Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-07-25 · Administracinė byla Nr. I-3420-463/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-25
Bylos Nr.
I-3420-463/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
N. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 25d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. T. kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1–31), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 8 000 Eur (aštuonis tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. liepos 22 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis.

Pasak pareiškėjo, jis periodiškai 318 parų (iš jų 9 paras po pusė paros) buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus. Į kameros plotą buvo įskaičiuoti ir baldai. Taip pat buvo įrengti pertekliniai baldai – metaliniai dviaukščiai gultai vietoje lovų. Be to, kamerose buvo netinkamai įrengti baldai, pareiškėjui buvo nepatogu sėdėti prie stalo, keliai rėmėsi į stalą, todėl sunku pavalgyti, rašyti ir skaityti. Skaitymas gulint kenkia regėjimui. Nurodė, kad baldai ir sanitarinis mazgas turi būti išskaičiuoti iš bendro kameros ploto. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K pateikti rytinio patikrinimo duomenys apie kamerose laikomus asmenis yra netikslūs, kadangi nuolat vyksta laikomų asmenų judėjimas. Pažymėjo, kad sanitarinis mazgas turi būti visiškai atskirtas nuo bendros patalpos. Lukiškių TI-K jokio kompensavimo mechanizmo dėl mažo kameros ploto nenustatyta, buvo sudaryta galimybė tik praustis duše ir pasivaikščioti lauke. Pareiškėjas dėl per mažo kameros ploto patyrė psichologinę traumą visam gyvenimui ir neigiami išgyvenimai jaučiami iki šiol.

Kamerose buvo drėgna, nebuvo įrengtos vėdinimo sistemos. Per langus išsivėdinti neįmanoma, dėl to veisėsi pelėsis, grybelis. Žiemos metu per šalta kamerose. Kamerose nebuvo įrengto pagalbos iškvietimo mygtuko, pareigūnų iškvietimas beldžiant šaukštu į duris yra neefektyvi priemonė. Lukiškių TI-K pažeidė elektros įrengimo reikalavimų. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas patyrė daug nepatogumų, psichologinį spaudimą.

Sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas, tualetas nuo bendros patalpos atskirtas sienele, kuri neužtikrino pareiškėjo privatumo atliekant gamtinius reikalus. Taip buvo žeminama pareiškėjo garbė ir orumas.

Pareiškėjui buvo suteiktas netinkamas gultas, kurio eksploatavimo laikas buvo pasibaigęs. Pasenę, netvarkingi gultai trukdė tinkamai išsimiegoti, skaudėjo nugara. Nebuvo sudarytų galimybių asmeniniams drabužiams skalbti ir džiovinti. Juos teko skalbti kameros kriauklėje. Teigė, kad vieną kartą per savaitę po dušu praustis 15 min. yra per mažai ir tai rodo, kad jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis.

Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose stogai dengti šiferiniais lakštais, kuriuose yra pavojingo sveikatai asbesto, todėl pareiškėjas bausmę atliko sveikata ir net gyvybei pavojingoje aplinkoje.

Pažymėjo, kad netinkamai Lukiškių TI-K organizavo laiko praleidimą už kameros ribų, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė tik 1 val. per parą pasivaikščioti kiemeliuose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui nustatyto ploto reikalavimo.

Taip pat pareiškėjas teigė, kad buvo ribojamas jo asmeninis privatumas, kadangi 24 val. per parą buvo stebimas kitų kameroje laikomų asmenų, turėjo dalyvauti šių asmenų privačiame gyvenime ir kaltino Lukiškių TI-K kišimusi į pareiškėjo asmeninį gyvenimą bei vertimu prieš jo valią keisti seksualinę orientaciją.

Pabrėžė, kad laikino sulaikymo patalpose nėra įrengto sanitarinio mazgo, jų būklė antisanitarinė, perpildytos kameros, nuolat rūkoma, netinkamas vėdinimas.

Nurodė, kad pareiškėjo šeiminė padėtis yra labai sunki, sumažėjo bendravimas su šeima, nutrūko fizinis kontaktas su žmona, nepasimato su vaikais. Pareiškėjui nebuvo suteikti ne tik ilgalaikiai, bet ir trumpalaikiai pasimatymai.

