Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei ir Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovės D. Z. atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, atsakovei G. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovei G. L. dėl iškeldinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2010 m. birželio 21 d. Kauno m. 7-ajame notarų biure tarp A. L. ir ieškovės D. Z. buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. L. D. Z. pardavė asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį nekilnojamąjį turtą - 3957/7914 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (4-11 b.l.).

Ieškovės D. Z. nuosavybės teisė į 2010-06-21 pirkimo-pardavimo sutartimi įgytą nekilnojamąjį turtą įregistruota Valstybinėje įmonėje „Registrų centras“ 2010 m. liepos 1 d. (12-15 b.l.).

Nagrinėjama byla 2012 m. kovo 22 d. nutartimi buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, kurioje atsakovė G. L. ginčijo 2010 06 21 pirkimo-pardavimo sutartį (civilinėje byloje Nr.2-2284-918/2013), prašydama pripažinti šį sandorį negaliojančiu CK 1.86 str. ir 3.85 str. 2 d. pagrindu (38 b.l.).

Atsakovės G. L. reikalavimas civilinėje byloje Nr.2-2284-918/2013 Kauno apylinkės teismo 2013-10-22 sprendimu buvo patenkintas iš dalies : pripažinta niekine 2010 m. birželio 21 d. Kauno m. 7-ajame notarų biure tarp A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise dalis dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo; restitucija netaikyta ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) paliktas D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėje nuosavybėje; kiti reikalavimai dėl 2010-06-21 sandorio atmesti (52-62 b.l.). Teismas konstatavo, kad, remiantis CK 3.84 str. 2 d. 1 p., kuriame nurodyta, jog šeimos turtui priskiriama šeimos gyvenamoji patalpa, nei 3957/7914 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nei ūkio pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo laikyti šeimos turtu, todėl atsakovės G. L. reikalavimą dalyje dėl šio nekilnojamojo turto pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 str. ir 3.85 str. 2 d. pagrindais atmetė. Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) teismas minėtame sprendime pripažino šeimos turtu ir nustatė, kad sudarant 2010-06-21 pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovės G. L. sutuoktinio A. L. ir D. Z. dalyje dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo buvo pažeistas CK 3.85 str. 2 d. reikalavimas (t.y. būtinumas gauti sutuoktinio rašytinį sutikimą perleisti šeimos turtą), todėl šioje dalyje 2010-06-21 pirkimo-pardavimo sutartį pripažino niekine, tačiau teismas restitucijos netaikė, pripažinęs pirkėją D. Z. sąžininga įgyjėja ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliko D. Z. asmeninėje nuosavybėje (52-62 b.l.).

Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi civ. byloje Nr.2A-569-260/2014, kurioje buvo nagrinėjamas G. L. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2013-10-22 sprendimo civ. byloje Nr.2-2284-918/2013, šio sprendimo dalį dėl 2010 m. birželio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties paliko nepakeistą (63-73 b.l.).

Įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2013-10-22 sprendimui civ. byloje Nr.2-2284-918/2013, nagrinėjama byla 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo atnaujinta (51 b.l.).

Taigi, paminėti įsiteisėję 2013-10-22 Kauno apylinkės teismo ir 2014-04-17 Kauno apygardos teismo procesiniai sprendimai patvirtina, kad ieškovė yra teisėta gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė.

Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad iki šiol ji gyvena ieškovei priklausančiuose statiniuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog ji turi teisę gyventi ginčo pastatuose iki kasacinis teismas peržiūrės 2013-10-22 Kauno apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr.2-2284-918/2013, kadangi atsakovė iki bylos nagrinėjimo baigimo 2014-07-09 vykusiame teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų, kad būtų apskundusi 2014-04-17 Kauno apygardos teismo nutartį civ. byloje Nr.2A-569-260/2014, patikrinus Lietuvos teismų Liteko sistemą, taip pat nėra duomenų, kad sprendimo priėmimo dienai atsakovės kasacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2013-10-22 sprendimo civ. byloje Nr.2-2284-918/2013 būtų priimtas nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Nustatyta, kad 2014-07-21 Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo gautas atsakovės G. L. kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civ. byloje Nr.2A-569-260/2014, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. liepos 23 d. nutartimi civ. byloje Nr.3P-1664/2014 buvo atsisakyta priimti atsakovės G. L. kasacinį skundą (97-98 b.l.). CPK 281 str. numato, kad teismo sprendimai vykdomi, kai jie įsiteisėja, o ATPK 14 str. numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji teisėtai naudojasi ieškovei priklausančiu turtu, todėl esant įsiteisėjusiam 2013-10-22 Kauno apylinkės teismo sprendimui civ. byloje Nr.2-2284-918/2013, kuriuo paliktas ieškovės D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėje nuosavybėje gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o reikalavimas dėl 2010-06-21 pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu dalyje dėl ūkinių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atmestas, konstatuotina, kad atsakovė pažeidžia aukščiau minėto nekilnojamojo turto savininkės ieškovės D. Z. teises valdyti, naudoti bei disponuoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisę savininkas gali įgyvendinti pats tiesiogiai valdydamas ir naudodamas jam nuosavybės teise priklausantį turtą bei juo disponuodamas arba kitiems asmenims perduodamas kai kurias iš jam priklausančių teisių į tą turtą.

Ieškovė ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo pareiškė, gindama savo, kaip namų valdos savininkės teises valdyti ir naudoti nuosavybės teise priklausantį objektą. Ieškovės, kaip namų valdos savininkės, nuosavybės teisės į ginčo objektą yra patvirtintos, nes yra atlikta daiktinių teisių registracija (12-15 b.l.). Šios teisės įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytos. Kad atsakovė yra užėmusi ieškovei priklausančius statinius teismo posėdyje patvirtino pati atsakovė.

Ieškovės teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti negali būti ribojama (CK 4.37 str. 1 d., 4.39 str.), ir ši teisė ginama remiantis CK 4.93 str. 1 d., 4.98 str. Darytina išvada, kad atsakovė G. L. prieš ieškovės D. Z. valią, be teisinio pagrindo užėmusi ieškovei priklausančias patalpas, pažeidžia šių patalpų savininkės teises. Todėl šalinant nuosavybės teisių pažeidimus atsakovė iškeldintina iš ginčo statinių, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Taigi, remiantis išdėstytų motyvų visuma, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas įrodymais ir todėl tenkintinas pilnai – CPK 178 str.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos : 139 Lt sumokėto žyminio mokesčio (3 b.l.), 2000 Lt atstovavimo išlaidų ( 28, 47,92-94 b.l.) - LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.

Taip pat iš atsakovės priteistina valstybei 35,26 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – LR CPK 96 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str.,263 str., 265 str.,270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovę G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) su visa manta iš ieškovei D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš viso 2139 Lt (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt devynis litus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, susidedančių iš 139 Lt (vieno šimto trisdešimt devynių litų) sumokėto žyminio mokesčio ir 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 35,26 Lt (trisdešimt penkis litus 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.