Telšių apylinkės teismo įsakymas

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1970-05-25 Baltarusijoje, susituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „Ventaksa“ direktoriumi, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., būdamas atsakingas už UAB „Ventaksa“ buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, kuriame teigiama, kad už apskaitos organizavimą apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, pagal minėto įstatymo 11 straipsnį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija), kuriame nurodoma, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 nevedė kuro apskaitos, nefiksavo nuvažiuotų kilometrų, sunaudoto kuro kiekio, atitinkančio sunaudojimo normas, į buhalterinę apskaitą neįtraukė bei pirminiais apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) neįformino gautų pajamų už 25371,77 Lt (su PVM), kurios buvo panaudotos degalų pirkimui, išrašė ir į buhalterinę apskaitą įtraukė dokumentus - atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, kuriais įformintos neįvykusios ūkinės operacijos už 52856,98 Lt (37323,00+15533,98) dėl UAB „Ventaksa“ darbuotojams S. V., R. V., A. Ž., V. S., K. G., K. J., V. P., L. Ž. ir N. C. faktiškai neišmokėtų atlyginimų, už kuriuos jie pasirašė atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje, į buhalterinę apskaitą neįtraukė bei pirminiais apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) neįformino gautų iš vairuotojų, direktoriaus V. K. paskaičiuotų mokėjimų už aikštelę ir kitas išlaidas už 2010 m. - 67200 Lt ir už 2011 m. - 25200 Lt, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nurodančius, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, dėl ko pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 iš dalies negalima nustatyti UAB „Ventaksa“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2010-01 -01 iki 2011-12-31.

Tokie V. K. veiksmai yra numatyti Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

V. K. taip pat siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Ventaksa“ pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą ir pateikė jas Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra:

V. K. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 būdamas atsakingas už UAB „Ventaksa“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir už buhalterinių įrašų teisingumą pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, kuriame teigiama, kad už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, pagal minėto įstatymo 11 straipsnį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija), kuriame nurodoma, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą, siekdamas išvengti mokesčių, tyčia, UAB „Ventaksa“ 2011-10-29 patikslintoje PVM deklaracijoje už 2011 m. kovo mėnesį įrašė ir Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2011-10-29 pateikė neteisingus duomenis apie 2011 metų kovo mėnesį bendrovės įsigytas prekes ir paslaugas, t.y. duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius už 4795 Lt, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM už 427 Lt, standartinio tarifo pardavimo PVM už 1007 Lt, atskaitomą PVM už 572 Lt, mokėtiną į biudžetą PVM - 435 Lt. Tokiu būdu UAB „Ventaksa“ direktorius V. K. nepagristai padidino PVM atskaitą 145 Lt (572-427), išvengė 145 Lt PVM sumokėjimo ir taip pažeidė 2002-03-02 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751- 58 str. 2 dalies reikalavimus, kurie nurodo, kad norėdamas į PVM atskaitą įtraukti prekių ir (arba) paslaugų, skirtų naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoje veikloje, pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalį, PVM mokėtojas privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šiame įstatyme nustatytus kriterijus gali būti laikomas įvykusiu už šalies teritorijos ribų. To neįrodžius, laikoma, kad prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje.

