Panevėžio apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. apeliacinį skundą dėl Pasvalio apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-606-500/2016 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei G. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 26 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos, 5 % procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki pilno atsiskaitymo, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė G. V. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovo smurtą prieš vaikus, kuria vadovaujantis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-06-11 pripažino ieškovą kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas mažametėms). 2016-01-06 Panevėžio apygardos teismas ieškovą išteisino.Ieškovas dėl ilgai trukusios nervinės įtampos, streso, susirgo diabetu, jam reikalinga pirkti vaistus, švirkštus, kurie jam kainavo 26,20 Eur.Dėl atsakovės paskleistos informacijos jis patyrė neigiamas emocijas, patyrė stresą, pablogėjo jo sveikata. Ieškovas patyrė neturinę žalą, kurią jis vertina 300 Eur.

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016-09-30 sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad 2012-12-04 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 77-1-00531-12 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 2 d. padarymo pagal Panevėžio AVPK Pasvalio raj. PK KPS tyrėjos K. D. tarnybinį pranešimą apie tai, kad iš Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos A. K. gautas pranešimas apie tai, kad Pasvalio raj. savivaldybės Švietimo pagalbos tarnybos psichologei J. S. individualių konsultacijų metu mažametės mergaitės pasakojo, kad jas patėvis nuolat muša. A. G. V. 2013-02-15 ikiteisminio tyrimo metu dėl ieškovo veikų padarymo buvo apklausta liudytoja. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-06-11 nuosprendžiu pripažino ieškovą kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas mažametėms). 2016-01-06 nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismas ieškovą išteisino nė dėl to, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų kaip nors nuteikusi mergaites, kad jos pasakotų netiesą apie ieškovą, ar dėl atsakovės netinkamų veiksmų būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Nenustatęs atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl turtinės, neturtinės žalos priteisimo.Ieškovas reikalavimą įpareigoti atsakovę atsiprašyti teismas atmetė, nurodęs, kad tai nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, o tik faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2016-09-30 Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui negarinėti iš naujo, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliantas nurodo, kad atsakovė 2012 metais apie jį pradėjo skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją kaimynams, giminaičiams, socialiniams darbuotojams. Šios informacijos pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.77-1-00531-12. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-06-11 nuosprendžiu pripažino ieškovą kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas mažametėms). 2016-01-06 nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismas ieškovą išteisino. Nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal tyrėjos K. D. pranešimą, tačiau atsakovė pagal ieškovą iki tyrimo pradžios pastoviai teikdavo melagingas žinias apie tariamą smurtą ieškovo šeimoje Pasvalio rajono savivaldybės administracijos tarnautojams, socialiniams darbuotojams.Teismas nesurinko įrodymų apie tai, kokią įtaką tyrimui turėjo atsakovės skleidžiama informacija ikiteisminio tyrimo pradėjimui, todėl negalima konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ne dėl atsakovės pranešimo negalima. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės melagingos informacijos paskleidimą, nes teisme liudytojai buvo apklausiami dėl ieškovo, o ne atsakovės veiksmų. Ieškovas yra išteisintas kaip nepadaręs nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, todėl liudytojų parodymai turėtų pagrįsti ieškinio reikalavimus, o ne šalinti atsakovės atsakomybę.Teismas nesiaiškino atsakovės informacijos įtakos ikiteisminio tyrimo pradėjimui, tai lėmė, kad atsakovė nėra siejama su ikiteisminiu tyrimu ieškovo atžvilgiu.Apeliantas mano, kad reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas, nes tik taip galima atskleisti pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo trūkumus. