Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Š. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys: notaras R. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyrius, kredito unija „Mano unija“, M. Š., M. G., išvadą teikianti institucija: valstybės biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. Š. sutiko su pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad yra vienintelis V. Š. sūnus, kitų vaikų nėra, tėvo santuoka buvo nutraukta labai seniai, maždaug 1987 metais. Palikimo jis atsisakė, nes galvojo, kad turtą sudaro tik butas, kuris testamentu paliktas M. G. Akcentavo, kad V. Š. tėviškė buvo Kupiškio rajone, tačiau niekas šeimoje nežinojo, kad jo tėvas ten turi žemės sklypą.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. G. sutiko su pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad yra pareiškėjos motina. Tam tikrą laiką gyveno kartu su V. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prižiūrėjo ir rūpinosi V. Š., nes jis sunkiai sirgo. Už priežiūrą jai testamentu ir buvo paliktas butas. Po V. Š. mirties ji kreipėsi į notarą, vėliau kreipėsi į antstolį dėl turto apyrašo sudarymo, gavusi dokumentus iš antstolio nesuprato, kad yra dar ir kito turto, nes dokumentų detaliai nenagrinėjo, juose nenusimanė, turto apyrašą perdavė notarui. Vėliau, 2022 m. vasario mėnesį, notaras jai pasakė, kad yra ir kito turto, todėl negali jai išduoti paveldėjimo dokumentų. Šiuo metu jai paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas.

Kiti suinteresuoti asmenys ir išvadą teikianti institucija į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims (notarui R. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriui, kredito unijai „Mano unija“) ir išvadą teikiančiai institucijai (valstybės biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui) teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 443 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2010 m. balandžio 14 d. pareiškėja ir M. Š. įregistravo santuoką. Sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus: L. Š., gim. 2012 m. rugsėjo 17 d., T. Š., gim. 2015 m. rugsėjo 29 d. Nepilnamečių vaikų senelis ir pareiškėjos sutuoktinio M. Š. tėvas V. Š. mirė 2021 m. balandžio 24 d., tai patvirtina medicininis mirties liudijimas Nr. 21-26106775.

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad mirusio V. Š. turtą sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris pagal 2014 m. kovo 3 d. testamentą paliktas M. G. Turtą, neįtrauktą į 2014 m. kovo 3 d. testamentą, sudaro: žemės sklypas, 1,0900 ha bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), AB „Mano bankas“ esančios 182 vnt. akcijų. Šias aplinkybes patvirtina 2021 m. rugsėjo 8 d. antstolio Vitalio Milevičiaus sudarytas paveldimo turto apyrašas Nr. 0013/21/01060, 2022 m. vasario 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas.

Pareiškėjos sutuoktinis M. Š. 2021 m. liepos 23 d. atsisakė priimti jam priklausančią palikimo dalį po tėvo V. Š. mirties, pareiškimą dėl palikimo atsisakymo pateikė Vilniaus m. sav. 18-ojo notaro biuro notarui R. P.

Byloje nustatyta, kad paveldimą turtą sudaro ne tik turtas, bet ir skoliniai įsipareigojimai, t. y. AB „Mano bankas“ pagal 2017 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr. P00663 (bendraskolė, solidari skolininkė M. G.), negrąžinto kredito suma 46 030,78 Eur. Remiantis byloje esančia sutartinės hipotekos sutartimi, skolininkais nurodyti V. Š., R. Š. bei M. G. Kaip minėta, pareiškėja teigė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, pilnai pakanka padengti įsiskolinimui, nurodė, kad vaikams paveldėjus turtą jokie jų turtiniai interesai ateityje nebus pažeisti ar kitaip suvaržyti, kadangi bus paveldima pagal turto apyrašą, o vaikų senelio mirties paveldimas turtas nėra niekuo suvaržytas dėl V. Š. įsiskolinimo. Remiantis byloje esančia medžiaga, nenustatyta asmenų, kurie būtų kreipęsi dėl palikėjo V. Š. turto paveldėjimo – žemės sklypo, banke esančių akcijų. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad dėl palikimo priėmimo pagal testamentą kreipėsi M. G., o M. Š. palikimo atsisakė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nepilnamečiai vaikai, sutuoktiniui M. Š. atsisakius priimti palikimą, yra V. Š. antros eilės įpėdiniai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

