Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Jolantos Malijauskienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Tadui Zarembai, atsakovo atstovei Radvilei Bajelytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. (R. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2017-02-14 sprendimą Nr. (15/4-1)3I-149(77) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui R. G.“; 2) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad 2016-09-26 ir 2016-10-07 įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo 33 proc. UAB „ECSCO“, (į. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) Vilnius akcijų. Pradėjo verstis teisėta veikla Lietuvoje – paslaugų teikimas. 2016-10-18 sudarė darbo sutartį su įmone, gavęs leidimą gyventi ketino pradėti dirbti, taip prisidėdamas prie įmonės veiklos, ją plėtodamas. Nepertraukiamam ir efektyviam veiklos vykdymui yra privalomas jo fizinis buvimas Lietuvoje, nes tik būdamas įmonės akcininku ir darbuotoju, turėdamas tiesioginį suinteresuotumą įmonės veiklos vystymu, galėtų nevaržomai tvarkyti įmonės dokumentaciją, dalyvauti įmonės valdyme bei plėtoti verslą, atlikti darbines funkcijas. Dėl to 2016-10-19 kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. darbuotis UAB „ECSCO“, dalyvauti įmonės valdyme. Prie prašymo pridėjo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) nuostatų reikalaujamus dokumentus. Papildomai pateikė darbo sutartį su įmone, patvirtinančia, kad pareiškėjas yra ne tik įmonės akcininkas, formaliai investavęs asmenines lėšas į įmonę, bet realiai planuojantis dirbti įmonėje 8 val. per dieną 5 d. d. per savaitę. 2017-02-14 Departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-149(77) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui R. G.“, kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimą motyvavo tuo, kad: 1) pareiškėjas nepagrindė pastarųjų 6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo gyventi įmonės vykdytos veiklos; 2) pareiškėjas neužsiima Lietuvos Respublikoje teisėta veikla; 3) pareiškėjas savo, kaip akcininko funkcijas gali vykdyti per įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu; 4) pareiškėjo pateikti duomenys leidimui gyventi Lietuvoje gauti neatitinka tikrovės, pareiškėjui tampant įmonės akcininku buvo tik siekiama legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje; 5) pareiškėjas piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvoje, todėl Departamentas sprendė, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas su tokiais skundžiamo sprendimo motyvais nesutinka. Nurodė, kad atitiko visus UTPĮ reikalavimus leidimui laikinai gyventi gauti bei nebuvo nei vienos neigiamos sąlygos, darančios leidimo išdavimą negalimu. Departamentas netinkamai vertino ir kvalifikavo faktines bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymėjo, kad skundžiamo sprendimo išvada, kad nuo 2014-10-29 iki 2016-05-05 įmonėje niekas nedirbo, todėl įmonė nevykdė jokios veiklos, yra nepagrįsta, kadangi nuo 2013-04-09 iki 2016-05-05 įmonėje dirbo buvęs jos akcininkas G. U. (G. U.). Aplinkybė, kad G. U. 2014-10-29 išvyko iš Lietuvos nereiškia, kad nuo to laiko įmonėje niekas nedirbo. G. U. dirbo nuotoliniu būdu iki 2016-11-14. Jis, kaip įmonės darbuotojas įmonės vardu teikė paslaugas, išrašinėjo sąskaitas, jam buvo mokamas darbo užmokestis, visi mokesčiai Sodrai. Taigi vien ta aplinkybė, kad įmonės darbuotojas dirbo nuotoliniu būdu vargu ar suteikia pagrindo Departamentui teigti, kad G. U. realiai nedirbo bendrovėje, o pati bendrovė negalėjo vykdyti deklaruotos veiklos, nes joje iki 2016-05-05 nebuvo darbuotojų, kurie būtų galėję tą veiklą vykdyti. Nurodė, kad Departamentui paaiškino, kad yra ne tik bendrovės akcininkas, tačiau ketino pradėti dirbti įmonėje pagal darbo sutartį. Be to, Departamentui yra žinoma, kad vizos pagrindu pareiškėjas Lietuvoje nepertraukiamai dirbti negali ir, kad darbui jam yra būtinas leidimas laikinai gyventi. Skundžiamu sprendimu pareiškėjui yra apribojama galimybė dirbti bendrovėje ir prisidėti prie jos vystymosi. Taip pat Departamentas formaliai vertino ir įmonės kitai bendrovei suteiktas asortimento formavimo, personalo mokymų, klientų konsultavimo bei reklamavimo paslaugas, neva pastarosios nėra finansinės paslaugos, kaip savo veiklos aprašyme deklaravo bendrovė. Pažymėtina, kad šios veiklos vykdymas pagal įmonės įstatus nėra uždraustas. Bendrovės veiklos aprašyme buvo nurodyta, kad pagrindinė įmonės veikla yra finansinės