Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2015 m. gruodžio 25 d., apie 14.21 val., Plungės r. sav., Varkalių k., Kulių gatvėje, ties namu Nr. 36 (Plungės r. sav., kelio Nr. 166 „Plungė-Vėžaičiai“ 4,300 km), vairuodamas T. V. vardu registruotą automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į betoninę vandens pralaidos konstrukciją, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinta vandens pralaidos betoninė konstrukcija (pralaidos antgalio elementas) ir vairuotas automobilis. Po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo S. V. vartojo alkoholį, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2.46 ‰ ± 1,7%). Tokiais savo veiksmais S. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219, 221, 222 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. V. kaltės nepripažino. Nurodė, kad eismo įvykio nebuvo, o nesant įvykio, jis neturėjo pareigos kviesti policijos. Paaiškino, kad važiavo pas kaimyną, buvo blaivus, o sukdamas nelaimingai pasikabino automobiliu – įvažiavo į pralaidą. Kadangi kaimyno nerado, todėl išėjo namo per kiemus, grįžęs namo, vienas išgėrė alkoholio, nes niekur nebesiruošė važiuoti. Pralaidos jis nesugadino, nes ši jau buvo sugadinta prieš daug metų, ji seniai yra įskilusi, todėl nepranešė policijai, nemanė, kad tai svarbu. Sūnaus automobilis praktiškai nesugadintas, sūnus jam pretenzijų neturi.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Telšių regiono keliai“ atstovas P. P. parodė, jog įmonei padaryta žala yra 70 Eur už pralaidos atstatymą, nes ji yra numušta, matosi nubrozdinimai, ji šviežiai pertrūkusi ir nuvirtusi ant žemės. Įmonė pretenzijų neturi, nes draudimas apmokėjo. Kad sunkiasvorė technika būtų važinėjusi tuo keliuku, jam nėra žinoma, apie vandenvietės atliktus darbus – taip pat jam nežinoma. Viskas buvo sutvarkyta, pralaidos apžiūrimos rudenį ir pavasarį, peržiūrimi sugadinimai, surašomi defektai, praėjusį pavasarį ta pralaida sugadinta nebuvo. Pralaida galėjo būti įskilusi iš anksčiau, tačiau po šio eismo įvykio ji buvo išjudinta iš vietos ir pastumta į šoną.

Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio dieną važiuodamas į Vėžaičius Varkalių gyvenvietėje matė policijos ekipažą sustabdžiusį sunkvežimį. Toliau pavažiavęs pamatė geltonos spalvos Volkswagen Passat, kuris buvo įvažiavęs į kiemą, bet sukrypęs. Pamanė, kad gal padangą nuleido, matė automobilio viduje vairuotojo vietoje sėdintį žmogų, kuris svirduliavo, automobilis buvo įvažiavęs į kanalą, tada apsisuko ir nuvažiavo prie ką tik pravažiuoto policijos ekipažo. Pranešė policijai, nes kilo įtarimų, jog tas asmuo yra neblaivus, sėdėjo prie vairo svirduliuodamas, važiavimo sąlygos buvo geros, vienas automobilio ratas buvo ore. Kad tam žmogui būtų buvę negerai su sveikata, tuo metu nelabai pagalvojo, iškart kilo mintis, jog neblaivus. Pranešęs policijos pareigūnams apie eismo įvykį, grįždamas tuo pačiu keliu, pamatė, jog asmens automobilyje jau nebebuvo, policijoje atpažino tą vairuotoją. Išlipęs iš automobilio nebuvo, tik sustojęs pasižiūrėti, apsisukęs nuvažiavo pranešti policijai, ar pralaida buvo sugadinta, nematė.

