Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno, Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutarties L. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Žurnalistų etikos inspektorius 2007 m. rugsėjo 24 d. surašė L. V. , UAB „Ekstra žinios“ leidžiamo laikraščio „L.T.” vyriausiajai redaktorei, administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹⁹ straipsnio 1 dalyje, kadangi 2007 m. kovo – balandžio mėnesiais laikraščio „L. T.“ redakcijoje buvo parengtos ir paskelbtos publikacijos: „Broliai - karstuose, žudikai - laisvėje / Berniukai jau karstuose, žudikai - dar laisvėje“ („L.T.“, 2007-03-26, Nr. 69/318), „Berniukai jau karstuose, žudikai - dar laisvėje“, (interneto tinklalapis www.lt24.lt 2007-03-27), „Įtariamųjų ratas siaurėja“ („L.T.“, 2007-03-27, Nr. 70/319), „Broliukai atgulė Kražių kapinaitėse“ („L.T.“, 2007-03-28, Nr. 71/320), „Vaikų žudikų paieškos apaugo gandais“ („L.T.“, 2007-03-29, Nr. 72/321), „Dėl vaikų nužudymo įtariama motina“ („L.T.“, 2007-03-30, Nr. 73/322), „Ji prisipažino: nužudžiau! Motina prisipažino nužudžiau!“ („L.T.“, 2007-04-02, Nr. 75/324), „Vaikžudystė – suplanuota“ („L.T.“, 2007-04-03, Nr. 76/325), „Prieš smaugdama susitvarkė dantis“ („L.T.“, 2007-04-05, Nr. 78/327), „Prokurorai: nužudytų broliukų motina atgailauja“ („L.T.“, 2007-04-07, Nr. 80/329), „Psichiatrams vaikžudė J. verkė nusižudysianti / J. prabilo apie savižudybę“ („L.T.“, 2007-04-19, Nr. 88/337), kuriose paskelbti nusikalstamos veikos aukų - nužudytų nepilnamečių - asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jų asmens tapatybę, todėl šiose publikacijose esanti informacija atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą kriterijų. Be to, publikacijose: „Broliai — karstuose, žudikai — laisvėje /Berniukai jau karstuose, žudikai - dar laisvėje“ („L.T.“, 2007-03-26, Nr. 69/318), „Berniukai jau karstuose, žudikai — dar laisvėje“ (interneto tinklalapis www.lt24.lt. 2007-03-27) buvo išspausdintos nusikalstamos veikos aukų - nužudytų nepilnamečių - nuotraukos karstuose. Tokių nuotraukų paskelbimas nebuvo reikalingas jų tapatybei nustatyti. Nuotraukų turinys atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kriterijų. 2007 m. kovo - birželio mėnesiais laikraščio „L.T.“ redakcijoje buvo parengtos ir paskelbtos publikacijos: „Kaimas netiki, kad motina – žudikė“ („L.T.“, 2007-03-31, Nr. 74/323), „Motina rodė, kaip nužudė vaikus“ („LT.“, 2007-04-04, Nr. 77/326), „Pakaltinama! / Ji - pakaltinama!“ („L.T.“, 2007-06-29, Nr. 146/395), „J. izoliatoriuje - gardus valgis / J. gyvenimas izoliatoriuje: puikus maistas ir jokių išimčių“ („L.T.“, 2007-06-30, Nr. 147/396), kuriose paskelbti nusikalstamos veikos aukų – nužudytų nepilnamečių – asmens duomenys, šių nepilnamečių motina (vardinta įtariamąja jų nužudymu, taip pat paskelbti aukų nepilnametės sesers asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jos asmens tapatybę. Paskelbiant šiuos duomenis apie nepilnametę mergaitę, buvo pažeisti jos interesai. Išvardintose publikacijose esanti informacija atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus kriterijus. 2007 m. birželio 30 d. laikraščio „Super L.T.“ redakcijoje buvo parengta ir paskelbta publikacija „16-metės nužudymo byloje - garsi pavardė / Nepilnametės žmogžudystėje - mįslės ir garsi pavardė“ („super L.T.“, 2007-06-30, Nr. 147/396), kurioje paskleisti nužudytos nepilnametės (aukos) asmens duomenys: vardas, pavardės pirmoji raidė, amžius, nuotrauka, taip pat tėvo vardas, iš kurių galima nustatyti jos tapatybę. Publikacijoje esanti informacija atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą kriterijų.

Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 m. spalio 2 d. nutarimu dėl padarytų pažeidimų laikraščio „L.T.” vyriausiajai redaktorei L. V. pagal ATPK 214¹⁹ straipsnio 1 dalį skirta 1 250 Lt bauda. Spręsdamas L. V. administracinės atsakomybės klausimą žurnalistų etikos inspektorius atsižvelgė į tai, kad 2007 m. rugsėjo 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. V6P-9 nustatytiems pažeidimams, susijusiems su publikacijose „Broliai - karstuose, žudikai - laisvėje / Berniukai jau karstuose, žudikai - dar laisvėje“ („L.T.“, 2007-03-26, Nr. 69/318), „Berniukai jau karstuose, žudikai - dar laisvėje“, (interneto tinklalapis www.lt24.lt, 2007-03-27), „Įtariamųjų ratas siaurėja“ („L.T.“, 2007-03-27, Nr. 70/319), „Broliukai atgulė Kražių kapinaitėse“ („L.T.“, 2007-03-28, Nr. 71/320), „Vaikų žudikų paieškos apaugo gandais“ („L.T.“, 2007-03-29, Nr. 72/321), „Dėl vaikų nužudymo įtariama motina“ („L.T.“, 2007-03-30, Nr. 73/322), „Kaimas netiki, kad motina – žudikė“ („L.T.“, 2007-03-31, Nr. 74/323) paskelbta informacija, bylos nagrinėjimo metu suėjo ATPK 35 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

II.

Institucija, skyrusi nuobaudą, L. V. skundą prašė atmesti. Nurodė, kad Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formali, o ATPK 214¹⁹ straipsnio 1 dalies pažeidimui konstatuoti nereikalingas pasekmių tyrimas. Būtinas konkrečiu atveju paskelbtos informacijos turinio ir pobūdžio vertinimas, santykiai su įstatyme įvardintu kriterijumi, ar ši informacija daro neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, ar ne.

III.

Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos, priskirtos viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, skelbimo ir platinimo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas), patvirtinto 2004 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 681, tikslas – nustatyti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam, doroviniam vystymuisi darančios informacijos, priskirtos viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, skelbimo ir platinimo reikalavimus. Tvarkos aprašo 5 punkte numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, platintojai, jų savininkai ir žurnalistai privalo patys įvertinti, ar skleidžiama informacija priskirtina informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai. Nustatę, kad informacija atitinka informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategoriją, ją viešai platindami ar kitaip skelbdami, jie privalo laikytis šios Tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos preziumuoja, kad nepilnamečio asmens tapatybės viešinimas neigiamų socialinių reiškinių kontekste yra savaime priešingas nepilnamečio asmens interesams, juos pažeidžia, nes paviešinus tokią informaciją, atsiranda neigiamos pasekmės, lemiančios nepilnamečio asmens raidą ir normalų jo vystymąsi, todėl plačiau nepilnamečio interesų pažeidimas neįrodinėtinas. O siekiant apsaugoti nepilnametį nuo paviešinimo neigiamos viešosios informacijos kontekste, viešosios informacijos rengėjo saviraiškos laisvės ribojimas yra pateisinamas. Nepilnamečių pateiktos informacijos suvokimas yra skirtingas nuo suaugusiųjų, tai yra itin pažeidžiama visuomenės ląstelė, kurių apsaugai skirtos ir minėto įstatymo nuostatos. Teismas padarė išvadą, kad minėtose publikacijose laikraštyje „L.T.“ paskelbta informacija atitinka nurodytus draudžiamos įstatymu informacijos kriterijus.