konsultacijos bei smulkios apskaitos paslaugos, tačiau įmonė užsiima ir kita veikla. Atsiradus užsakymams vykdomi įvairūs pavedimai, kuriuos kompetentingi atlikti bendrovės darbuotojai ar akcininkai, kartais pasitelkiama trečiųjų asmenų pagalba, ją apmokat iš bendrovės lėšų. Jeigu paslaugos suteikimas yra finansiškai naudingas įmonės veiklai nieko neteisėto tame nėra. Taip pat teigė, kad įvykusios jo apklausos metu nedalyvavo vertėjas, jam tiesiog buvo paduota anketa su klausimais ir liepta į juos atsisakinėti. Atsakant į klausimus nebuvo leidžiama niekuo naudotis. Nei kokiu pagrindu ir pagal tokias taisyklės vyksta toks egzaminavimas, nei kas jį sugalvojo paaiškinta nebuvo. Manytina, kad apklausa buvo siekta sudaryti dirbtines kliūtis, kurių pagrindu atsakovas ruošėsi atsisakyti išduoti pastarajam leidimą laikinai gyventi. Nepaisant šių aplinkybių pareiškėjas užpildė pateiktą klausimyną. Pildyta tik tai ką prisiminė be dokumentų. Nors Departamentas bando iškraipyti pareiškėjo pateiktų atsakymų esmę pateikdamas juos neigiamame kontekste, pareiškėjas pateikė atsakymus taip, kaip suprato rusų kalba pateiktus klausimus. Departamento veiksmai yra pertekliniai, parodantys, kad pareiškėjui, kaip užsieniečiui vykdančiam teisėtą veiklą Lietuvoje, siekta ne pagelbėti, o atvirkščiai – biurokratiniu mechanizmu sutrukdyti. Departamento išvada, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės prieštarauja rašytiniams įrodymams, o tokių išvadų Departamentas priėjo dėl netinkamo teisės aktų aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjas pirmiausia siekia ne legalizuoti savo buvimą Lietuvoje, o nevaržomai ir jam patogia forma plėtoti savo verslą Lietuvoje. Atkreipė dėmesį, kad jo žmona – A. G. (A. G.), esanti tos pačios bendrovės akcininke bei pateikusi prašymą dėl leidimo laikinai gyventi tuo pačiu pagrindu, pateikdama tuos pačius dokumentus, prieš keletą mėnesių gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Jeigu pareiškėjas norėtų tik legalizuoti savo buvimą Lietuvoje jis leidimą gyventi galėtų gauti šeimos susijungimo atveju. Tačiau pareiškėjo tikslas nėra savo buvimo legalizavimas, o verslo vykdymas. Išvados dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės, pareiškėjo piktnaudžiavimo nustatytomis procedūromis yra niekuo nepagrįstos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad tai, jog pareiškėjas atitinka visus UTPĮ 26 str. 1 d. reglamentuotus reikalavimus, nereiškia, kad leidimas laikinai gyventi turi būti išduodamas automatiškai. Kadangi leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas ar keičiamas, jeigu taip pat yra bent vienas iš UTPĮ 40 str. nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir nėra UTPĮ 35 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių leidimas gyventi užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti UTPĮ 45 str. 1 d. 1p. nustatytu pagrindu ir nustatyti UTPĮ 35 str. 1 d. nurodyti pagrindai, dėl kurių atsisakoma užsieniečiui išduoti leidimą gyventi, t. y. duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė; pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi konkrečiu nustatytu pagrindu – pareiškėjo įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje). Teigė, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, jo deklaruoti tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, t. y. pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą UAB „ECSCO“, o gauti leidimą laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Atkreipė dėmesį, kad išskyrus 2016-04-18 UAB „ECSCO“ kasos pajamų orderį ir sąskaitą faktūrą, kuriuos pasirašė G. U., visi kiti pateikti dokumentai, susiję su įmonės veikla, sudaryti 2016-05-16 ir vėliau. Taigi Departamentas įvertinęs visus pateiktus duomenis, nustatė, kad nebuvo pateikta jokių kitų dokumentų patvirtinančių UAB „ECSCO“ veiklą 2016-04-19–2016-05-16, todėl, manytina, kad buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas neatitinka reikalavimo, kad įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdytų steigimo dokumentus nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pabrėžė, kad įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus apie įmonės veiklą, ginčijamame sprendime pažymėjo, kad pagal 2016-10-06 paslaugų teikimo sutartį UAB „ECSCO“ įsipareigoja UAB „Rigvila“ teikti paslaugas susijusias su maitinimu – taigi šios paslaugos nėra finansinės. