Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 20 d. nutarimu J.J. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Teismas konstatavo, jog ATPK 259 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnis įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Teismas pažymėjo, jog minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); žinomas pažeidimą padaręs asmuo; galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Teismo manymu, J.J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta nei jos nepilnamečio sūnaus E.J. padaryto pažeidimo vieta, nei laikas, o tik nurodoma, kad 2009 m. vasario mėn. 26 d. atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad J.J. administracinio pažeidimo byloje yra G.G. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad ji niekam pretenzijų nereiškia. Tuo tarpu nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta dėl kokios nusikalstamos veikos atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, bet motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad tikslintos aplinkybės pagal Kėdainių „Ryto“ vidurinės mokyklos 2009 m. vasario mėn. 19 d. raštą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl dujinio pistoleto. Teismas nurodė, jog J.J. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad asmuo traukiamas atsakomybėn nesuvokė, dėl kokių savo vaiko padarytų pažeidimų jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Teismo posėdžio metu J.J. nurodė, jog ji atsakomybėn traukiama dėl to, kad vaikas turėjo įsigijęs dujinį pistoletą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas J.J., nors nepilnamečio E.J. tėvai yra J.J. ir N.J.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu N.J. nurodė, kad prie sūnaus E. auklėjimo neprisideda ir prieš administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, pasitaręs su žmona J.J., nusprendė, kad ji turi atsakyti už sūnų. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažino, kad ne asmenys, įtariami padarę pažeidimus turi nustatyti atsakomybės subjektą bei jo kaltės laipsnį, o tai privalėjo nustatyti administracinio teisės pažeidimo bylą tyrę pareigūnai. Teismo nuomone, administracinė atsakomybė privalo būti individualizuota. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažino, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad J.J. būtų padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). III. Apeliaciniu skundu administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija - Kėdainių rajono policijos komisariatas - prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutarimą ir grąžinti J.J. bylą iš naujo nagrinėti teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, kad J.J. buvo išaiškinta dėl ko ji yra traukiama administracinėn atsakomybėn. Vadovaujantis ATPK 259 straipsniu jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2009 m. vasario 11 d. ji nepanaudojo savo kaip motinos valdžios, todėl jos sūnus E.J., gim. 1995 m. balandžio 19 d., pavogė iš G.G. 570 litų. Apeliaciniame skunde pažymima, kad J.J. administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašė ir jai įteiktas protokolo nuorašas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, todėl teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, be pakankamo pagrindo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J.J. prašo palikti galioti Kėdainių rajono policijos komisariato 2009 m. gegužės 20 d. nutarimą, o apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime akcentuoja, kad nepilnametis sūnus E.J. gyvena kartu su motina, sūnaus auklėjimu ji rūpinasi, nuolat teiraujasi apie ji mokykloje. J.J. manymu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad E.J. padarė nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą (nenustatyta pažeidimo vieta, laikas, esmė, subjektyvioji pusė, taip pat nepakankamai surinkta objektyviosios nusikaltimo pusės įrodymų, nes E.J. galėjo būti apkalbėtas ir nėra jokių įrodymų, kad jis tiesiogiai padarė nusikaltimą). Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. ATPK 181 straipsnio 1 dalis, numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Iš bylos medžiagos matyti, kad J.J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2009 m. vasario mėn. 11 d., nepanaudojo savo kaip motinos valdžios, todėl J.J. sūnus E.J., gimęs 1995 m. balandžio 19 d. iš G.G. pavogė 570 litus. Vertinant tai, ar J.J. galėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį dėl šio tėvų valdžios nepanaudojimo/netinkamo panaudojimo atvejo (epizodo), t. y. dėl sūnaus E.J. veiksmų G.G. atžvilgiu, būtina įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą ATPK 181 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1–1379/2007 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. apklausiami vaiko pedagogai, surinkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada).