskelbtos 2014-10-03 – nepažeidžia nustatyto reglamentavimo. Tačiau, kaip matyti iš vykdomosios bylos, antstolė, įteikus minėtus dokumentus skolininkui 2014-10-17, siekdama nepažeisti įstatymuose numatytų skolininko teisių, pakartotinai 2014-10-22 išsiuntė skolininkui ir išieškotojui pranešimą apie 2014-11-12 planuojamas (praėjus daugiau nei 20 dienų nuo išsiuntimo) paskelbti pirmąsias varžytynes, todėl laikytina, kad antstolė nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyto termino pirmosioms varžytynėms paskelbti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad antstolė, planuodama paskelbti pirmąsias varžytynes, neturi galimybių nustatyti, kada bus įteiktas pranešimas skolininkui ir/ar išieškotojui apie planuojamas paskelbti pirmąsias varžytynes, ir tai, kad pirmosios varžytynės paskelbiamos nepasibaigus CPK 512 straipsnyje numatytam terminui skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, nepagrįstai nesuvaržo ir nepažeidžia pareiškėjo teisių apskųsti antstolio veiksmus, o praleidus CPK 512 straipsnyje numatytą terminą – kreiptis dėl minėto termino atnaujinimo. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau – skolininkas vykdymo proceso metu turi būti aktyvus, aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.), pareiškėjui buvo žinoma apie susidariusią skolą, jį antstolė ragino skolą sumokėti, tačiau pareiškėjas į raginimą nesureagavo. Pareiškėjui buvo žinoma apie areštuotą turtą, jo vertę, jam buvo įteiktas pranešimas apie planuojamas pirmąsias varžytynes 2014-10-17, jis žinojo, kokiame tinklapyje antstolė jas skelbia. Pakartotinio pranešimo apie planuojamas 2014-11-12 paskelbti varžytynes įteikimas 2014-10-24 pareiškėjui nesukliudė 2014-11-03 pateiki skundą antstolei, o 2014-11-04 - Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2014-11-04 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nelaikoma, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė apskųsti antstolės veiksmus.

Pareiškėjas skundu prašė stabdyti vykdomąją bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK yra numatytas privalomas vykdomosios bylos stabdymas (CPK 626 str.) ir antstoliui suteikta teisė visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą (CPK 627 str.). Abiem atvejais CPK numato baigtinį vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašą. Pareiškėjo skunde nurodyti vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai nepatenka į CPK nustatytų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašus, todėl minėtas jo prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo E. L. skundas atmestinas. Skundą atmetus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo priimtos nutarties įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo E. L. skundą atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-04 nutartimi dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/00061, palikti iki nutarties įsiteisėjimo.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.