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne ta aplinkybė, kad pagal įmonės įstatus įmonei nedraudžiama užsiimti su maitinimu susijusių paslaugų teikimu, o ta aplinkybė, kad nei įmonės veiklos aprašyme, nei paties pareiškėjo, įmonės direktorės, darbuotojų paaiškinimuose tokia veikla nebuvo nurodyta, taigi buvo nustatytas prieštaringų duomenų pateikimo faktas. Pabrėžė, kad galimybė apklausti užsienieti, pateikusį prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tiesiogiai įtvirtinta Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329. Paaiškino, kad rengiant įmonės akcininko apklausą siekiama surinkti visapusišką informaciją apie akcininko žinias, jo veiklą įmonėje, suteikti jam teisę pateikti išsamius paaiškinimus ir galiausiai padaryti motyvuotą išvadą, ar akcininko tikrasis siekis yra vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, ar jis pateikė tikrovę atitinkančius duomenis. Pareiškėjas pateikė dokumentus kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl būtų visiškai netikslinga ir iškreiptų apklausos esmę tai, jei užsienietis apklausos metu galėtų naudotis dokumentais ar specialiai apklausai pasiruošta medžiaga. Dokumentuose nurodytos informacijos perrašymas apklausos metu yra netikslingas, Departamentą domina surinkti paties užsieniečio visapusiškus paaiškinimus, įvertinti jo kaip akcininko veiklą įmonėje. Užsieniečio apklausa pripažįstama kaip vienas pagrindinių būdų, metodų, leidžiančių įsitikinti užsieniečių tikslų realumu, taip pat padedančių nustatyti nelegalios migracijos grėsmę. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo apklausos rezultatai vertintini kaip paviršutiniški, stokojantys konkretumo ir žinių, pareiškėjas nerodė noro bendradarbiauti ir teikti išsamią informaciją. Taigi pareiškėjui buvo suteikta galimybė teigti paaiškinimus, o atsakomybę už pasekmes, kad pareiškėjas šia teise naudojosi neveiksmingai, t. y. pateikdavo ar nekonkrečius, formalius paaiškinimu, ar tikrovės neatitinkančius duomenis, ar visai nesugebėdavo atsakyti į klausimus, turi prisiimti būtent pareiškėjas. Pažymėjo, kad tiek prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo, tiek apklausos lapus pareiškėjas užpildė rusų kalba, jokių pretenzijų dėl kalbos nei apklausos metu, nei iškart po apklausos pareiškėjas nepateikė. Be to, pareiškėjui užduoti klausimai nelaikytini tokiais, į kuriuos atsakymai reikalautų specifinių terminų ar gilaus įstatymų žinojimo, tačiau pareiškėjas į juos neatsakė arba atsakė itin neišsamiai. Priimant ginčijamą sprendimą esminę reikšmę turėjo ne ta aplinkybė, kad pareiškėjas neatsakė į kurį nors vieną konkretų klausimą, atmintinai nežinojo tikslių skaičių, bet tai, kad pareiškėjas išsamiai neatsakė į daugelį esminių klausimų, susijusių su įmonės veikla ir jo deklaruotais tikslais. Tai leidžia teigti, kad pareiškėjas faktiškai neprisideda prie aktyvaus įmonės valdymo, nežino vykdomo verslo ne tik niuansų, bet ir esminių verslo dalykų. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad, tuo laiku, kai pareiškėjas kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nuostata dėl skunde minėto pobūdžio šeimos susijungimo negaliojo. Teigė, kad kiekvieno užsieniečio prašymas yra nagrinėjamas individualiai. Manytina, kad Departamentas išsamiai išnagrinėjęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2017-02-14 sprendimo Nr. (15/4-1)3I-149(77) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui R. G.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2016-10-19 pareiškėjas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, jog užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. ketina dirbti UAB „ECSCO“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis pareiškėjas įgijo 484 vnt. UAB „ECSCO“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, taip pat 2016-10-18 darbo sutartį, kuri patvirtina, kad pareiškėjas ne tik bus UAB „ECSCO“ akcininkas, bet ir darbuotojas, UAB „ECSCO“ veiklos aprašymą, kuriame nurodyta, kad įmonės pagrindinė veikla yra finansinių paslaugų teikimas (konsultavimas mokesčių klausimais, metinių finansinių rinkinių sudarymas, sutarčių sudarymas, pranešimų, prašymų ir kitų dokumentų rengimas), taip pat veiklos įstatus, kuriuose nurodyta, kad bendrovės tikslai yra verslo konsultacijos, prekyba, gamyba, paslaugų teikimas, bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, 2016-10-18 UAB „ECSCO“ balansą bei pelno nuostolių ataskaitą, UAB „ECSCO“ sudarytas darbo sutartis su 3 Lietuvos Respublikos piliečiais, 2016-10-07 UAB „ECSCO“ akcininkų sąrašą.