Išdėstyti argumentai, pateiktos laikraščio „L.T.“ publikacijos, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas, Ekspertų grupės išvados, Ekspertų grupės posėdžių protokolai, Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas, Institucijos atstovo, specialistės paaiškinimai patvirtino, kad L. V. , dirbdama UAB „Ekstra žinios“ laikraščio „L.T.“ vyriausiąja redaktore, pažeidė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, todėl trauktina administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 214¹⁹ straipsnio 1 dalį. L. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, administracinė nuobauda paskirta laikantis administracinių baudų skyrimo taisyklių, todėl pagrindo tenkinti skundą ir panaikinti nutarimą nėra. Tai, kad L. V. nutarimu eliminuotos konkrečios publikacijos dėl ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų suėjimo, neturi įtakos pažeidimo kvalifikavimui ir nuobaudos paskyrimui.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 214¹⁹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos, kurios skelbimas ir platinimas ribojamas, skelbimo ir platinimo tvarkos ir (ar) neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemos reikalavimų pažeidimas arba neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios draudžiamos skelbti viešosios informacijos, susijusios su asmens duomenų paskelbimu, paskelbimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų. Kokia informacija laikoma daranti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi nustato Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. L. V. kaltinama tuo, kad įvardintomis publikacijomis buvo pažeistos Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų nuostatos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konkrečiu atveju aktualus ir būtinas yra paskelbtos informacijos turinio, pobūdžio vertinimas santykyje su įstatyme įvardintu kriterijumi – ar tai yra informacija, daranti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 1 d., 123 str. 3 d.). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2, 3 dalimis, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Teisės doktrinoje ilgą laiką pripažįstama, kad nemotyvuotas teismo sprendimas demokratinėje visuomenėje laikomas piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimu. Motyvuoti teismų sprendimai yra būtina sąlyga užtikrinti visuomenės pasitikėjimą teismų sistema. Motyvuoti teismų sprendimai leidžia žmonėms numatyti galimus teismo sprendimus ir tokiu būdu užtikrinti teisinio aiškumo bei tikrumo principus. Tokie teismo sprendimai sudaro prielaidas suvienodinti teismų praktiką, užtikrinti, kad visi teismai vienodai suprastų ir aiškintų teisės normas. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise.

Teismas, motyvuodamas priimamą procesinį sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje, privalo ne tik aprašyti administracinio teisės pažeidimo įvykį, bet ir įvardinti įrodymus, patvirtinančius teismo nustatytas bylos aplinkybes, pagrindžiančius teismo išvadas, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, įstatymus, kuriais vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę.

Nagrinėjamu atveju nurodytų reikalavimų Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis neatitinka. Teismo nutartyje cituojamos ginčo klausimą reglamentuojančios teisės normos, aprašomi L. V. inkriminuoti pažeidimai, tačiau iš esmės į L. V. skundo argumentus, ypatingai dėl netinkamo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų aiškinimo ir taikymo, neatsakyta. Teismas nepasisakė, ar viso Įstatymo kontekste jo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos draudžia skelbti duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti jau mirusio nepilnamečio asmens tapatybę, nenustatinėjo, ar atitinkamomis publikacijomis pateikiant duomenis apie nepilnametį buvo žeminamas jo orumas ir (ar) pažeidžiami jo interesai (Įstatymo 5 str. 1 d. 3 p.). Tokiu būdu pažeista asmens teisės į teisingą ir motyvuotą sprendimą.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas rėmėsi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Ekspertų grupės posėdžių protokolais, kurie neva taip pat patvirtina, kad publikacijose skelbta informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystimuisi darančios informacijos kategorijai ir atitinka Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus. Tačiau kolegija vėlgi pažymi, kad į bylą pateikti tik Ekspertų grupės posėdžių protokolų išrašai, kuriuose yra fiksuota tik ta pati informacija kaip ir ekspertų išvadose (šiose neišdėstyti jokie argumentai). Motyvacija, dėl ko buvo padarytos tokios išvados, neaiški ir iš protokolų išrašų. Teismas savo sutikimo su išvadomis, remdamasis bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, taip pat nepagrindė. Kolegijos vertinimu, teismas įrodymų iš esmės net netyrė – nutartyje išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikė Institucijos padarytoms išvadoms, kurių atitinkamai nevertino.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, bylą grąžinant tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.