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2016-09-30 Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas. Apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pasyvus dalyvis: nepateikė įrodymų dėl savo reikalavimų pagrįstumo, nors teismas buvo įpareigojęs tai jį padaryti, todėl ieškovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas sprendžia, kad visos reikšmingos bylai aplinkybės bei įrodymai, kuriais tos aplinkybės grindžiamos, yra nurodyti šalių procesiniuose dokumentuose, šalys turėjo galimybę pasisakyti pirmosios instancijos teisme, jokių naujų aplinkybių ieškovas nenurodė, todėl tenkinti apelianto prašymą dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, o apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 322 str.).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 metais ieškovas su šeima gyveno atsakovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini)rajone. Šeima yra daugiavaikė, įrašyta į socialinės rizikos šeimų , auginančių vaikus, apskaitą dėl vaikų nepriežiūros ir socialinių įgūdžių stokos, dažnai keičia gyvenamąją vietą.2012 m. gruodžio mėn. 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 77-1-00531-12 pagal Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK KPS tyrėjos K. D. tarnybinį pranešimą, gavus Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos A. K. pranešimą apie tai, kad Pasvalio rajono Savivaldybės Švietimo pagalbos tarnybos gauta informaciją apie šeimoje, kurioje gyvena ieškovas, nepilnamečių K. patiriamą smurtą. Tarnybos psichologei J. S. individualių konsultacijų metu mažametės mergaitės pasakojo, kad jas patėvis nuolat muša. A. G. V. 2013 m. vasario 15 d. ikiteisminiam tyrime dėl ieškovo nusikalstamų veikų padarymo buvo apklausta liudytoja. Tuo metu mažametės mergaitės buvo jau nuo 2012 m. lapkričio mėn. 22 d. apgyvendintos (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose dėl netinkamos jų priežiūros šeimoje. Apklausos metu atsakovė papasakojo visas jai žinomas iš vaikų pasakojimų aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Nurodė, kad mergaitės jai pasakojo, kad ieškovas jas buvo paklupdęs per naktį, jas plūsta necenzūriniais žodžiais, nes jos yra ne jo vaikai. Ieškovas 2015 m. birželio mėn. 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 2 d. t.y. fizinio skausmo sukėlimas mažametėms.2015 m. sausio mėn. 06 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo panaikintas 2015 m. birželio mėn. 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis ir priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuriuo ieškovas buvo išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendyje nurodyta, kad galimai L. M. šeimoje buvo smurto ir nepriežiūros atvejų.LR CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 str.); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 str.), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).Nagrinėjamu atveju apeliantas prašomą priteisti 26,20 Eur turtinės ir 300,00 Eur neturtinę žalą, sieja su neteisėtais atsakovės veiksmais jo atžvilgiu: paskleista tikrovės neatitinkančia informacija. Ieškovas kaltina atsakovę paskleidus neigiamą informaciją apie jį kaimynams, giminėms ir Pasvalio rajono savivaldybės socialinėms darbuotojoms kalbomis apie ieškovo naudojamą smurtą nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Ši informacija, apelianto nuomone, turėjo reikšmės pradėtam ikiteisminiam tyrimui, dėl ko apeliantas patyrė stresą, ilgą laiką gyveno nervinėje įtampoje, susirgo cukriniu diabetu. Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teisės ir vertybes: teisę į vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę ir orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir t. t. (CK 1.114 str.), todėl asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 str. 1 d.). Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. 3K-3-106/2011).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos.Ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo nusikalstamų veiksmų mergaičių atžvilgiu pradėtas pagal Panevėžio apskrities VPK Pasvalio raj. PK KPS tyrėjos K. D. tarnybinį pranešimą, nes ji gavo pranešimą iš Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos A. K. apie tai, kad Pasvalio rajono savivaldybės Švietimo pagalvos tarnybos psichologei J. S. individualių konsultacijų metu mažametės mergaitės pasakojo, kad jas patėvis nuolat muša, verčia klūpėti.Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ne pagal atsakovės G. V. pranešimą, o Vaikų teisių apsaugos skyriui gavus J. S. raštą apie šeimoje mergaičių nurodomą patiriamą smurtą. Šios aplinkybės išaiškėjo individualių konsultacijų su mergaitėmis metu. Psichologo pagalba mergaitėms buvo reikalinga, nes jas nuvežus į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus ir nustačius pedikuliozę, mergaitės bijojo, kad ieškovas jas nuskus plikai. Ši psichologo konsultacija buvo skirta ne atsakovės prašymu, o atsižvelgus į Vaikų teisių specialistų rekomendacijas.Ieškovo ir atsakovės dukros K. M. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos, netinkamos vaikų priežiūros jau daug ankščiau, nei atvyko gyventi į atsakovei priklausantį butą 2012 metais. Apie smurtą šeimoje mergaitės yra pasakojusios mokyklos pedagogams, socialinei darbuotojai. Taigi informaciją apie smurtą mokyklos, seniūnijos darbuotojai gavo iš vaikų, o ne iš atsakovės. Duomenų, kad atsakovė būtų pranešusi raštu ar žodžiu Vaikų teisių tarnybai ar Seniūnijos darbuotojams apie dukros šeimoje nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdomą smurtą nėra. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad nelabai žino kaip gyvena jos dukros šeima, nes ji jos neįsileidžia, be to, jai yra sunku kalbėti apie dukrą. Be to, iš mergaičių apklausos protokolų baudžiamojoje byloje matyti, kad mergaitės, duodamos paaiškinimus, nurodo, kad bijo pakenkti tėvams L. ir K. Nurodė, kad „baba G. paskundė, todėl jos atsirado vaikų namuose. L. sakė, kad apklausoje reikės papasakoti apie babą“ , sakyti, kad baba pamelavo“. Taigi ieškovas, neturėdamas konkrečių faktų apie jo įskundimą, pats bando kaltę suversti atsakovei, tuo įtikinti ir nukentėjusiąsias.Teismas sutinka su Pasvalio rajono apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų kaip nors nuteikusi mergaites pasakoti netiesą apie ieškovą, tik dėl atsakovės šių veiksmų būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovė buvo apklausta kaip liudytoja tik 2013 m. vasario 15 d., šiuos savo parodymus patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų apkaltina už melagingų parodymų davimą, dėl baudžiamoje byloje Nr. 1-285-389/2015 duotų parodymų ir už tai būtų bausta.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nesurinkta įrodymų, jog atsakovė paskleidė melagingas žinias apie ieškovą, nes baudžiamojoje byloje vykdytos apklausos, kurių metu apklaustos socialinės darbuotojos, psichologė ir kiti asmenys netvirtino, kad atsakovė būtų paskleidusi melagingas ir tikrovės neatitinkančias žinias apie ieškovą apie tai, kad jis sistemingai smurtauja prieš žmonos vaikus. Apklausti asmenys tvirtino, kad iš nepilnamečių mergaičių, o ne iš atsakovės gavo informaciją apie smurtaujantį patėvį (apeliantą). Taigi apelianto argumentai, kad atsakovės veiksmai bylos nagrinėjimo metu nebuvo įvertinti, atmestini kaip nepagrįsti.Panevėžio apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. išteisinamajame nuosprendyje pripažino, kad nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad L. M. sistemingai baugino savo žmonos mažametes dukras. Tačiau šis teismas nuosprendyje nurodė, kad iš nepilnamečių parodymų matyti netinkamas elgesys su nepilnametėmis, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad šeima yra probleminė, joje galimai yra buvę smurto ir nepriežiūros atvejų.Taigi išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas ne todėl, kad ieškovas galimai atliko tam tikrus netinkamus veiksmus, o todėl, kad surinktų duomenų nepakanka išvadai jog L. M. sistemingai baugino savo žmonos K. M. mažametes dukras - R. K., S. K.( šiuo metu M.) bei S. K., panaudodamas jų atžvilgiu psichinę ir fizinę prievartą bei sukeldamas joms fizinį skausmą, dėl ko jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.Nustatytas netinkamas ieškovo elgesys su mažamečiais vaikais, o ne atsakovės paskleista informacija buvo pagrindas baudžiamajam persekiojimui pradėti. Daroma išvada, kad paties ieškovo veiksmai lėmė baudžiamąjį procesą ir kartu netiesiogiai prisidėjo prie ieškovo nurodomos žalos atsiradimo. Nenustatyta, kad tik dėl baudžiamosios bylos tyrimo fakto jis susirgo.Ieškovui nepateikus jokių faktinių duomenų, kad atsakovė atitinkamu konkrečiu būdu paskleidė galimai tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą ir tai lėmė ikiteisminio tyrimo pradėjimą bei nenustačius, kad atsakovė ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja nurodė duomenis, neatitinkančius tikrovės, t.y. nesant civilinės atsakomybės sąlygų ( neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir nurodomų pasekmių), atsakovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo nėra. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas išsamiai įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai pritaikius tiek procesinės teisės normas, tiek materialinės teisės normas. Teismas pagristai ieškovo ieškinį atmetė, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.