Terminas V. Š. palikimui priimti suėjo 2021 m. liepos 25 d. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad po V. Š. mirties nebuvo žinoma apie jo kokį nors kitą turtą, išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurį pagal testamentą paveldėjo M. G.. Pridūrė ir tai, kad antstolio turto apyrašas sudarytas tik 2021 m. rugsėjo 8 d. M. G. neinformavo pareiškėjos, ar jos vyro dėl likusio paveldimo turto, nesuprato sudaryto apyrašo esmės, tačiau apie turtą sužinojus 2022 m. vasario mėnesį, aktyvių veiksmų buvo imtasi nedelsiant. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad operatyviam dokumentų sutvarkymui sutrukė ir jos sveikatos problemos. Suinteresuoti asmenys bei išvadą teikianti institucija prieštaravimų, kad būtų patenkintas pareiškėjos prašymas, nepareiškė.

Įvertinus pareiškėjos nurodytas priežastis, kodėl ji laiku nesikreipė į teismą dėl leidimo priimti palikimą, atsiradusį po V. Š. mirties, nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui nepilnamečių vaikų vardu priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Termino praleidimo priežastys – objektyvios, kadangi niekam iš šeimos nebuvo žinoma apie kitą palikėjo turtą. Pareiškėja, gavusi teisingą informaciją ir duomenis dėl palikimo priėmimo, nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama įgyvendinti nepilnamečių įpėdinių teisę priimti senelio palikimą, į teismą kreipėsi per tris mėnesius po sužinojimo, taigi sąmoningo vilkinimo ar pasyvumo nenustatyta. Taigi, pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir susiklosčiusi situacija – įvertinus tai, kad pareiškėja siekia įgyvendinti nepilnamečių vaikų teises, laikytinos pakankamai svarbiomis priežastimis tenkinti pareiškėjos pareikštą prašymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl termino palikimui nepilnamečių vaikų vardu priimti tenkintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo išdavimo

Pareiškėja R. Š. prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo V. Š. mirties, nepilnamečių L. Š. ir T. Š. vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Pareiškėja R. Š. yra nepilnamečių L. Š. ir T. Š. atstovė pagal įstatymą. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą nepilnamečiai vaikai yra palikėjo V. Š. antros eilės įpėdiniai. Taigi jie turi teisę paveldėti mirusio senelio palikimą. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos sutuoktiniui M. Š. atsisakius palikimo ir per vėlai sužinojus apie likusį palikėjo turtą, neįeinantį į testamentą, nebuvo galimybės tinkamai priimti likusio V. Š. turto. Pasak pareiškėjos, skolinių įsipareigojimų suma šiai dienai mažesnė nei nurodytas turimas turtas, taip pat turtas bus priimtas esant turto apyrašui, todėl paveldimo turto balansas yra teigiamas, nepilnamečių vaikų interesai pažeisti nebus. Tačiau siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, pareiškėjai teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išduotinas pagal antstolio sudarytą palikėjo turto apyrašą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.53 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju už palikėjo skolas atsakoma tik paveldėtu, bet ne visu savo turtu.

Pareiškėjai išaiškintina, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.

Kadangi pareiškėja už pareiškimą sumokėjo 55 Eur daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymas, remiantis aukščiau išdėstytomis normomis, yra pagrindas grąžinti pareiškėjai permokėtą žyminio mokesčio dalį - 55 Eur, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 ir 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291, 576–578 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą nepilnamečių vaikų L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2021 m. liepos 24 d.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjai R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidimą nepilnamečių vaikų L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti po palikėjo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (2021 m. liepos 24 d.) atsiradusį palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Grąžinti pareiškėjai R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. balandžio 25 d., mokėjimo nurodymas Nr. 14, mokėjimo užduoties kodas ZK56688, išaiškinant, kad šį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir žyminio mokesčio grąžinimo per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nutarties dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama.