Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-16 · Byla Nr. 1Sk-510

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-16
Bylos Nr.
1Sk-510
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
R. O.
Advokatai
Nerijus Jurčiukonis, Linas Jakas, Nerijaus Jurčiu
1Sk-510/2009
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Aivarui Alimui, nuteistojo gynėjams advokatams Linui Jakui, Nerijui Jurčiukoniui, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo R. O. gynėjo advokato Nerijaus Jurčiukonio skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl R. O. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. O. nuteistas teismo nuosprendžiu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-iuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje. 2009-11-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teisme gautas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl R. O. lygtinio paleidimo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 25 d. nutartimi atmetė Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimą dėl R. O. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Skunde nuteistojo R. O. gynėjas advokatas Nerijus Jurčiukonis prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-25 nutartį, tenkinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl R. O. lygtinio paleidimo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų –atvirosios kolonijos administracijos, paties R. O. pateiktas išvadas dėl nuteistojo asmenybės bei elgesio, nutartyje nepasisakyta dėl nuteistojo darbo, pastangų integruotis į visuomenę, neatsižvelgta į pateiktus duomenis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę bus įdarbintas. Įrodymai ir faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas padarė išvadą dėl nuteistojo pavojingumo visuomenei, nenurodyti. Viena iš bausmės paskirčių-nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, negali būti laikoma prioritetine kitų bausmės paskirčių atžvilgiu. Teigiama, kad bausmės paskirtis bei tikslai yra pasiekti.

Teismo posėdžio metu gynėjai advokatai prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. O. gynėjo advokato Nerijaus Jurčiukonio skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 str. 1 d. nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, nuteistojo asmenybę. Taip pat, įvertino pavojingumą ir pobūdį nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę. Apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad pagal įstatymą lygtiniam paleidimui nepakanka, kad būtų atlikta bausmės dalis, o paleidimas atlikus tam tikrą dalį bausmės nėra privalomas. LR bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. numatyta sąlyga, kad gali būti lygtinai paleisti tik tokie asmenys, kuriuos įmanoma toliau tausyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Tokia išvada yra būtina, sprendžiant ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, aplinkybės, kad nuteistasis atliko atitinkamą dalį bausmės ir turi nepilnametį vaiką, nepakanka išvadai, kad asmuo nėra pavojingas visuomenei. Pasisakė, kad teismas spręsdamas ar lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir kitas aplinkybes-nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, bei į tai, kiek jis prisidėjęs prie vaikų išlaikymo, auklėjimo ar mokymo. Teismas nustatė, kad atlikdamas bausmę nuteistasis už gerą elgesį skatintas 1 kartą, pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų padarymą, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra labai didelė. Teismas nurodė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka nuo 2009 m. liepos mėnesio, jokių duomenų apie jo elgesį bausmės atlikimo užsienyje metu, teismui nepateikta. Tai, kad nuteistasis turi mažametį vaiką, negali būti pagrindu jį lygtinai paliesti atlikus tik kiek daugiau nei 1/3 bausmės. Teismas atsižvelgė į LR Baudžiamojo Kodekso 41 str. 2 d. 2 p. nuostatą, kad viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad nenustatė pagrindo išvadai, jog nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Kolegija negali nesutikti su minėtais teismo argumentais, nes jie yra teisingi.

Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai nurodė bei įvertino vieną iš bausmės tikslų, tai yra - nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Sprendžiant ar asmenį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebus pažeistas teisingumo principas, būtina įvertinti atliktos bei neatliktos bausmės dydį. R. O. likusi bausmės dalis dar gana didelė-daugiau nei 3 metai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino likusią neatliktą bausmės dalį, nes bausmės tikslai susiję ir su asmens pataisymu ir nubaudimu, tai yra nuteistojo laisvių apribojimo taikymas turi būti proporcingas padarytos veikos sunkumui ir pavojingumui. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant likusios neatliktos bausmės dalies reikšmę, atsižvelgiama į aplinkybių visumą, tai yra vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, charakteristika, jo padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas, taip pat ir pačio nuteistojo pavojingumas visuomenei.

Tai, kad nuteistasis pataisos namų charakterizuojamas teigiamai, bausmę atlieka paprastojoje grupėje, būtų įdarbintas, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes kaip minėta anksčiau, vertinamos visos aplinkybės, o ne vien tik atskiros. Ta aplinkybė, kad nuteistasis skatintas, dirba, rodo, jog R. O. tinkamai elgiasi bausmės atlikimo vietoje, kaip ir privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Vien šios aplinkybės nėra pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į visų aplinkybių visumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. O. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, bus pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principas. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga. Konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, pataisos namų teikimas dėl R. O. lygtinio paleidimo išnagrinėtas tinkamai ir atmestas pagrįstai. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Bausmių Vykdymo Kodekso 157 straipsnį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai. Todėl nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį. Gynėjo skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. O. gynėjo advokato Nerijaus Jurčiukonio skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja D.ŠiugždinytėKolegijos teisėjai G. VečerskasV.Vitunskas