2016-12-09 Departamento Imigracijos skyrius kvietimu Nr. (15/4-13)10K-4938 paprašė pareiškėjo atvykti į Departamentą bei su savimi turėti papildomus dokumentus, įrodančius UAB „ECSCO“ veiklą.

2016-12-19 Departamento Imigracijos skyrius pranešimu Nr. (15/4-13)10K-50619 „Dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad jo prašymas yra nagrinėjamas bendra tvarka, nes nepakanka duomenų ir informacijos, pagrindžiančios, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduotas pagal UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. nustatytą pagrindą.

2017-01-09 įvyko pareiškėjo apklausa dėl jo prašyme nurodytos ketinamos vykdyti teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje.

2017-02-03 Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus specialistė N. G. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-4992 „Dėl tarnybinio patikrinimo UAB „ECSCO“ veiklos“, kuriame nurodė, kad darbo vietoje buvo tik įmonės direktorė S. B., kuri paaiškino, kad įmonė teikia konsultacines paslaugas mokesčių politikos srityje kitų šalių užsienio piliečiams, kurie planuoja atidaryti įmones Lietuvoje. Kitų paslaugų įmonė kol kas neteikia. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodė, kad buvo apklausti įmonės darbuotojai A. B. (A. B.), I. G., R. M. (R. M.). Apklausus šiuos darbuotojus išsiaiškinta, kad A. B. ir R. M. yra atsakingi už klientų paiešką, kurių ieško naudodamiesi internetu, įmonės katalogais, asmeninėmis pažintimis, o I. G. dirba apskaitininke ir yra atsakinga už įmonės buhalteriją, ruošia ataskaitas. Visi 3 darbuotojai apklausos metu nurodė, kad įmonės pagrindinė veikla yra teikti konsultacines paslaugas klientams užsieniečiams finansų srityje, mokesčių politikos klausimais.

2017-02-14 Departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-149(77), kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Apie šio sprendimo priėmimą pareiškėją informavo 2017-02-14 raštu Nr. (15/4-1)10K-6920.

UTPĮ (redakcija aktuali ginčo laikotarpiu nuo 2016-09-20 iki 2016-12-31) 40 str. 1 d. įtvirtina leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus. Šio straipsnio 1 d. 5 p. nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

UTPĮ 26 str. 1 d. įtvirtina, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

Pagal UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal 35 str. 1 d. 12 p. išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pagal 35 str. 1 d. 14 p. išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Departamentas išnagrinėjęs 2016-10-19 pareiškėjo prašymą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei kartu su juo pateiktus dokumentus ir įvertinęs 2017-01-09 pareiškėjo apklausą, padarė išvadą, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo jo siekio užsiimti teisėta veikla UAB „ECSCO“, t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusius su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra nurodęs, kad UTPĮ 45 str. numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (LVAT 2014-12-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016), t. y. kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar asmuo, teikdamas prašymą gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodo jo planuojamą vykdyti veiklą atitinkantį įstatyminį pagrindą ir ar tikrai siekia vykdyti prašyme išduoti leidimą nurodytą veiklą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti bei atsakovo surinkti duomenys sudaro pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo nurodomu leidimo išdavimo tikslu, t. y. jo teisėta veikla UAB „ECSCO“.

