Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei N. J., trečiajam asmeniui J. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė N. J. į teismo posėdį neatvyko, apie paskirto posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai (b. l. 67), nuomonės dėl ieškinio ji nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą, vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, kai nesirūpinama savo vaikais. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Iš gimimo įrašo (b. l. 5) matyti, kad M. J., gimusio 2017 m. sausio 9 d., motina yra N. J., duomenys apie tėvą nenurodyti. Duomenų, kad atsakovė būtų kreipųsis į teismą dėl tėvystės nustatymo vaikui, nėra, atsakovės sūnaus tėvas nežinomas.

Kelmės rajono Kražių seniūnijos Vaiko gerovės darbo grupės susirinkimo protokole (b. l. 8) nurodyta, kad N. J., kuriai nustatyta negalia, dėl vidutinio intelekto sutrikimo, gyvena su tėvais, R. ir S. J., kurie yra socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje. R. ir S. J. šeima dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, į namus prisikviečia kitų asmenų, su kuriais yra girtaujama, kyla konfliktai. N. J. atsisakė lankyti Kelmės specialiąją mokyklą, ji yra uždaro būdo, gyvenimas girtaujančių asmenų aplinkoje ją veikia neigiamai. N. J. negeba savarankiškai nuvykti pas gydytojus, reikalinga lydinčiojo pagalba, ji pragyvena iš šalpos išmokos, negeba savarankiškai planuoti išlaidų, apsipirkti, todėl komisija siūlė įrašyti ir N. J. į Kelmės rajono stebimų šeimų apkaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 2017 m. sausio 10 d. raštu (b. l. 1-14) informavo ieškovą, kad N. J. (duomenys neskelbtini) pagimdė berniuką, ji turi neįgalumą dėl psichinės negalios, gyvena kartu su tėvais. Kadangi moteris stokoja socialinių įgūdžių, nesupranta naujagimio poreikių, nesugeba tinkamai juo pasirūpinti, todėl prašė informuoti, ar ji gali vežtis iš stacionaro naujagimį į namus, ar bus užtikrinta tinkama vaiko priežiūra.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. A-45 (b. l. 17) likusiam be tėvų globos M. J. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta J. K., M. J. globos vieta nustatyta kartu su globėja. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. A-96 (b. l. 18) N. J. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl to, kad vaikui nustatyta laikinoji globa ir dėl socialinių įgūdžių.

VšĮ Kelmės rajono sveikatos psichikos centro išduotoje pažymoje (b. l. 20) nurodoma, kad N. J. centre lankosi nuo 2007 m. gruodžio 19 d., ji serga CNS susirgimu, lankosi pas gydytoją psichiatrą, psichologą, socialinį darbuotoją. Jos emocinė būklė – kontaktas žemo produktyvumo, pokalbyje pasyvi, orientacija laike sutrikusi, emocijos nestabilios, nuotaika pažeminta, mąstymas skurdus, konkretus dėmesys išblaškytas, atmintis silpna, interesų ratas siauras, sutrikusios soc. adaptacijos. Biudžetinė įstaiga Kelmės rajono socialinių paslaugų centras nurodė (b. l. 26), kad N. J. teikiamos konsultavimo, tarpininkavimo ir informavimo paslaugos, padedama užsiregistruoti pas gydytojus, jos socialiniai įgūdžiai minimalūs, dėl socialinių įgūdžių stokos ir specialiųjų poreikių pati nesugeba savimi pasirūpinti įvairiose srityse: asmens higiena, buitimi, maisto gaminimu. N. J. nustatytas vidutinis intelekto sutrikimas, elgesio surikimo nėra arba jis minimalus (F71.0), jai nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d. nustatytas 35 procentų darbingumas (b. l. 7, 11). Atsakovė savarankiškai orientuojasi tik savoje įrastoje aplinkoje, viena be kitų pagalbos nesugeba išvykti iš namų, nemoka skaityti, skaičiuoti, labai skurdus žodynas, nesugeba susitvarkyti įvairių dokumentų. Dėl jos pasireiškiančio neadekvataus elgesio ir mąstymo yra sudėtinga teikti kokybiškas socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Atsakovė dažnai atsisako priimti socialinės darbuotojos, dirbančios su šeima, pagalbą, į patarimus ir siūlymus nereaguoja, dažnai interpretuoja pamokymus ir meluoja, nepripažįsta, kad jai reikalinga pagalba. N. J. gyvena pas tėvus, namuose gyvenimo sąlygos prastos, didelė problema yra švaros ir tvarkos nebuvimas. Dėl psichinių problemų N. J. nenori praustis, negeba tinkamai pasirūpinti asmens higiena, gali atlikti tik lengvus namų ruošos darbus, bet sudėtingai sekasi juos susiplanuoti. Ji sunkiai orientuojasi laike, nepažįsta laikrodžio, sunkiai išreiškia save ir savo norus, savarankiškai negeba tvarkyti finansus, nes nesuvokia pinigų vertės. Kadangi jai pačiai reikalinga priežiūra bei kontrolė, todėl negalės pasirūpinti mažamečiu sūnumi M. J.. Atsakovė N. J. Vaiko teisių apsaugos skyriuje nurodė (b. l. 10), kad nenorėjo ir nenori auginti vaiko ir sutinka, kad M. J. būtų įvaikintas arba jam būtų nustatyta nuolatinė globa. Kad būtų nustatyta M. J. globa arba vaikas būtų įvaikintas sutiko ir atsakovės teta D. K. ir motina R. J., nurodžiusi, kad jie anūko negalės auginti, nes jų pačių vaikai dėl nepriežiūros gyvena Vijurkų vaikų globos namuose.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovė N. J. nuo pat sūnaus M. J. gimimo, t. y. 2017 m. sausio 9 d., vaiko neaugina, juo visiškai nesirūpina, vaikui išlaikymo neteikia. Atsakovė civiline byla dėl motinos valdžios apribojimo nesidomėjo, į teismo posėdį neatvyko, dėl tėvystės nustatymo vaikui nesikreipia, kas akivaizdžiai parodo jos abejingumą vaikui, be to, atsakovė turi psichinių sutrikimų, todėl nėra pagrindo manyti, kad ateityje atsakovė pasikeis, pakeis elgesį, požiūrį į šeimą, tinkamai atliks savo pareigas vaikui. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovės kaltės, jos abejingumo, atsiradusio dėl ligos ir socialinių įgūdžių stokos, mažametis vaikas liko be motinos globos ir nėra jokių aplinkybių, duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl motinos valdžia atsakovei apribotina neterminuotai.