Liudytojas Egidijus Grikštas parodė, kad įvykio dieną 18.30 val. Varkalių gyvenvietėje buvo susistabdę girtą vilkiko vairuotoją, tvarkė dokumentus, kai privažiavęs asmuo pranešė, jog yra nuo kelio nuvažiavęs girtas vairuotojas. Kadangi jų ekipažas buvo užsiėmęs, skambino kitam ekipažui, bet šis taip pat negalėjo tuoj pat nuvykti į eismo įvykio vietą, todėl tik sutvarkę dokumentus, nuvažiavo į nurodytą vietą. Pastebėjo nuvažiavusį nuo kelio ir į pralaidą atsitrenkusį automobilį, vairuotojo šalia nebuvo. Viską apžiūrėjo, pralaida buvo apgadinta, automobilis buvo atidarytas. Jiems dirbant, priėjęs žmogus parodė iš kurio namo yra to automobilio vairuotojas, sakė, jog jis nuolat girtas važinėja po Varkalius. Jie nuėjo į nurodytąjį namą, rado miegantį asmenį, prižadino jį, šis patvirtino, jog važiavo automobiliu, tačiau nebuvo girtas, jam nustatytas daugiau nei 2 promilių girtumas. Kadangi buvo padaryta žala, po dviejų savaičių S. V. surašė protokolą. Nurodė, jog prie jų privažiavęs liudytojas A. M. buvo ketvirtas, pranešęs apie šį girtą vairuotoją. Šis liudytojas jiems teigė, kad vairuotojas yra girtas, “tyvuliuoja” į šalis, bando išvažiuoti, kažką kiša po ratais, įvykio vietoje matėsi, kad po automobilio ratais buvo kišta plytų. S. V. jiems teigė, jog jis vairavo blaivus, tik namuose gėrė, buvo praėjusi maždaug valanda iki jų bendravimo pradžios su S. V.. Pralaida buvo skilusi ir nubraižyta, o anksčiau nors jos skilimas ir buvo, bet ji buvo lygi, o po eismo įvykio buvo dar ir išstumta iš vietos.

Liudytojas P. L. parodė, kad gyvena Kulių g. 36, Varkaliuose. Eismo įvykio dieną į namus grįžo 16.50 val. Paaiškino, kad ta pralaida yra perskilusi jau kokius 20 metų, cementovežis ją perdaužė, o jis su tėvu ir broliu ją buvo suremontavę, ji tokia ir stovėjo, vėliau „Lagūnos“ darbuotojai sunkiasvorėmis mašinomis jo sklype važiavo tuo keliu, ta pralaida vis labiau skilo. Kaimynas S. V. yra jo draugas, jis norėjo atvažiuoti į jo kiemą ir pasikabino automobilio ratu, tačiau pralaidai nubrėžė tik baltą dėmelę, jo mašina buvo tik nuslydusi per bortą, toje vietoje jis pats ne kartą traktoriumi buvo nuslydęs, ten ant posūkio visas kelias išvažinėtas, kelkraštis nušliaužtas. Įmonių „Lagūna“, „Eurošiluma“ darbuotojai dirbo, kabelius vedė, sunkiasvorės mašinos važiavo, kasė prūdus. Pralaida yra jo, jis ją įsirengė, betonavo, tvarkė, tačiau jos nuosavybės dokumentų jis neturi, todėl skaitosi, jog pralaidos yra valdiškos, nuo kelio iki šaligatvio yra apsauginė juosta, ten nėra jo sklypas.

Eismo įvykio vietos 2015-12-25 schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį, fotolentelėmis, nustatyta įvykio vieta, transporto priemonė automobilis Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jos padėtis, transporto priemonei ir betoninei pralaidai padaryti apgadinimai.

Iš VĮ „Relšių regiono keliai“ 2016-01-11 policijai pateikto žiniaraščio matyti, kad pasislinkusių pralaidos antgalio elementų atitaisymo darbai kainuos 70,04 eurų

Asmens blaivumo testo duomenys patvirtina, kad 2015-12-25 16:01:31 S. V. nustatytas 2.46‰ girtumas.

Atsakomybė pagal ATPK 127 str. kyla tuo atveju, kai padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

S. V. padarytas eismo įvykis vertintinas ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo kontekste, kuris numato, kad eismo įvykis tai – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas ir už ką administracinę atsakomybę numato administracinių teises pažeidimų kodeksas. Pagal teismo nustatytas aplinkybes, S. V. apgadino kitam asmeniui – VĮ „Telšių regiono keliai“ priklausantį turtą. Todėl darytina išvada, kad S. V. sukeltas eismo įvykis laikytinas tokiu, už kurį kyla atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nuostatas.

