Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-15680-1034/2016 (S) Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13902-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 2.7.4.5

2016 m. gruodžio 1 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Z. 2016-09-17, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Taip G. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje.

Be to, G. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Z. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad tą dieną lankė seserį, kuri gyvena L. A. gatvėje. Atvažiuodamas arba išvažiuodamas galėjo kliudyti automobilį, bet tikrai nepastebėjo, nes būtų kreipęsis į draudimo bendrovę ir kvietęs policiją. Apie tai, kad tarp automobilių buvo kontaktas, sužinojo, kai iškvietė policija. Dalyvavo sugretinant automobilius, kito automobilio bamperis buvo apgadintas. Jo vairuotas automobilis tada buvo draustas, jis nebuvo išgėręs, automobilyje visada groja muzika. Ant jo automobilio yra nemažai apgadinimų, net numeris sulankstytas. Kai pareigūnas fotografavo automobilius, jam pasakė, kuriuo kampu įvažiavo, bet kitoje pusėje irgi buvo įbrėžimų, apgadinimų buvo anksčiau. Galės pateikti teismui dokumentus, kad automobilis tuo metu buvo draustas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju K. R. D. parodė, kad pamatė, jog automobilis apgadintas. Apžiūrėjo, iškvietė policiją. Automobilio savininkas yra jo sesuo, bet naudojasi automobiliu jis. Lapkričio 17 d. rado apgadinimus. Priekinis bamperis buvo įtrūkęs. Fotografavo tą pačią dieną. Taip pat bendravo su kaimynu E., kuris sakė, jog matė kaip tai atsitiko. E. atėjo ir pasakė, kad matė įvykį. Sakė, kad matė kaip atsitrenkė, kad nuvažiavo. Sesuo sumokėjo servisui 360 Eur už automobilio taisymą. Sugretinant automobilius dalyvavo. Mano, kad sugadinimai atitiko.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. N. parodė, kad aplinkybę, jog automobilis „Toyota“ sutvarkytas po eismo įvykio, nurodė K. R. D.. Buvo apgadinimai ir ant automobilio „Volvo“. Nebuvo labai didelių apgadinimų, apgadinimai sugretinant atitiko. Pamena, kad liudytojas per balkoną ar per buto langą matė, kad važiuodamas atbulas apgadino automobilį, bet neišlipo neapžiūrėjo. Nekilo abejonių dėl apgadinimų atitikimo. K. R. D. nenurodė kada padarytos jo pateiktos nuotraukos. Nuotraukos darytos po eismo įvykio.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. S. parodė, kad būdamas namie matė, kaip išvažiuojant „Volvo“ automobilis atsirėmė į kitą automobilį ir išvažiavo. Nebūtų atkreipęs dėmesio, bet „Toyota“ sujudėjo. Tada pranešė kaimynui. Pamena, kad važiuodamas „Volvo“ atbulas atsirėmė dešiniu kampu į dešinį priekį automobilio „Toyota“. Langas jo namuose buvo uždarytas, automobilių susidūrimo garso negirdėjo. Išėjęs į kiemą pažiūrėjo, kad „Toyota“ bamperis įlenktas į vidų. Automobilio „Volvo“ vairuotojas nebuvo išlipęs, neapžiūrėjo. Tas veiksmas gal 20-30 sekundžių truko. Mano, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas galėjo nepajusti to atsirėmimo.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). G. Z. savo paaiškinime, duotame tyrimo metu, nurodė, kad 2016-09-17 (duomenys neskelbtini) jis vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga kliudė automobilį „Toyota“. Smūgio nepajuto, todėl iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apžiūros metu pastebėjo, jog automobiliui apgadintas galinis bamperis (b. l. 15). Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio N. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-09-19, 09.06 val., pagal pranešimą nuvyko į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) kur automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikęs stovėti R. D. apie 17 val. grįžęs prie jo pastebėjo, kad automobilis apgadintas, priėjo kaimynas, pasakė, kad automobilį apgadino automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui :Toyota“ apgadintas priekinis bamperis (b. l. 7). Liudininko paliktame raštelyje nurodyti valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Iš K. R. D. paaiškinimo matyti, kad 2016-09-17 jis sesers A. V. automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko namo kieme. Apie 17 val. grįžo namo ir pastebėjo, jog automobilis šone, priekinėje dalyje, yra įdaužtas. Apžiūrint automobilį priėjo kaimynas E. ir pasakė, kad automobilį apgadino automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo (b. l. 10). Iš E. S. paaiškinimo matyti, kad 2016-09-17, 13.25 val., žiūrėdamas pro langą pamatė, kaip L. A. g. 8 namo kieme, automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas iš stovėjimo vietos dešiniu galiniu kampu atsitrenkė į automobilį „Toyota“, priklausantį kaimynui. Smūgis buvo stiprus, automobilis „Toyota“ nuo smūgio stipriai pajudėjo į kairę. Automobilio „Volvo“ vairuotojas po įvykio išlipęs nebuvo, padarinių neapžiūrėjo, jokių veiksmų nukentėjusiojo automobilio savininkui surasti neatliko, tiesiog išvažiavo iš įvykio vietos (b. l. 12). Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti automobilių apgadinimai – automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrozdintas galinis bamperis dešinėje pusėje, suskilę dažai – lakas, apgadinimų aukštis – 0,55-0,68 m, automobiliui „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas priekinis bamperis ir priekinis sparnas dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis – 0,55‑0,64 m. Nustatyta, kad apgadinimų aukštis ir mechanizmas atitinka (b. l. 16). Fotonuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 17-33). Teismo posėdžio metu G. Z. iš esmės pripažino, jog galėjo kliudyti automobilį, bet teigė to nepastebėjęs. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, G. Z. pažeidimas kvalifikuotinas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Z. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog jokio kontakto nepajuto. Pripažįsta, kad kontaktas galėjo būti, bet jis nepajautė, automobilio apgadinimus pastebėjo tik apžiūros metu. Nors įvykį matęs liudytojas E. S. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad smūgis buvo stiprus, automobilis „Toyota“ nuo smūgio stipriai pajudėjo į kairę, tačiau pažymėtina, jog apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilių susidūrimo garso negirdėjo, automobilio „Volvo“ vairuotojas nebuvo išlipęs, neapžiūrėjo, mano, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas galėjo nepajusti to atsirėmimo.

Taip pat įvertintina tai, jog G. Z. sėdėjo važiuojančiame (judančiame) automobilyje, todėl neatmetama galimybė, jog dėl transporto priemonės judėjimo bei kitų pašalinių garsų jis iš tiesų galėjo nepajusti kontakto. Pagrindą manyti, jog G. Z. galėjo nepajusti eismo įvykio, ir todėl, neturėdamas tyčios, pasišalino iš eismo įvykio vietos, sustiprina ir jo elgesys po eismo įvykio, t. y. tai, jog G. Z. nesiekė nuslėpti įvykio ir apsunkinti tyrimo. Iš byloje užfiksuotų automobiliams padarytų apgadinimų matyti, jog šie apgadinimai yra gan nežymūs, taigi savaime kontaktas buvo nestiprus, braukiamojo pobūdžio, taigi objektyviai keliantis mažesnį garsą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog G. Z. būtų vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, o jo automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės ir abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo G. Z. veiksmai jam pasitraukiant iš įvykio vietos nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog G. Z. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas G. Z. nuobaudą už padarytą pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinti du automobiliai), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – dirbantis, turi mažametį vaiką. G. Z. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, G. Z. skirtina (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir tokio dydžio nuobauda šiuo atveju padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 30 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. Z. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

G. Z. nutraukti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teiseną nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16062637125 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.