Likusiam be tėvų globos (tėvas nežinomas, motinai apribojus valdžią) mažamečiui vaikui nustatoma nuolatinė globa ir jo gyvenamoji vieta (CK 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.257 straipsnio 3 punktu). CK 3.252 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta viena iš globos formų – globa šeimoje. Mažametis atsakovės sūnus M. J. beveik nuo pat gimimo, t. y. nuo 2017 m. sausio 12 d., kai jį parsivežė iš ligoninės, gyvena J. K. šeimoje. J. K. sutinka būti N. J. sūnaus M. J. globėja (b. l. 37), savo apsisprendimą globoti vaiką ji patvirtino teismo posėdžio metu. Jos sutuoktinis S. M. (S. M.), šiuo metu gyvenantis Vokietijoje, raštu patvirtino, kad neprieštarauja, jog sutuoktinė J. K. globotų M. J. (b. l. 68-70). Tam neprieštarauja ir globėjos tėvai A. O. bei V. O., pas kuriuose šiuo metu kartu su globėja gyvena mažametis vaikas (b. l. 42-43). Kitų globos institucijų ar šeimų, norinčių globoti ir auginti atsakovės sūnų, nėra. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto (b. l. 16) bei globojamo vaiko aplankymo aktų (b. l. 24, 27-28) galima daryti išvadą, kad mažamečiui M. J. J. K. namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, vaikas aprūpintas rūbais, žaislais, namuose sukurta jauki namų aplinka. Kelmės rajono Vijurkų vaikų globos namų išvada dėl būsimų globėjų (rūpintojų) ir įvaikintojų pasirengimo globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką (b. l. 30-35) patvirtina, kad J. K. yra tinkamas asmuo būti M. J. globėja (rūpintoja). Iš J. K. paaiškinimų teisme matyti, kad ji pasirengusi globoti mažametį vaiką, jam rodo meilę ir rūpestį.

Aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad mažamečio vaiko M. J. globa J. K. šeimoje atitinka vaiko interesus. Aplinkybių, dėl kurių J. K. negalėtų būti paskirta atsakovės vaiko globėja, nenustatyta (CK 3.269 straipsnis). Ji sveika, darbinga, globėja būti gali (b. l. 44), neteista (b. l. 40), nebausta administracine tvarka (b. l. 41), Kelmės rajono savivaldybės administracijos Tytuvėnų seniūnija teigiamai charakterizuoja, kaip ramią, tvarkingą miesto gyventoją, nusiskundimų iš kaimynų dėl jos elgesio seniūnija nėra gavusi (b. l. 39), todėl yra pagrindo manyti, kad vaikas bus saugus globėjos namuose, todėl mažamečio M. J. globėja skirtina J. K., nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su globėja, jos gyvenamojoje vietoje.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnio 1 dalis). Nedidelės – 60 eurų – periodinės išmokos, kurias prašoma priteisti iš atsakovės vaikui, laikytina minimalia ir būtina suma vaiko minimalių poreikių patenkinimui. Atsakovė privalo rasti galimybių ir teikti vaikui išlaikymą tokį, kad bent būtiniausi vaiko poreikiai būtų patenkinti. Remiantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų (globėjų) turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko globėju, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas.

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovės į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis 41 Eur už reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), 21,60 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (60 Eur x 12 mėn. x 3 procentai = 21,60 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir pašto išlaidos, susidariusios šioje byloje iki jos išnagrinėjimo, – 8,87 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (b. l. 1), viso 71,47 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.251 straipsnio 1 dalimi, 3.252 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3.259 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), sūnaus M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą šeimoje, nuolatinę globos vietą globėjos gyvenamojoje vietoje.

Paskirti J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), nuolatine vaiko M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), globėja ir globotiniui skirto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2017 m. birželio 9 d. – iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 71,47 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 47 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.