Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-04-25 · Civilinė byla Nr. 2-24-496/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-25
Bylos Nr.
2-24-496/2013
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00575-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Ieškovas
E. R.
Trečiasis asmuo
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi
Atsakovas
R. V.
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-24-496-2013Teisminio proceso Nr.2-23-3-00575-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 76.4., 78.2.1., 116.4 (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 25 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant ieškovės E. R. atstovei, advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

trečiojo asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal E. R. ieškinį atsakovui R. V., su trečiuoju asmeniu Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl tėvystės nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. R. ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas R. V., a.k(duomenys neskelbtini), yra ieškovės dukters E. R., a.k(duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. V. vaikui E. R., a.k(duomenys neskelbtini), 700 Lt išlaikymo kas mėnesį nuo 2012m. rugsėjo 01d. iki jos pilnametystės ir 8400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių nuo vaiko gimimo.

Ieškovė E. R. ankstesnio teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį patenkinti. Ieškovė paaiškino, kad ji su R. V. yra pažįstama labai seniai, su juo intymiai bendravo apie dešimt metų. 2010 metų birželio 7 dieną jį išvyko į Airiją padirbėti, Airijoje tuo metu buvo ir atsakovas. Jie gyveno atskirai, tačiau susitikinėjo, artimai bendravo. Grįžusi į Lietuvą 2010 metų rugpjūčio 14 dieną, ji suprato esanti nėščia. Pranešus šią žiną atsakovui, šis apsidžiaugė. 2011m. balandžio 28 dieną jai gimė dukra E. R.. Vėliau, kai dukrytei buvo apie 4 mėnesius, R. V. ją su dukra pasikvietė gyventi į Airiją, nupirko bilietus. Jos nuvažiavo ir kartu su R. V., kaip bendra šeima gyveno apie šešis mėnesius. Tėvystę tuomet jis pripažino, jis pirkdavo maistą, rūbus ir kitus reikmenis vaikui. Po pusmečio ji su atsakovu susipyko, iš pradžių išėjo gyventi pas jo seserį, o vėliau 2012-07-02 grįžo į Lietuvą. Ieškovė paaiškino, kad ji bendrauja su R. V. artimaisiais, t.y. su jo mama, sesrimi. Jiems ji pranešė, kad laukiasi Ričardo vaiko. Atsakovo mama iki šiol lanko ją su dukrele, parveža dovanų. Dukters E. R. išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 700 Lt per mėnesį nuo 2012m. rugsėjo 1 dienos ir 8400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių nuo vaiko gimimo. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu dar nedirba, augina dukrytę, pragyvena iš tėvų duodamų pinigų, gaudavo pašalpas iš darbo biržos.

Ieškovės atstovė prašo patenkinti ieškinį, nurodo, kad fotonuotraukos, susirašinėjimas skype su atsakovu R. V. ir jo mama bei seserimi įrodo, kad ieškovė artimai draugavo su atsakovu, susilaukė jo vaiko. Paskyrus DNR ekspertizę atsakovas R. V. buvo informuotas apie ekspertizės paskyrimą, tačiau nenuvyko jos atlikti. Tai prašo įvertinti kaip vengimą pateikti įrodymą, patvirtinantį, kad jis yra E. R. tėvas. Prašo nustatyti, kad E. R. tėvas yra R. V. bei priteisti iš jo išlaikymą vaikui po 700 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių nuo vaiko gimimo iki bylos užvedimo.

Atsakovas R. V. į teismo posėdžius neatvyko, jam apie posėdžius ir ekspertizės paskyrimą buvo pranešta elektroniniu paštu bei skelbimais specialiame interneto tinklapyje, ieškinys su priedais buvo įteiktas atsakovo seseriai Airijoje (t.1, l.23). Atsakovas nepareiškė nuomonės dėl E. R. ieškinio.