Be to, UAB „Ventaksa“ direktorius V. K., siekdamas išvengti mokesčių, į apskaitą neįtraukė 2010 m. 18018,50 Lt (be PVM) pajamų bei 2011 m. 2949,89 Lt (be PVM) pajamų už kuro įsigijimą bendrovės veiklai vykdyti iš už keleivių vežimą surinktų pinigų, ir taip Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2011-10-29 patikslintoje už 2010 m. sausio mėnesį, 2011-10-29 patikslintoje už 2010 m. vasario mėnesį, 2011-10-29 patikslintoje už 2010 m. kovo mėnesį, 2011-10-29 patikslintoje už 2010 m. balandžio mėnesį, 2011-10-29 patikslintoje už 2010 m. gegužės mėnesį, 2010-07-21 pirminėje už 2010 m. birželio mėnesį, 2011-10-29 patikslintoje už 2010 m. liepos mėnesį, 2011-10-29 patikslintoje už 2010 m. rugpjūčio mėnesį, 2011-10-29 patikslintoje už 2010 m. rugsėjo mėnesį, 2011-10-29 patikslintoje už 2010 m. spalio mėnesį, 2010-12-21 pirminėje už lapkričio mėnesį, 2011-11-03 patikslintoje už 2010 m. gruodžio mėnesį pateiktose PVM deklaracijose (forma FR0600) už 2010 m. neįrašė PVM apmokestinamų sandorių už 18018,50 Lt, neįtraukė standartinio tarifo pardavimo PVM už 3783,88 Lt ir PVM deklaracijose (forma FR0600) už 2011 m. neįrašė PVM apmokestinamų sandorių už 2949,89 Lt, neįtraukė standartinio tarifo pardavimo PVM už 619,49 Lt ir 4403,37 Lt (3783,88+619,49) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. Tokiu būdu UAB „Ventaksa“ direktorius V. K. neįtraukė į buhalterinę apskaitą 20968,40 Lt (18018,50+2949,89) uždirbtų pajamų, nuo jų nemokėjo 4403,37 Lt (3783,88+619,49) Lt pardavimo PVM ir taip nevykdė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. 2 d., reikalavimų, kurie nurodo, kad ... kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą; 15 str. 1 d., reikalavimų, kurie nurodo, kad apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (toliau šiame straipsnyje - pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo. Kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais. Be to, V. K., neįtraukdamas į buhalterinę apskaitą 20968,40 Lt (be PVM) uždirbtų pajamų ir Metinėse pelno mokesčio deklaracijose nedeklaruodama 18018,50 Lt pardavimo pajamų už 2010 metus ir 3783,88 Lt pardavimo pajamų už 2011 metus bei nuo gautų pajamų neapskaičiuodama pelno mokesčio, nevykdė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 2 d. 1 p., reikalavimų, kurie nurodo, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

Be to, UAB „Ventaksa“ direktorius V. K., siekdamas išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 į buhalterinę apskaitą neįtraukęs bei pirminiais apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) neįforminęs gautų iš vairuotojų, direktoriaus paskaičiuotų mokėjimų už aikštelę ir kitas išlaidas už 2010 m. - 67200 Lt ir už 2011 m. - 25200 Lt, Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2011-11-03 pateikė neteisingus duomenis - Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204A) už 2010 m. sumažino mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimo sumą 67200 Lt; metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204A) už 2011 m. sumažino mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas 25200 Lt, taip išvengė mokėti į biudžetą iš viso 4548 Lt PVM (4403+145) ir taip nevykdė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 str. 2 d. 1 p. reikalavimų, kurie nurodo, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

Tokie V. K. veiksmai yra numatyti Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d.

V. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad UAB „Ventaksa“ direktoriumi dirba pastaruosius 7 metus. Įmonėje darbuotojais yra įdarbintas jis ir buhalterė V. K., vairuotojai dirba pagal verslo liudijimus, jiems suteikiamos dispečerinės paslaugos. Įmonėje tiek laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tiek šiuo metu buhalteriją realiai tvarko jis pats, pats pateikia deklaracijas VMI, fiksuoja atliekamas operacijas, tvarko įmonės kasą ir pan. Buhalterė teikia tik konsultacijas, pati jokios veiklos neatlieka, dokumentų netvarko. Įtarime nurodytu laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 UAB „Ventaksa“ dirbo 42 darbuotojai, jų skaičius nuolat keitėsi. Vairuotojai teikdavo taksi vežimo paslaugas, dispečerės dirbdavo prie pulto - perduodavo ir priimdavo užsakymus iš klientų. Mašinos buvo asmeninės, pačių vairuotojų, kurie jomis naudojosi ir darbo, ir asmeninėms reikmėms. Vairuotojai į mašinas darbui kurą pildavosi iš pinigų, kuriuos susirinkdavo už keleivių vežimą, nes taip buvo paprasčiau sukontroliuoti, kad vairuotojai nepiktnaudžiautų, kad vienu metu nebūtu gaunamos didelėmis sumomis sąskaitos iš degalinių. Pripažįsta, kad neįformino visų gautų pajamų, kurios buvo panaudotos degalų pirkimui. Vairuotojai buvo įdarbinti įmonėje, buvo pildomi kelionės lapai, bet realiai jie dirbdavo ilgesnėmis pamainomis, nei rašoma. Jis vairuotojams pateikdavo atlyginimo mokėjimo žiniaraščius, jie juose pasirašydavo, nors realiai algos negaudavo. Taip darė todėl, kad darbuotojų darbo laikui yra numatyti apribojimai, tokia darbo sistema buvo jam ir vairuotojams patogesnė. Dispečerėms taip pat mokėdavo realiai vairuotojai, nors jos pasirašydavo įmonės algalapiuose. Kiek realiai uždirbdavo vairuotojai, negali pasakyti, jie pateikdavo tik taksometrų parodymus ir kuro čekius. Dispečerėms alga realiai buvo mokama pagal jų dirbtas darbo valandas, mokama iš tų pinigų, ką pateikdavo vairuotojai, suskaičiavus jų gautų skambučių skaičių. Vairuotojai jam mokėdavo ir už automobilių stovėjimo aikštelę. Po to, kai atlikus auditą jam buvo duota pastabą dėl šių pinigų už aikštelės nuomą neįtraukimo į apskaitą, pradėjo įtraukti. Mokesčių inspekcijai PVM, metines ir kitas reikalingas deklaracijas teikdavo pats, asmeniški, nuvykęs į VMI filialą. Apklausos metu visos apskaitos tvarkymo niuansų smulkiai nepamena, bet sutinka su visais įtarime nurodytais pažeidimas. Labai gailisi, kad netinkamai vykdė apskaitą, kad teikė netinkamai užpildytas deklaracijas. Šiuo metu veiklą vykdo tinkamai. Prašo ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (2 t., 146-147 b.l.).

