Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Margaritos Kiudytės – Čarienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, teistas 2021 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – KB) 140 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė 68 MGL (3 400 Eur) dydžio baudą bei 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuria jis įpareigotas laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programose. 2022 m. rugsėjo 24 d. laisvės apribojimo bausmę atliko. 2022 m. vasario 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi 68 MGL bauda išdėstyta dalimis, per 24 mėnesių laikotarpį, kas mėnesį sumokant po 141,6 Eur, mokėjimus pradedant nuo 2022 m. kovo 1 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

recidyvistas G. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo:

jis, 2024 m. sausio 20 d., apie 11.20 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatytas 0,21 promilių girtumas, konflikto metu tyčia suėmė rankomis sugyventinei E. B. už kaklo, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po to tampė nukentėjusiąją sugriebęs jai už rankos ir stipriai ją spausdamas, padarydamas poodines kraujosruvas E. B. dešinėje rankoje, kairės plaštakos antro piršto odos nubrozdinimą ir tokiu būdu smurtaudamas nežymiai ją sužalojo.

Iš įtariamojo G. M. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su E. B. kartu gyvena apie tris metus; su jais kartu gyvena jos 5 metų sūnus. 2024 m. sausio 19 d. vakare namuose jie su sugyventinės drauge A. B. vakarojo, vartojo alkoholį. Jis išgėrė 0,5 litro talpos butelį degtinės, o jos dviese gėrė šampaną, kiek išgėrė nežino. Ryte atsikėlus tarp jo ir E. svetainėje įvyko žodinis konfliktas, nes ji telefonu bendravo su kitais vyrais; vėliau tęsėsi konfliktas miegamajame. Sutinka, kad sugyventinei suėmė už kaklo ir spaudė jos ranką, taip jai sukėlė fizinį skausmą. Pasibaigus konfliktui E. iškvietė pareigūnus. Atvykę pareigūnai jam nustatė 0,21 promilių girtumą, priminė, kad jam yra galiojantis orderis ir negali būti šiuose namuose. Dėl įvykio labai gailisi, pakeitė savo elgesį, užsikodavo nuo alkoholio, E. B. atsiprašė. Sutinka išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą, ketina oficialiai įsidarbinti (b. l. 100-103, 114-116).

Iš 2024 m. sausio 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėja E. B. pranešė ir parodė, kad ji su savo sugyventiniu G. M. kartu gyvena du metus, su jais gyvena jos sūnus A.. Tarp jos ir sugyventinio nuolat vyksta konfliktai, kadangi jis yra labai pavydus, prisigalvoja nebūtų dalykų, persekioja, tikrina jos telefoną ir pan. 2024 m. sausio 20 d., apie 11.15 val., jai į jos telefoną parašė žinutę pažįstamas žmogus, o G. pradėjo klausinėti, kodėl ji su juo susirašinėja, supyko, pradėjo konfliktą, kurio metu čiupo jai už kaklo bei jį spaudė abiem rankomis, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji nurodė, kad iškvies policiją, dėl ko jis vėl įsisiautėjo, sugriebė jai už rankos aukščiau alkūnės; ji juto fizinį skausmą, ant rankos liko kraujosruvos. Paėmusi telefoną ir norėdama išsikviesti policiją, nukentėjusioji pamatė kraujuojantį kairės rankos rodomąjį pirštą, kuris buvo įdrėkstas iš vidinės pusės. Kur ir kaip susižeidė, nurodyti negali, nes nepajuto, gali būti susistumdymo metu. Paskambinus policijai ir vos spėjus pasakyti adresą ir tai, kad vyksta konfliktas, G. griebė ir atėmė iš jos telefoną bei pakėlė jį ant virtuvinės spintelės viršaus, kad neiškviestų pagalbos. Jų konfliktą matė jos draugė A. B.. Įvykio metu G. galiojo smurto artimoje aplinkoje (SAA) orderis, kuris buvo išduotas 2024 m. sausio 15 d., tačiau jis turėjo buto raktus ir savavališkai parėjo. Ji iškart į policiją nesikreipė, nes sugyventinis nekonfliktavo, elgėsi adekvačiai (b. l. 1-8).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji E. B. parodė, kad su G. M. susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jo nebijo. Sugyventinis anksčiau dažnai būdavo neblaivus, tada tarp jų ir kildavo konfliktai. 2024 m. vasario 1 d. G. nuo alkoholio užsikodavo, konfliktų tarp jų nebėra (b .l. 41-44).