Ginčijamame sprendime nurodoma, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. įtvirtintos sąlygos, kad įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjas pateikė 3 UAB „ECSCO“ darbuotojų darbo sutartis, pagal kurias jie įmonėje pradėjo dirbti nuo 2016-10-18–19, t. y. prieš pat paduodant pareiškėjui prašymą gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat nustatyta, kad įmonės direktorė įmonėje dirba nuo 2016-05-05. Vienintelis darbuotojas, kuris dirbo įmonėje nuo jos įsteigimo, t. y. nuo 2013-04-09 iki 2016-11-14 yra G. U., kuris kaip nustatė Departamentas, 2014-10-29 išvyko iš Lietuvos. Šias aplinkybes skunde patvirtina ir pareiškėjas, tačiau nurodo, kad G. U. po išvykimo visą tą laiką dirbo nuotoliniu būdu. Šie pareiškėjo argumentai atmetami, kadangi byloje be pateiktų 2016-04-18 kasos orderio ir sąskaitos-faktūros, kuriuos pasirašė G. U. daugiau nėra jokių pareiškėjo argumentus patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad kiti su įmonės veikla susiję ir teismui pateikti dokumentai sudaryti nuo 2016-05-16. Taigi teismas konstatuoja, kad Departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitiko UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p įtvirtintos sąlygos, kad įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, nes kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, laikotarpiu nuo 2016-04-19 iki 2016-05-16 jokia veikla UAB „ECSCO“ nebuvo vykdoma, o norint konstatuoti, kad pareiškėjas atitinka nurodytą sąlygą, jis privalėjo pateikti dokumentus patvirtinančius, kad vėliausiai nuo 2016-04-18 iki prašymo padavimo dienos, t. y. 2016-10-19 UAB „ECSCO“ vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą.

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad UAB „ECSCO“ 2016-10-06 yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Rigvila“, kuria UAB „ECSCO“ įsipareigojo teikti UAB „Rigvila“ paslaugas, susijusias su jos maitinimo verslo reklamavimu, t. y. asortimento formavimu (vynas, kai kurie maisto produktai, stiprieji gėrimai, mineraliniai vandenys, sultys), esamo ir būsimo personalo mokymai apie produktų pristatymą klientams (vynas, vynas ir maistas), privačių klientų konsultavimas asortimento klausimais, degustacijų ir prezentacijų organizavimas bei derinimas bei kiti UAB „Rigvila“ maitinimo veiklos reklamavimo veiksmai. Atkreiptinas dėmesys, kad šios paslaugos nepriskirtinos finansinės paslaugoms, kurių teikimas, kaip jau minėta anksčiau, yra pagrindinė UAB „ECSCO“ veiklos sritis. Teismas pažymi, kad pagal UAB „ECSCO“ veiklos įstatus įmonei nedraudžiama vykdyti su finansinių paslaugų teikimu nesusijusią veiklą, tačiau šiuo atveju abejotina minėtos sutarties su UAB „Rigvila“ įrodomąja reikšme, kadangi nei UAB „ECSCO“ darbuotojai, nei pats pareiškėjas apklausos metu nenurodė, kad įmonė teikia tokio pobūdžio paslaugas. Taigi, tai rodo, kad darbuotojai ir juo labiau pareiškėjas, kuris siekia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas ketinimą dirbti UAB „ECSCO“ nežino realios įmonės veiklos, kas suteikia pagrįstą pagrindą abejoti šiuo pareiškėjo deklaruotu tikslu leidimui gauti. Be to, abejonių deklaruotu tikslu kelia ir tai, kad pareiškėjas apklausos metu, į visus jam pateiktus esminius su įmonės veikla susijusius klausimus atsakė abstrakčiai, neišsamiai ir neinformatyviai, o į kai kuriuos iš jų visiškai nepateikė jokio atsakymo. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta pareiškėjo skundo teiginius, kad nesuteikus jam leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jis negalės prisidėti prie įmonės veiklos vystymosi, verslo plėtojimo, kadangi kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjas nėra pakankamai susipažinęs su įmonės veikla, jog galėtų tinkamai prisidėti prie jos vykdymo. Todėl teismas konstatuoja, kad Departamentas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė abejonę dėl pareiškėjo prašyme nurodomo tikslo bei remdamasis tuo atsisakė suteikti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde keliamas klausimas dėl 2017-01-09 atliktos pareiškėjo apklausos pagrįstumo ir teisėtumo. Nurodoma, kad apklausos metu pareiškėjui nebuvo leista naudotis jo pateiktais dokumentais, nedalyvavo vertėjas, todėl į kai kuriuos pateiktus klausimus jis negalėjo išsamiai atsakyti.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtino leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Aprašo 84.2 p. nustato, kad Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Kai užsienietis yra Lietuvos Respublikoje, apklausą raštu atlieka Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas. Užsienietis iškviečiamas ir apklausiamas raštu – užpildo Migracijos departamento arba migracijos tarnybos parengtą apklausos lapą (jei apklausą raštu atliko migracijos tarnybos valstybės tarnautojas Migracijos departamento rašytiniu prašymu, užpildytas apklausos lapas išsiunčiamas Migracijos departamentui).