Kiti įrodymai, patvirtinantys, kad V. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas:

FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-4/104 konstatuojama, kad UAB „Ventaksa“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 nevedė kuro apskaitos, nefiksavo nuvažiuotų kilometrų, sunaudoto kuro kiekio, atitinkančio sunaudojimo normas, ir šiais veiksmai bendrovė nevykdė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, dėl to pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 iš dalies negalima nustatyti UAB „Ventaksa“ turto.

Jeigu, kaip nurodo vairuotojai už kurą buvo mokama pinigais, gautais už keleivių vežimo paslaugas, tai UAB „Ventaksa“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 į buhalterinę apskaitą neįtraukė bei pirminiais apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) neįformino gautų pajamų už 25371,77 Lt (su PVM), kurios buvo panaudotos degalų pirkimui ir dėl to bendrovė nevykdė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pažeidė 12 straipsnio 1 dalį, dėl to pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 iš dalies negalima nustatyti UAB „Ventaksa“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Jeigu UAB „Ventaksa“ pagal vairuotojų parodymus kurą veiklai vykdyti įsigyja iš už keleivių vežimą surinktų pinigų, tai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 bendrovė pateikė neteisingus duomenis apie pajamas už 20968,40 Lt (be PVM) (išvados 2 lentelė), iš jų: 2010 m. - 18018,50 Lt pardavimo pajamų ir 2011 m. - 3783,88 Lt pardavimo pajamų.

Jeigu pagal liudytojų S. V., R. V., A. Ž., V. S., K. G., K. J., V. P., L. Ž. ir N. C. parodymus UAB „Ventaksa“ vairuotojai pasirašydavo atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje, bet faktiškai jokio atlyginimo negaudavo, tai dėl dokumentų -atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių, kuriais įformintos neįvykusios ūkinės operacijos už 52856,98 Lt (37323,00+15533,98) išrašymo ir jų duomenų įrašymo į apskaitą UAB „Ventaksa“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimų, dėl to pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 iš dalies negalima nustatyti UAB „Ventaksa“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Jeigu pagal vairuotojų parodymus vairuotojai kas mėnesį sumokėdavo bendrovei apskaičiuotus mokėjimus už aikštelę ir kitas išlaidas po 700 Lt, tai per 2010 m. vairuotojai padengė 67200 Lt (700Lt x 8 žm. x 12 mėn.) ir per 2011 m. - 25200 Lt (700Lt x 3 žm. x 12 mėn.) mokėjimus už aikštelę ir kitas išlaidas.