Paaiškino, kad jis nebuvo aprūpintas asmens higienos priemonėmis. Valymo priemonės buvo išduodamas ne kalinamajam, o kamerai.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, atsakovas jam nesuteikė tinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas buvo kalinamas sveikatą žalojančioje aplinkoje, buvo žeminamas jo orumas, patyrė žmogaus sumenkimo jausmą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 9,72 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (t. 1, b. 1. 92–108).

Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Pripažino, kad gali būti perpildytos kameros ir nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas nepažeidus ploto reikalavimo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataiso įstaigose reikalavimų. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Kamerose laikomiems asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Be to, Lukiškių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“. Nurodė, kad nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Kamerose buvo įrengti vienodi metaliniai gultai. Gultai ir kitas inventorius remontuojami pagal poreikį. Reikalavimo, kad baldai būtų išskaičiuoti iš bendro kameros ploto, teisės aktai nenustato.

Pažymėjo, kad laikino sulaikymo kameros tinkamai įrengtos, pareigūnai kontroliuoja, kad asmenys nerūkytų ir laikytųsi tvarkos.

Nurodė, kad kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai. Juos gadina laikomi asmenys. Lukiškių TI-K remontuoja patalpas ir diegia naują prižiūrėtojų iškvietimo sistemą. Pareiškėjo teiginiai dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo yra abstraktūs ir nepagrindžia, kad jis patyrė neigiamus išgyvenimus.

Teigė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkto reikalavimų. Toks įrengimas neprieštarauja teisės aktams bei nepažeidžia laikomų asmenų teisių. Laikomų asmenų privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Taip pat nurodė kameras, kuriose yra įrengtos atskiros kabinos su durimis. Pareigūnai, vadovaudamasi teisės aktais atlieka nuolatinę laikomų asmenų elgesio kontrolę. Teisės aktai nenustato reikalavimo, kad kamerose būtų įrengti esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Kameros vėdinamos natūraliai per langą ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų privatumą duše, yra įrengtos pertvaros. Į dušą pareiškėjas buvo vedamas nepažeidus nustatytų reikalavimą – vieną kartą per savaitę. Buvo sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti asmeninius rūbus. Vieną kartą per savaitę rūbai ir patalynė skalbiami nemokamai. Minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose. Apšvietimo įrengimas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti lauke vieną valandą per dieną ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimas gryname ore yra nuteisėtųjų teisė, bet ne pareiga. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra tinkamai įrengti, tvarkomi. Gaminiai su asbestu nenaudojami. Pastatytuose statiniuose nėra draudžiami šiferio lakštai. Nelaužomi šiferio lakštai sveikatai nekenkia. Stogelius galima pasiekti tik pastačius pakylą ar kopėčias. Taip pat nurodė, kad kiemeliuose keičiami šiferio lakštai cemento pjuvenų plokšte.

Asmenys, pareiškę iniciatyvą, dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje. Lukiškių TI-K įrengta koplyčia, joje aukojamos Šv. Mišios, veikia biblioteka, vyksta koncertai ir kiti renginiai, vedami į sporto salė, pasivaikščioti lauke. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo supažintinas su teisės aktais ir tvarka, kurios turi laikytis. Akcentavo, kad trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai skiriami laikantis teisės aktų reikalavimų. Pabrėžė, kad laikosi priešgaisrinės saugos taisyklių, elektros instaliacijai tinkamai įrengta. Kiekviename korpuse yra įrengti du evakuaciniai išėjimai.

Lukiškių TI-K laikomiems asmenims užtikrina kokybiškas medicinines paslaugas.

Šalies argumentai

Pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą laikė nepagrįstu bei vertino kaip siekį pasipelnyti iš valstybės. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryšio nepagrindė.

Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 9,72 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, už 162 lapus teismui teiktos medžiagos.

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (t. 1, b. l. 30), Lukiškių TI-K neprieštaravo, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. liepos 22 d. Byloje vertinami tik tie laikotarpiai, kai pareiškėjas realiai buvo laikomas Lukiškių TI-K.