Iš 2024 m. sausio 22 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių ir BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000038426) išrašo nustatyta, kad 2024 m. sausio 20 d., apie 11.21 val., dirbant ekipaže „L2004“ kartu su tyrėju L. A., iš Klaipėdos apskrities VPK VS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu: (duomenys neskelbtini), vyras trenkė pranešėjai į galvą, smurtauja, namuose yra 1 mažametis vaikas. Pokalbis nutrūko, girdėjosi grumtynių garsai. Atvykus nurodytu adresu E. B. nurodė, kad jos sugyventinis G. M. konflikto metu čiupo ją už kaklo, tampė, bandė atimti telefoną, po to sugriebęs už rankos stipriai spaudė. Konfliktas kilo dėl to, kad E. B. susirašinėjo su draugu žinutėmis. Konfliktai kartojasi nuolat, teigė, kad 2021 m. jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas G. M. atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje. Bute taip pat buvo E. B. draugė A. B. ir mažametis E. sūnus A. K., kurie matė įvykį. Apžiūrint E. B. ant kaklo buvo matomi paraudimai, ant dešinės rankos vidinės pusės, žasto srityje – kraujosruvos, kairės rankos rodomojo piršto pagalvėlė pradrėksta, matėsi kraujuojantis pradrėskimas. Atvykusi GMP apžiūrėjo E. B., ji į gydymo įstaigą važiuoti atsisakė. Apklausta įvykį mačiusi E. draugė A. B. patvirtino, kad konfliktas vyko dėl susirašinėjimo, kad G. M. tampė E. už rankos, bandė atimti telefoną bei laikė suspaudęs ją už galvos, bet smaugimo fakto nematė. G. M. išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. 0724000001247 (PRĮR ROIK: 0124000027795 ), galiojantis nuo 2024 m. sausio 15 d. 12.00 val. iki 2024 m. sausio 29 23.59 val., kuriuo jis įpareigotas nesilankyti pavojų patiriančio asmens – E. B. – gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja. G. M., būdamas nurodytu adresu, pažeidė orderį, todėl jam surašytas administracinių nusižengimų protokolas ROIK 24229875851. G. M. savo kaltę neigė, tvirtino, kad konfliktavo žodžiu, fizinio smurto nenaudojo (b. l. 9, 51-53).

Iš 2024 m. sausio 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-8, 54-59).

Iš 2024 m. sausio 21 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėta E. B. ant kurios fiksuotos smurto žymės: paraudimas kaklo apatinėje dalyje iš priekio, kraujosruva dešinės rankos žaste ir kraujuojantis įdrėskimas kairės rankos rodomojo piršto pagalvėlėje (b. l. 16-18, 19-22).

Iš 2024 m. sausio 20 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad 2024 m. sausio 20 d. 11.48 val. įvykio vietoje medikams apžiūrėjus E. B., nustatyta, kad moteris skundžiasi dešinio žasto raumenų skausmu, nukentėjo šeimyninio konflikto metu. Ranka buvo stipriai suspausta, stebima besiformuojanti poodinė kraujosruva. Preliminari diagnozė: peties ir žasto kiti paviršiniai sužalojimai (b. l. 39-40).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 72/2024 (03) nustatyta, kad E. B. padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, kairės plaštakos II piršto odos nubrozdinimas. Poodinės kraujosruvos padarytos kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai rankų pirštų galais suspaudžiant šias sritis. Poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje galėjo susidaryti pasyviai ginantis nuo ją žalojusio įrankio ar daikto poveikio. Kairės plaštakos II piršto odos nubrozdinimas padarytas bukabriaunio daikto dinaminiu poveikiu, sudavimo ar atsitrenkimo metu. Šie nežymūs sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais smūginiais bei dinaminiais poveikiais (b. l. 32-34).

