- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-10-22
- Bylos Nr.
- I-7632-426/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Rūta Miliuvienė (pran.), Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- L. S., K. G.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- S. T., J. N., G. G., F. T., G. T., K. T., M. L.
- Advokatai
- Paulius Bružas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjai L. S., pareiškėjų atstovui advokatui Pauliui Bružui, atsakovo atstovei Redai Skirkevičiūtei, vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. S. ir K. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – S. T., S. T., J. N., G. G., F. T., G. T., K. T., M. L.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai L. S. ir K. G. prašo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją įstatymo nustatyta tvarka atkurti jiems nuosavybės teises į buvusio savininko I. T. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą Lydos kelias 4, Vilniaus m. (dab. Vilniaus m., Liepkalnio 120); taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas toje dalyje, kad nuosavybės teisės atkuriamos turto savininko vaikaičiui tik tokiu atveju, jei turto savininko vaikas yra miręs, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.
Skunde (T. I, l. 3-7) paaiškino, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2001 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio I. T. nuosavybės teise iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą Lydos kelias 4, Vilniuje, tačiau nuosavybės teisės iki šiol neatkurtos. Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. vasario 5 d. gautas atsakymas, jog nepateikė giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjai tvirtina, jog visus giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė dar 2002 m. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. gegužės 15 d. gavo raštą, kuriame nurodoma, kad jų motina nėra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl jai negali būti atkurtos nuosavybės teisės į I. T. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę. Pareiškėjai aiškina, kad jie taip pat neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į senelio iki nacionalizacijos valdytą žemę, nes jų motina Z. L. (I. T. dukra) yra gyva. Kiti turto savininko I. T. mirusių vaikų vaikai, nepriklausomai nuo to, ar jų tėvai (turto savininko vaikai) buvo Lietuvos Respublikos piliečiais ar ne, turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą vien dėl to, kad mirę jų tėvai. Mano, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas prieštarauja konstituciniam visų asmenų lygybės prieš įstatymą principui.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (T. II, l. 135-137) paaiškino, kad pareiškėjai 2001 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. T. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2002 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 31/02/22-1141 bei 2002 m. birželio 28 d. raštu Nr. 31/02/22-1683 L. S. ir K. G. informavo, kad kartu su prašymu turi būti pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, pareiškėjams taip pat buvo paaiškinta, kokia tvarka pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, t. y. kad nuosavybės teisės yra atkuriamos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams). Pakartotinai nuosavybės teisių atkūrimo tvarka L. S. buvo paaiškinta Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 31/03/22-3629. Pažymi, kad giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų pareiškėjai iki įstatymo nustatyto termino (2003 m. gruodžio 31 d.) Vilniaus apskrities viršininko administracijai nepateikė, todėl net ir patenkinus pareiškėjų reikalavimą, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas.
Teismo posėdyje pareiškėja L. S. ir pareiškėjų atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamajį turtą atkūrimo įstatymas vienareikšmiškai nustato, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali buti atkuriamos tik Lietuvos Respublikos piliečiams. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Bylos duomenys tvirtina, kad I. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę Lydos plentas 4, Vilniuje. Jis mirė 1949 m. (T. II, l. 165-166). Pareiškėjų motina Z. L., I. T. dukra, nėra Lietuvos Respublikos pilietė ir negali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, nors ir yra gyva. Byloje ginčas kilęs dėl to, ar I. T. anūkai, Z. L. vaikai gali pretenduoti dėl nuosavybės teisių į I. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo.
L. S. ir K. G. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą yra išvestinės iš motinos teisių. Kadangi Z. L. nėra Lietuvos Respublikos pilietė, neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, pareiškėjai negali iš jos perimti šios teisės ir su kitais asmenimis tapti pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Iš kitos pusės, teismo funkcija – ne tik apsaugoti į jį besikreipiančių asmenų teises ir teisėtus interesus, bet ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų, kurie tai pat pretenduoja į nuosavybės teisių atkūrimą, teisės, teisėti lūkesčiai, teisinio stabilumo ir teisinio tikrumo principai. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas jau tęsiasi netrumpą laiko tarpą. Teismui padarius priešingą išvadą nei tą, kurią išreiškė Vilniaus apskrities viršininko administracija, didėtų socialinių konfliktų galimybė, būtų paneigiamas trečiųjų suinteresuotų asmenų teisinis tikrumas, teisinis saugumas - sudėtinės konstitucinės teisinės valstybės principo dalys.
Kolegijai dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamajį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto konstitucingumo abejonių nekyla, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl įstatymo normos atitikimo Konsitucijai nėra.
Atsakovas, įvertinęs tai, kad turto savininko vaikas nėra miręs, pagrįstai atsisakė atkurti nuosavybės teises pareiškėjams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d.,
nusprendė:
pareiškėjų L. S. ir K. G. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.