Pareiškėjas skunde teigia, kad jis buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Ginčui taikytina ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Anksčiau minėtose higienos normose nereglamentuojamas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas lemia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. liepos 22 d. tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki trijų asmenų kamerose, kurių plotas nuo 6,34 kv. m iki 7,94 kv. m (t. 1, b. l. 93 – 94). Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais duomenimis. Tokie patys duomenys ir pareiškėjui atsakyme buvo pateikti (t. 1, b. l. 37–47). Jis šio rašto teismui neskundė. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis negali būti laikoma pagrįsta, kadangi pareiškėjas šiems savo teiginiams pagrįsti duomenų nepateikė. Taigi, teismas remiasi Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis.

Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. liepos 22 d. buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,6 kv. m, 7 paras šiais laikotarpiais: 2015 m. gruodžio 3 (kamera Nr. 113), nuo 2015 m. gruodžio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. (kamera Nr. 334), 2016 m. kovo 2 d. (kamera Nr. 125), 2016 m. balandžio 13 d. (kamera Nr. 112A). Nepažeidus šio reikalavimo – 305 paras. Tokie duomenys atitinka ir Asmens įskaitos kortelėje esančius duomenis (t. 1, b. l. 171–176). Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti nepatogumai kameroje (negalėjimas judėti, nepatogumai skaitant ir rašant, sėdėjimas prie stalo, baldai) neišvengiamai susiję su per mažu kamerų plotu. Reikalavimo, kad baldai nebūtų įskaityti į bendrą kameros plotą, teisės aktai nenustato. Teismas esminiu pažeidimu pripažįsta ploto reikalavimo pažeidimą (7 paros).

Pažymėtina Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Trepashkin prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Logothetis ir kt. prieš Graikiją).

Pareiškėjas teigė, kad netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, atliekant gamtinius reikalus buvo ribojamas jo privatumas.

Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.

Pareiškėjas skunde neneigė, kad yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kuri atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara. Lukiškių TI-K nurodė, kad asmenų privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos. Be to, gyvenamosiose kamerose įrengtos atskiros kabinos su durimis. Taigi, Lukiškių TI-K stengiasi užtikrinti asmenų privatumą, tačiau ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas jo privatumas. Tokių duomenų Lukiškių TI-K teismui nepateikė. Lukiškių TI-K nurodė, kad kameroje esantis sanitarinis mazgas užėmė 0,56 kv. m plotą (t. 1, b. l. 97). Šis plotas turi būti išskaičiuojamas iš kameros bendro ploto. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturi būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimas Muršić prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13). Pažymėtina, kad, kaip anksčiau nustatyta 7 paras buvo pažeistas ploto reikalavimas, o kitais laikotarpiais (išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą) pareiškėjui teko daugiau nei 3 kv. m kameros ploto ir tai negali būti pripažįstama ploto reikalavimo pažeidimu.

Byloje nustatyta, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo atitvertas nuo likusios kameros ploto pertvara. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taip pažeidžiamas asmens privatumas. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į kalinimą tinkamomis sąlygomis, užtikrinant jo privatumą. Pažeidimas truko visą laikymo laikotarpį, t. y. 312 parų (įskaitant ir 7 paras, kuriomis pareiškėjas buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimą). Pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo verčiamas keisti lytinę orientaciją dėl laikymo su kitas asmenimis, laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas duomenų šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė.

Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad vėdinimas per langus yra netinkamas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktą, kameros vėdinamos per langus. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Higienos normos HN 134:2015 17 punkte. Pareiškėjas neneigė, kad buvo sudarytos galimybės išsivėdinti kameras per langą. Remiantis byloje esančiais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, šio pažeidimo nebuvo užfiksuota. Nesant galimybių, neatlikus kapitalinio remonto, įrengti atskirą vėdinimo sistemą, darytina išvada, kad natūrali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka higienos normų reikalavimus. Įvertinus patikrinimo aktus, matyti, kad šio reikalavimo pažeidimų neužfiksuota. Pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl netinkamo apšvietimo, teismo vertinimu, yra abstraktūs. Lietuvos higienos normos HN76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte.

Teismas, įvertinęs ginčui aktualius Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (t. 1, b. l. 129–130, 150–151, 152–154), daro išvadą, kad nebuvo nustatyta dirbtinės apšvietos pažeidimų kamerose, kuriose tuo metu buvo laikomas pareiškėjas. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog dėl šių pažeidimų kreipėsi į administraciją tuo metu, kai buvo laikomas Lukiškių TI-K. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu buvo neužtikrinti apšvietimo reikalavimai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų sutrikęs regėjimas.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad jam nepakako vieno karto per savaitę praustis duše. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Dėl naudojimosi dušais ir jų įrengimo patikrinimo aktuose pažeidimų neužfiksuota. Taigi, Lukiškių TI-K aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų laikėsi, todėl valstybei civilinė atsakomybė šiuo aspektu nekyla.