Be to, byloje nustatyta, kad S. V. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas (apgadintas) kitam asmeniui priklausantis turtas, tačiau nepasiliko eismo įvykio vietoje ir nelaukė policijos, o pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra tiesiogiai susijęs, vietos, nevykdydamas KET 219 ir 222 p. numatytų pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y., nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y., pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog S. V. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nors jis teigia, kad nesuprato padaręs eismo įvykį, žalos nepadarė, pareigos apie eismo įvykį pranešti policijai. Iš eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukų aišku, kad vairuotojas turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai bei tikslingai. S. V., supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, pasielgė KET 222 p. nenumatytu būdu – užuot likęs eismo įvykio vietoje, išėjo į namus, be to, kaip rūpestingas automobilio valdytojas, privalėdamas rūpintis savo turtu, paliko nuvažiavusį nuo kelio automobilį neužrakintą likimo valiai, tai rodo, kad jis bandė pasišalinti iš eismo įvykio, su kurio buvo susijęs ir kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas (apgadinta betoninės vandens pralaidos konstrukcija), vietos, tokiais savo veiksmais siekdamas išvengti atsakomybės.

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2015-12-25 16.01 val., t. y, praėjus daugiau nei trims valandoms po eismo įvykio, S. V. buvo neblaivus – alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. 2481 jam buvo nustatytas vidutinis (2.46 ‰) girtumas, su alkotesterio užfiksuotais duomenimis apie girtumą S. V. sutiko, tikrinimo duomenis pasirašydamas. Pirminiame pasiaiškinime S. V. nurodė gėręs vyną ir alų po eismo įvykio, teisme jis taip pat prisipažino po eismo įvykio vartojęs alkoholinius gėrimus. Iš liudytojų A. M. ir E. Grikšto parodymų nėra galimybės nustatyti, koks galėjo būti S. V. girtumas eismo įvykio metu. Todėl nesurinkus pakankamai duomenų, kad S. V. teisės pažeidimo padarymo metu būtų vairavęs automobilį neblaivus ar kad jo neblaivumas viršijo leistiną normą (0,4 ‰), darytina išvada, jog yra pagrindas S. V. patraukti atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. – už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog net tuo atveju, jeigu pagal galiojusias Kelių eismo taisykles asmeniui nekyla pareiga apie eismo įvykį pranešti policijai (pvz., jei įvykio metu apgadintas vien asmeniui priklausantis automobilis), dar nereiškia, jog jam nekyla pareiga ir nevartoti alkoholinių gėrimų iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2208/2011, N575-2274/2011). Kadangi S. V., vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas – VĮ „Telšių regiono keliai“ betoninė vandens pralaidos konstrukcija, todėl galėjo pagrįstai tikėtis, kad jo, siekdami išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, ieškos policijos pareigūnai, ir privalėjo nevartoti alkoholinių gėrimų, kol bus nustatytos eismo įvykio aplinkybės, tačiau nepaisydamas šių reikalavimų, vartojo alkoholinius gėrimus (vyno ir alaus). Nustačius S. V. girtumo faktą dar neišaiškinus jo sukelto eismo įvykio aplinkybių, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d.