Šalies argumentai

Trečiojo asmens – Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovas su ieškiniu sutinka, nurodo, kad atsakovas nėra aktyvus, jis vengė atlikti ekspertizę, tai yra pagrindas teismui nustatyti tėvystę, kad jis yra vaiko E. R. tėvas. Atstovas nurodo, kad atsakovas uždirba pakankamai, kad galėtų išlaikyti savo nepilnametį vaiką, prašo priteisti išlaikymą po 700 Lt per mėnesį ir išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš gimimo liudijimo (l.5) matyti, kad 2011 metų balandžio 28 dieną gimė E. R., jos mama – E. R., įrašų apie tėvą nėra.

Lietuvos CK 3.146 str.1d. nustato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas taip pat ir kiti įrodymai. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Ieškovės E. R. aiškinimą apie artimą bendravimą su atsakovu R. V. pagrindžia susirašinėjimas su juo elektroninio ryšio priemonėmis, dažnas bendravimas nuo 2010m. birželio mėn. iki lapkričio mėnesio (t.1, l.110- 142, t/2 l.2-8), bei nuo 2011m. rugpjūčio iki gruodžio mėnesio (t.t. l.61-109). Susirašinėjimo metu ieškovė su atsakovu kalba apie laukiamo vaikelio gimimą, atsakovas išrenka E. R. vaikeliui vardą – Ema (t.2, l.8), vėliau vis klausia apie besilaukiančios ieškovės sveikatą, po vaikelio gimimo ir apie Emutės sveikatą. Elektroninio ryšio priemonėmis ieškovė nurodo bendravusi su atsakovo mama ir seserimi, tai patvirtina susirašinėjimo kopijos (t.2. l.9-14). Iš atsakovo sesers Erikos laiško (t.2, l.11) matyti, kad atsakovas savo artimiesiems pripažino turįs dukrą Emutę, kurios „tikrai nepaliks“. Fotonuotraukų kopijos (t.1, l.6, 7) patvirtina ieškovės ir atsakovo bendravimą, bendrą švenčių šventimą. Fotonuotraukoje (t.1. l.6, apatinė nuotrauka) užfiksuoti ieškovė E. R. su dukra Ema bei atsakovas R. V., kaip bendra šeima. Ieškovė nurodo, kad ši nuotrauka daryta 2012m. balandžio 29 dieną Airijoje per E. R. vienerių metų gimtadienį.

Ieškovės prašymu bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ekspertizė tėvystei nustatyti (t.1, l. 33-34), Apie ekspertizės paskyrimą atsakovas buvo informuotas paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje bei elektroniniu paštu (t.1, l.37-38). Tačiau atsakovas nenuvyko ekspertizės atklikimui. Ekspertizės atlikimui paskirtu laiku į serologijos ir DNR laboratoriją nuvyko ieškovė E. R. su dukra E. R. (t.1, l.41). Atsižvelgiant į anksčiau aptartus įrodymus, atsakovo visišką neveikimą byloje, bei į tai, kad atsakovas R. V. nepareiškė prieštaravimo dėl ieškinio ir nepaneigė ieškovės teiginių dėl jo tėvystės, bei nenuvyko atlikti ekspertizės, toks atsakovo elgesys yra vertinamas kaip tėvystės įrodymas. Bendraujant su ieškove, bei savo artimiesiems atsakovas ne kartą yra pripažinęs tėvystę, bei iš laiško teksto (t.1, l.11) galima spręsti, kad jis ketino oficialiai pripažinti E. R. tėvystę, tačiau iki šiol to nepadarė, todėl ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo yra tenkintinas.

Nuo gimimo iki šiol E. R. gyvena su mama E. R.. Ieškovė paaiškino, kad ji su dukra Ema kartu su atsakovu R. V. gyveno šešis mėnesius. Ieškovė nurodo, kad visą likusį laiką atsakovas dukteriai E. R. išlaikymo neskyrė.