UAB „Ventaksa“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 į buhalterinę apskaitą neįtraukusi bei pirminiais apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) neįforminusi gautų iš vairuotojų, direktoriaus paskaičiuotų mokėjimų už aikštelę ir kitas išlaidas už 2010 m. -67200 Lt ir už 2011 m. - 25200 Lt, nevykdė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl to pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 iš dalies negalima nustatyti UAB „Ventaksa“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą UAB „Ventaksa“ pirkimo operacijų žurnalą nustatyta, kad UAB „Ventaksa“ 2011-10-29 pateiktoje patikslintoje PVM deklaracijoje už 2011 m. kovo mėnesį deklaravo: PVM apmokestinami sandoriai - 4795 Lt, Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM - 427 Lt, Standartinio tarifo pardavimo PVM - 1007 Lt, Atskaitomas PVM - 572 Lt, Mokėtinas į biudžetą PVM - 435 Lt. UAB „Ventaksa“ nepagrįstai padidino PVM atskaitą 145 Lt (572-427). Tyrimo metu UAB „Ventaksa“ papildomai apskaičiuota mokėti į biudžetą 145 Lt PVM.

UAB „Ventaksa“ nepagristai padidindama PVM atskaitą 145 Lt nevykdė 2002-03-02 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 str. 2 dalies reikalavimų.

Jeigu pagal UAB „Ventaksa“ vairuotojų parodymus kurą veiklai vykdyti įsigyja iš už keleivių vežimą surinktų pinigų, ir į apskaitą neįtraukė 2010 m. 18018,50 Lt (be PVM) pajamų bei 2011 m. 2949,89 Lt (be PVM) pajamų, tai mokesčių administratoriui pateiktose už 2010 m. PVM deklaracijose (forma FR0600) neįrašė PVM apmokestinami sandoriai - 18018,50 Lt, neįtraukė Standartinio tarifo pardavimo PVM - 3783,88 Lt, ir už 2011 m. PVM deklaracijose (forma FR0600) neįrašė PVM apmokestinami sandoriai - 2949,89 Lt, neįtraukė Standartinio tarifo pardavimo PVM - 619,49 Lt, ir šia suma 4403,37 Lt (3783,88+619,49) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. UAB „Ventaksa“ neįtraukdama į buhalterinę apskaitą 20968,40 Lt (18018,50+2949,89) uždirbtų pajamų, nuo jų nemokėdama 4403,37 Lt (3783,88+619,49) Lt pardavimo PVM nevykdė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. 1X-751 14 str. 2 d., 15 str. 1 d. reikalavimų.

UAB „Ventaksa“ neįtraukdama į buhalterinę apskaitą 20968,40 Lt (be PVM) uždirbtų pajamų ir Metinėse pelno mokesčio deklaracijose nedeklaruodama 18018,50 Lt pardavimo pajamų už 2010 metus ir 3783,88 Lt pardavimo pajamų už 2011 metus, bei nuo gautų pajamų neapskaičiuodama pelno mokesčio, nevykdė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau - PMĮ) Nr. IX-675 4 str. 2 d. 1 p. reikalavimų.

Jeigu pagal vairuotojų parodymus vairuotojai kas mėnesį sumokėdavo bendrovei apskaičiuotus mokėjimus už aikštelę ir kitas išlaidas po 700 Lt, tai per 2010 m. vairuotojai padengė 67200 Lt (700 Lt x 8 žm. x 12 mėn.) ir per 2011 m. - 25200 Lt (700 Lt x 3 žm. x 12 mėn.) mokėjimus už aikštelę ir kitas išlaidas.

UAB „Ventaksa“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 į buhalterinę apskaitą neįtraukusi bei pirminiais apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) neįforminusi gautų iš vairuotojų, direktoriaus paskaičiuotų mokėjimų už aikštelę ir kitas išlaidas už 2010 m. -67200 Lt ir už 2011 m. - 25200 Lt, tai mokesčių administratoriui pateiktose Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204A) už 2010 m. sumažino mokestinio laikotarpio Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimo sumą 67200 Lt; Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204A) už 2011 m. sumažino mokestinio laikotarpio Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas - 25200 Lt. Šiais veiksmais bendrovė nevykdė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 2 d. 1 p. reikalavimų.

Tyrimo metu UAB „Ventaksa“ papildomai apskaičiuota mokėti į biudžetą 4548 Lt PVM (4403+145).

Motyvuojamoji dalis

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, pagal minėto įstatymo 11 straipsnį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „Ventaksa“ direktorius buvo V. K.. buhalterė - V. K. (3 t., 6-101 b.l.).