Pareiškėjo teiginiai, kad jis negali išsiskalbti rūbų yra abstraktūs ir nepagrįsti. Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, t. y. vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Be to, viršutinius drabužius galima naudojantis ir mokama skalbimo paslauga. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte (t. 1, b. l. 152–154) užfiksuota, kad įstaigoje naudojami skalbiniai skalbimai ne įstaigos skalbykloje, asmeniniai drabužiai skalbimai centralizuotai. Taigi, pareiškėjas galėjo vieną kartą per savaitę nemokamai išsiskalbti, o pagal galimybes naudotis ir mokama paslauga. Teismas nenustatė šio nurodyto pareiškėjo pažeidimo.

Pareiškėjas teigė, kad pasivaikščiojimo trukmė yra per trumpa, kiemeliuose ankšta, o pasivaikščiojimo kiemeliai netinkamai įrengti.

Remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore, tačiau mano, jog laikas pasivaikščioti yra per trumpas. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis norėtų ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis sąlygomis CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells). Be to, įvertinus atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, darytina išvada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti. Pareiškėjo teiginiai dėl vietos pasivaikščiojimo kiemelyje trūkumo nepagrįsti, kadangi teisės aktuose nėra nustatyto minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatyta.

Pareiškėjo skundo argumentas, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių stoguose yra asbesto, kuris kenkia pareiškėjo sveikatai, atmestinas kaip nepagrįstas, nesant byloje tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Teismo vertinimu, pareiškėjas citavo teisės aktus, vertino asbesto poveikį sveikatai ir padarė asmenines išvadas dėl neigiamo poveikio sveikatai. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, vadovaujantis Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163. Ta aplinkybė, kad šiferiu dengti pasivaikščiojimų kiemeliai, nepatvirtina pareiškėjo nurodyto pažeidimo. Pats pareiškėjas skunde vertino, kai jei būtų šiferio lakštai pažeisti, tuomet asbestas būtų pavojingas sveikatai. Duomenų dėl šiferio pažeidimų byloje nėra. Pareiškėja į gydytojus dėl nurodytų aplinkybių nesikreipė. Be to, Lukiškių TI-K nurodė, kad kiemelių stogų dangą keičia nauja. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K stengiasi sudaryti saugią aplinką ir šiuo atveju teismas nenustatė pareiškėjo nurodytų pažeidimų.

Pareiškėjo teiginiai dėl avarinės ir priešgaisrinės reikalavimų pažeidimo vertinami kaip nepagrįsti. Remiantis Lukiškių TI-K duomenimis, kiekvieno pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinėtose. Gesintuvų-gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartą į metus). Lukiškių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visose gyvenamosiose korpusuose kiekviename aukšte. Vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai yra su žarnomis ir švirkštais ir laikomi spintelėse. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad vidaus gaisrinis vandentiekis tikrinamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką. Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti. Koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai. Taip pat teismas sutinka ir su Lukiškių TI-K pozicija, kad elektros instaliacijos įrengimas Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose ir kitose patalpose atitinka „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“ reikalavimus. Elektros instaliacija remontuojama.

Teismo vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, neindividualizuoti. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K yra laikomasi privalomų priešgaisrinės saugos reikalavimų. Byloje tokių pažeidimų nenustatyta.

Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai įrengtų laikino sulaikymo patalpų vertintini kaip nepagrįsti, kadangi jis abstrakčiai nurodė aplinkybes dėl netinkamo tokių patalpų įrengimo. Patikrinimo akte (t. 1, b. l. 152–154) nustatyta, kad laikino sulaikymo patalpos yra švarios, tinkamai įrengtos. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K teiginiais, kad tinkamai įrengtos laikino sulaikymo kameros. Tokių pažeidimų patikrinimo aktuose nebuvo užfiksuota. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad tose patalpose buvo rūkoma yra abstraktūs, teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K teiginiais, kad buvo laikomasi Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų.