Iš 2024 m. sausio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnams

prisistačiusi nukentėjusioji E. B. nurodo, kad pareigūnus kvietė ji, nes bute esančiam vyriškiui išrašytas orderis, tačiau jis turi buto raktus ir atsirakinęs ateina. Ji su pareigūne nueina į kitą kambarį, nusiėmusi naktinius parodo sužalojimus. Į kambarį ateina draugė, kuri patvirtina, kad matė visą įvykį. E. B. pasakoja, kad skauda ranką, jai sukėlė fizinį skausmą, ji sugyventiniui turi pretenzijų. Atvykę medikai apžiūri nukentėjusiąją, matyti kraujuojantis pirštas. Vėliau pareigūnas bendrauja su G. M., paaiškina jam, kad pagal SAA orderį jis negali čia būti. Vyriškis atsako, kad neturi kur gyventi, todėl gyvena čia ir nurodo, kad prieš sugyventinę nesmurtavo. G. M. alkotesteriu nustatomas 0,21 promilių neblaivumas. Pastarasis paaiškina, kad alkoholį vartojo iš vakaro kartu su sugyventine (b. l. 23-25).

Iš 2024 m. sausio 20 d. alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta, kad 11.51 val. G. M. nustatytas 0,21 promilių neblaivumas, E. B. buvo blaiva (b. l. 81-82,83).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. B. parodė, kad 2024 m. sausio 19 d. atvyko pas draugę E. B. į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo E., jos sūnus A. bei draugės sugyventinis G.. Visi bendravo, kartu leido laiką, nesipyko, vakare nuėjo miegoti. Ryte atsikėlus visi sėdėjo svetainėje, E. sėdėjo ant sofos ir su kažkuo susirašinėjo žinutėmis. G. jos paklausė, su kuo ji rašinėjasi, E. atsakė, kad su draugu ar pažįstamu. Tada G. pakeltu tonu ėmė klausinėti, kodėl su juo rašinėjasi, jie sukonfliktavo, G. bandė atimti E. telefoną. Kas vyko, kai jie įžengė į miegamojo zoną, liudytoja nematė, tik girdėjo, kai E. prašė G. ramintis, nesitampyti. Po to G. su E. vėl parėjo į virtuvę, toliau konfliktavo, G. vadino ją „prostitute, šliuha“. Vienu metu G. priėjo prie E., prirėmė ją prie sienos ir tampė jai už rankos, po ko sugriebė abiem rankomis E. už galvos ir laikė suspaudęs, prirėmęs galvą prie sienos bei žiūrėdamas jai į akis kažką sakė. Tada E. paėmusi telefoną pradėjo skambinti policijai, tačiau nebaigus pokalbio G. atėmė telefoną ir padėjo virtuvėje ant viršutinės spintelės. Iki policijai atvykstant G. nurimo. Visą įvykį matė E. sūnus A., kuris labai išsigando (b. l. 47-50).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis G. M., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę E. B., nežymiai ją sužalojo. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais. Specialisto išvada ir bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 ir 13 punktai).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis G. M. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę. G. M. anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius penkis metus 15 kartų baustas už įvairaus pobūdžio administracinius teisės nusižengimus, paskirtas baudas iš dalies sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis ne pirmą kartą smurtavo prieš nukentėjusiąją, jam net šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, kurį jis su jos leidimu pažeidė. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus, tikintis, kad tai teigiamai paveiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti: kaltinamasis įpareigotinas per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos įsidarbinti arba užregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM ir bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, G. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant vieną programų ciklą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, esančią byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (IBPS).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos įsidarbinti arba užregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM ir visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos įsidarbinti arba užregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM ir visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, G. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant vieną programų ciklą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, esančią byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (IBPS).

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.