Liudytojai A. S., K. J., S. V., R. V., A. Ž., V. S. ir K. G. parodė, kad dirbo UAB „Ventaksa“ taksistais. Su šia įmone buvo nustatyta tokia atsiskaitymų grynaisiais tvarka: pirmą mėnesio dieną būdavo sumokama dispečerei už darbą. Ši suma buvo paskaičiuota pagal iškvietimų skaičių, vieno iškvietimo kaina - 50 ct., vidutiniškai per mėnesį mokėdavo apie 50 Lt. Dešimtą mėnesio dieną reikėdavo atiduoti pinigus Sodros ir sveikatos draudimo įmokų sumokėjimui. Dvidešimtą mėnesio dieną atsiskaitydavo su įmone. Šis mokestis buvo paskaičiuojamas pagal kelionės lape nurodytus taksometro duomenis, taip pat mokestis už stovėjimo aikštelę. Iš tos sumos buvo atimamos kuro išlaidos pagal pateiktus kuro pirkimo kvitus. Kiek reikėjo mokėti, sužinodavo dispečerinėje, ten buvo palikti sąrašai su nurodytomis sumomis. Sumokėjęs pinigus dispečerei, pasirašydavo sąsiuvinyje. Vairuotojai per mėnesį vidutiniškai sumokėdavo apie 700 Lt, be to, reikėdavo pasirašyti atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje, nors jokio atlyginimo negaudavo (2 t., 100-113 b.l.).

Liudytojos V. P., L. Ž. ir N. C. parodė, kad dirbo UAB „Ventaksa“ dispečerėmis. Pagal nustatytą tvarką visi vairuotojai nuo mėnesio pirmos iki trečios dienos turėdavo sumokėti pinigus dispečerių darbo užmokesčiui. Įmoka priklausė nuo to, kiek per mėnesį gavo iškvietimų. Vieno iškvietimo kaina buvo 50 centų. Paskaičiavimus, kiek kas turi mokėti, atlikdavo direktorius V. K.. Sumokėdami pinigus vairuotojai pasirašydavo sąsiuvinyje. Jos iš tų suneštų pinigų pasiimdavo joms priklausantį atlyginimą pagal kiekvienai tenkantį iškvietimų skaičių, taip pat reikėdavo pasirašyti atlyginimo mokėjimo žiniaraštyje, nors jokio atlyginimo daugiau nebegaudavo. Kiekvieno mėnesio 10 dieną vairuotojai sumokėdavo Sodros ir sveikatos draudimo įmokas, kiekvieno mėnesio 20 dieną vairuotojai mokėdavo apskaičiuotus mokėjimus už aikštelę ir kitas išlaidas (2 t., 114-116 b.l.).

Kaltinamojo V. K. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., yra įrodyta byloje surinktais išnagrinėtais ir išdėstytais įrodymais.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad V. K., padarė nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. Darydamas šias nusikalstamas veikas, kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis V. K. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūlomų baudų dydžiu (3 t., 104 b.l.).

Prokurorės siūlymas užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu yra pagrįstas.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis tyčia įvykdė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, yra dirbantis įmonės vadovu, turintis pastovią gyvenamąją vietą, susituokęs, ikiteisminio tyrimo metu į biudžetą sumokėjo apskaičiuotų 4548 Lt PVM, neteistas, atsižvelgtina į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas V. K. gali būti skiriama Baudžiamojo kodekso straipsnių, kuriais jis yra kaltinamas, sankcijose (LR BK 47 str., redakcija LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigal., 2003-05-01, Žin., 2003, Nr. 38-1733 redakcija) numatytos bausmės – baudos. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes kaltinamajam baudų dydis skirtinas mažesnis negu už apysunkį ir nesunkų nusikaltimą įstatymo numatytas baudos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 6 mėnesiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir skirti jam 10 MGL, tai yra 1300 Lt dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. ir skirti jam 30 MGL, tai yra 3900 Lt dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę 30 MGL - 3900 litų dydžio baudą.

Įpareigoti V. K. paskirtą baudą sumokėti per 6 mėnesius į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, o teismui pateikti kvito nuorašą.

Palikti galioti V. K. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - UAB „Ventaksa“ buhalterinės apskaitos dokumentus baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti V. K..

Išaiškinti V. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.