Ieškovė E. R. prašo priteisti iš R. V. nepilnametės dukters Emos išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės ir 8400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus nuo vaiko gimimo iki bylos užvedimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė nurodė, kad kas mėnesį vaiko išlaikymui, jo poreikiams tenkinti reikia daugiau nei po 1000 litų. Ieškovė pateikė kasos čekius, kuriais įrodinėja, kad kas mėnesį turi daugiau nei po 1000 Lt išlaidų (t.2, l.17- 49). Ieškovė nurodo, kad šiuo metu nedirba, augina dukrą Emą, gyvena tėvų name, stengiasi prisidėti prie namo šildymo, mokesčių už komunalinius patarnavimus. Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2d. nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą. Šiuo metu minimali mėnesio alga 1000 Lt.

Vaikas turi būti išlaikomas abiejų tėvų. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Ieškovė nurodė, kad ji su dukra Ema pragyveno iš socialinių pašalpų ir tėvų pagalbos, Atsakovas išlaikymo neteikia, jis tik yra atsiuntęs vaikui vežimėlį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas R. V. uždirba apie 1300 eurų per mėnesį. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo pajamas ir turtinę padėtį.

Remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įstatyme nustatytu išlaikymo dydžiu, kuris siekia 1 minimalią mėnesio algą, pripažįstama, kad vaiko poreikius ir tėvo galimybes atitiks išlaikymo priteisimas E. R. iš tėvo R. V. ½ dalį minimalios mėnesio algos, t.y. po 500 Lt į mėnesį, ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.), tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus iki ieškinio pareiškimo metus. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą konkrečia pinigų suma, t.y. numatyta CK 3.196str.1d.2p. forma. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra sprendžiamas atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Nors atsakovui tėvystė nustatoma šiuo sprendimu, tačiau teisė į išlaikymą vaikui atsiranda nuo gimimo dienos, o ne nuo bylos išsprendimo laiko. Išlaikymo įsiskolinimas yra priteistinas už 10 mėnesių, o ne už 12 mėnesių, kaip prašo ieškovė, nes nuo E. R. gimimo iki bylos užvedimo praėjo vieneri metai ir keturi mėnesiai, o ieškovė paaiškino, kad šešis mėnesius ji su dukra gyveno kartu su atsakovu, todėl daroma išvada, kad šiuo laikotarpiu, šešis mėnesius atsakovas dukrą Emą išlaikė. Išlaikymo įsiskolinimas yra priteisiamas anksčiau aptarta suma – po 500 Lt per mėnesį. Ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš viso priteisiant 5000 Lt išlaikymo įsiskolinimo.

Nustatytina, kad išlaikymą vaikui uzufrukto teise valdo ir tvarko ieškovė E. R.

CPK 93str.1d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės E. R. ieškinys iš esmės yra patenkinamas, todėl jai priteistinos iš atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 143 Lt žyminio mokesčio (t.1, l.2), 800 Lt išlaidų advokato pagalbai (t.1, l.13), 13,96 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (t.1, l.23), iš viso 956,96 Lt.

E. R. pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 199,84 Lt kelionės išlaidų (t.1, l.49), tačiau ji nenurodė, kokia transporto priemone važiavo į Vilnių ekspertizės atlikimui, kokios buvo būtinos kuro sąnaudos, todėl nėra galimybės apskaičiuoti kelionės išlaidų dydžio ir jos nėra priteisiamos.

Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra atleista, jos ieškinys yra tenkinamas priteisiant išlaikymą po 500 Lt per mėnesį ir 5000 Lt išlaikymo įsiskolinimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistini 330 Lt dydžio žyminis mokestis, ir 8,30 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (l. 1), iš viso 338,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis LR CPK 259, 268-282, 293str.4d., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad E. R., a.k(duomenys neskelbtini), tėvas yra R. V., a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. V., a.k(duomenys neskelbtini), dukters E. R., a.k(duomenys neskelbtini), materialiniam išlaikymui po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį nuo 2012-09-01 iki E. R. pilnametystės, ir materialinio išlaikymo įsiskolinimą 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) už 10 mėnesių nuo vaiko gimimo iki bylos užvedimo.

Išlaikymą uzufrukto teise valdo ir tvarko E. R., a.k(duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti E. R. iš R. V. 956,96 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt šešis litus 96ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš R. V. 338,30 Lt (tris šimtus trisdešimt aštuonis litus 30ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Valčiukienė