Be to, pareiškėjas teigė, kad kamerose nebuvo įrengto pagalbos iškvietimo mygtuko ir dėl to jis patyrė neigiamus išgyvenimus. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kada konkrečiai, kokiu atveju jis neturėjo galimybės išsikviesti pareigūnų. Lukiškių TI-K teigė, kad yra pagalbos iškvietimo mygtukai, juos gadina laikomi asmenys. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių šiuo aspektu nepažeidė.

Taip pat pareiškėjo teiginiai dėl perteklinių baldų, netinkamų metalinių gultų atmestini kaip nepagrįsti. Taisyklių (patvirtintų Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-172), 14.6–14.8 punktuose nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti). Lukiškių TI-K teigė, kad šio reikalavimo laikėsi. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl perteklinių baldų yra jo subjektyvi nuomonė. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad kamerose buvo įrengtos pagal minėtus Taisyklių reikalavimus. Duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų baldų kokybės būtų kreipęsis į administraciją, nėra. Lukiškių TI-K nurodė, kad baldus remontuoja pagal poreikį. Teismo vertinimu, pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.

Dėl pasimatymų neskyrimo pareiškėjas nurodė abstrakčius teiginius, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis realiai kreipėsi į administraciją dėl pasimatymų skyrimo, nepateikė. Šiuo atveju vien tik teisės aktų ir jurispruencijos citavimas negali pagrįsti pareiškėjo teiginių. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu byloje Varnas prieš Lietuvą, kadangi šioje byloje nurodytos visiškai skirtingos aplinkybės. Tomas Varnas siekė pasimatymų su žmona, jis kreipėsi dėl pasimatymų skyrimų, atsisakymus skundė Lukiškių TI-K administracijai ir teismams. Byla buvo nagrinėjama teisės į šeimos gyvenimą plotmėje. Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokas asmuo ir kada su juo norėjo pasimatyti, kada jis kreipėsi su prašymu skirti pasimatymą. Pareiškėjui Lukiškių TI-K raštuose (t. 1, b. l. 192–193, t. 2, b. l. 8 – 9, išaiškino pasimatymų skyrimo tvarką. Jie pareiškėjas su tokais raštas nesutiko, turėjo teisę juo skųsti ir atitinkamai įrodyti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus. Teismo vertinimu, pareiškėjui skunde detaliai neindividualizavus ribotos galimybės pasimatyti su artimaisiais, konkrečiai jų neįvardijus ir nepateikus duomenų dėl konkrečių pasimatymų skyrimo, šie pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais.

Be to, pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo išduodamos priemonės patalpoms tvarkyti, neišduodamos higienos priemonės, nesudarytos galimybės dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, gydymo paslaugų suteikimo laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas šiuos pažeidimus nurodė abstrakčiai, jų tinkamai neindividualizavo, o teisės aktų ar jurisprudencijos citavimas nepagrindžia pareiškėjo nurodytų pažeidimų.

Pareiškėjui buvo teiktos gydymo paslaugos (t. 1, b. l. 178 – 189). Teismas neturi teisės vertinti teiktų medicininių paslaugų kokybės. Teismo vertinimo, Lukiškių TI-K šiuo aspektu pareiškėjo teisių nepažeidė. Pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kokių medicininių paslaugų jam Lukiškių TI-K nesuteikė.

Pažymėtina, kad nustačius pažeidimus, Lukiškių TI-K juos stengiasi pašalinti ir gerintai laikomų asmenų sąlygas. Teismas akcentuoja, kad EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas 7 paras buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, bei 312 parų (įskaitant 7 paras dėl ploto pažeidimo), netinkamai įrengus sanitarinį mazgą, apribojus jo teisę į privatumą, darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.

Teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui kėlė diskomfortą ir psichologinę kančią bei sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į esminę sąlygą – ilgą kalinimo trukmę, pažeidus ploto reikalavimą (7 paros) ir 312 parų apribojus pareiškėjos teisę į privatumą, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 8 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.

Lukiškių TI-K prašymas priteisti 9,72 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, netenkinamas. Kadangi Lukiškių TI-K turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį (t. 1, b. l. 89), vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d., dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl tokios išlaidos negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. T. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti N. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 700Eur (septyni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Jolanta Malijauskienė