Taigi nors S. V. ginčija jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymą, teigdamas, jog užvažiavęs ant pralaidos, jos nesugadino, ši buvo sugadinta anksčiau, taigi niekam nepadarė žalos, nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį ir taip padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą, todėl jo veiksmuose, kuomet jis pasitraukė iš įvykio vietos ir išėjo į namus, palikdamas be priežiūros stovėti neužrakintą, nuvažiavusį nuo kelio automobilį, o išėjęs iš įvykio vietos vartojo alkoholį, nėra ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. numatytų teisės pažeidimų sudėčių – tyčios, nes jis tuo metu dar nesuprato, jog yra susijęs su kokiu nors eismo įvykiu, nulėmusiu kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą, dėl ko jam būtų kilusi pareiga pranešti policijos pareigūnams apie eismo įvykį ir nevartoti alkoholio iki įvykio aplinkybių nustatymo, tačiau tokie S. V. parodymai yra nenuoširdūs, atmetami kaip nepagrįsti ir laikomi jo gynybine versija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Liudytojo P. L. duoti parodymai vertintini kaip siekimas padėti pažeidėjui, kuris yra jo draugas ir kaimynas, išvengti gręsiančios administracinės atsakomybės. Byloje nėra jokių duomenų, kad teisme apklausti liudytojais A. M., P. P., policijos pareigūnas E. Grikštas būtų kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu S. V., suinteresuoti ar norėtų pakenkti S. V., tokių objektyvių ar pagrįstų duomenų nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V.. Šių liudytojų parodymai laikytini objektyviais įrodymais, kadangi pareigūnai tiesiogiai dalyvavo tiriant eismo įvykį, aiškinantis eismo įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnai atlieka savo tarnybinę pareigą ir fiksuoja eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų paaiškinimai yra išsamūs, nuoseklūs, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Pažeidėjo S. V. kaltę dėl jam pareikšto administracinio kaltinimo įrodo ir kita surinkta pirminė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas; pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas.

Surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina pažeidėjo S. V. padarytus teisės pažeidimus kad: vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, pažeidė KET 221 p. reikalavimą, draudžiantį su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.; vairuodamas automobilį, nepasirinko tinkamo važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, kas nulėmė kito asmens turto apgadinimą, pažeidė KET 9 p. reikalavimus, nustatančius eismo dalyviams pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui ir KET 127 p. reikalavimus, įpareigojantį vairuotojus važiuoti neviršijant leistino greičio, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.; nepranešdamas apie eismo įvykį, nesant nukentėjusio asmens dėl jam padarytos turtinės žalos, nelaukdamas policijos pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra tiesiogiai susijęs, vietos, pažeidė KET 219 p. numatytas vairuotojo pareigas įvykus eismo įvykiui, ir KET 222 p., įpareigojantį su eismo įvykiu susijusį eismo dalyvį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

S. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 str., 32 str.). Administracine tvarka nebaustas.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui, teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. 1 d. nuostatomis dėl baudos skyrimo nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį.

Pažeidėjas padarė kelis administracinės teisės pažeidimus, todėl nuobaudos skiriamos už kiekvieną atskirai. Pažeidimų bylas nagrinėja tas pats teismas, todėl galutinai skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str.)

Bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomos skirti nuobaudos už pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d.

2016-02-19 teisme gautas S. V. prašymas dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais, kuriuo prašė teismo tuo atveju, jei jam būtų paskirta bauda, vadovaujantis ATPK 313 str. 4 d., pakeisti ją nemokamais viešaisiais darbais dėl sunkios turtinės padėties, yra 60 metų amžiaus, turi problemų dėl sveikatos, jo gaunamas pajamas sudaro 160 Eur išankstinės pensijos, kurios didelę dalį išleidžia vaistams, lėšų vos užtenka pragyvenimui. Tvirtina, kad dėl sveikatos gali dirbti viešuosius darbus.

Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 4 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 4 d. nuostatas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už šešis eurus baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims.

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo S. V. sunkią materialinę padėtį, paskirtos baudos dydį, S. V. sutikimu, paskirta bauda pakeičiama nemokamais viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už šešis eurus baudos.

Priverstinai nuvežta transporto priemonė grąžintina savininkui ar kitam teisėtam transporto priemonės valdytojui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 33 str., 313 str. 4 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą;

- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirti S. V. galutinę subendrintą nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 313 str. 4 d., paskirtą 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą pakeisti į 166 (vieną šimtą šešiasdešimt šešias) valandas nemokamų viešųjų darbų, viešuosius darbus nustatant atlikti per 6 mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 330 str. 1 d., S. V. laikomas netekusiu specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantį aikštelėje UAB „Palska“, Stoties g. 19, Plungėje, priverstinai nuvežtą pagal 2015-12-25 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. 117, grąžinti savininkui ar teisėtam transporto priemonės valdytojui paskelbus nutarimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.