Remiantis pateikta Aprašo nuostata, darytina išvada, kad Departamentas turėjo teisę atlikti pareiškėjo apklausą prieš nuspręsdamas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Departamentas pagrįstai neleido pareiškėjui naudotis jo Departamento pateiktais dokumentais susijusiais su UAB „ECSCO“ veikla, kadangi nagrinėjamu atveju apklausa buvo atliekama tam kad išsiaiškinti ar jo nurodomas tikslas, užsiimti UAB „ECSCO“ vykdoma veikla nėra fiktyvus. Pažymėtina, kad iš teismui pateikto pareiškėjo apklausos protokolo matyti, kad apklausa vyko rusų kalba, į klausimus pareiškėjas raštu atsakinėjo taip pat rusų kalba, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas moka rusų kalbą, o vertėjo dalyvavimas nebuvo būtinas. Be to, apklausos protokole neužfiksuota, kad pareiškėjas būtų pageidavęs, jog apklausos metu dalyvautų vertėjas. Taigi, šiuo atveju, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo apklausa buvo atlikta netinkamai.

Pareiškėjo skunde taip pat nurodoma, kad jeigu jis norėtų tik legalizuoti savo buvimą Lietuvoje jis leidimą gauti galėtų šeimos susijungimo atveju, kadangi jo žmona, esanti tos pačios bendrovės akcininkė bei pateikusi prašymą dėl leidimo laikinai gyventi tuo pačiu pagrindu, pateikdama tuos pačius dokumentus, prieš keletą mėnesių gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Šis pareiškėjo argumentas atmestinas, kadangi prašymo gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje padavimo laikotarpiu, t. y. 2016-10-19, dar nebuvo įsigaliojusi UTPĮ 40 str. 6 d. (įsigaliojo nuo 2017-01-01) įtvirtinanti galimybę užsieniečiui gauti leidimą laikinai gyventi kartu su besikreipiančiu dėl tokio leidimo šeimos nariu.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinė gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikus tuos pačius dokumentus ir užsiimant ta pačia veikla, nesuteikia pagrindo išduoti leidimą ir pareiškėjui. Kadangi kiekvieno užsieniečio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra vertinamas individualiai, ištiriami visi turimi duomenys. Šiuo atveju atlikus pareiškėjo apklausą buvo nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ nustatytų reikalavimų leidimui gauti, kadangi jis tinkamai nepagrindė prašyme nurodomo tikslo – užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, taip pat jo pateikti duomenys dėl veiklos vykdymo daugiau nei 6 pastaruosius mėnesius iki prašymo laikinai gyventi padavimo neatitiko tikrovės, piktnaudžiavo leidimo išdavimo procedūromis, todėl yra sukeliama nelegalios migracijos grėsmė. Todėl Departamentas atsižvelgdamas į šias individualias aplinkybes pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgęs į tai, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti išduotas dėl egzistuojančių UTPĮ 35 str. 1 d. 2, 12, 14 p. įtvirtintų pagrindų, todėl Departamento 2017-02-14 sprendimas Nr. (15/4-1)3I-149(77) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui R. G.“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo reikalavimą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 40 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestinas, t. y. sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl remiantis nurodyta ABTĮ nuostata išlaidų atlyginimas šiuo atveju pareiškėjui nėra priteisiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86-87 str., 88 str. 1 p., 133 str., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 str. 4 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. G. (R. G.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.