Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2010-10-04 · Civilinė byla Nr. 2A-449-368/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-04
Bylos Nr.
2A-449-368/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius (pran.), Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas
G. L.
Trečiasis asmuo
LR Teisingumo ministerijos
Advokatai
Vidmantas Skaburskas
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas

Pranešėjas E. Mockevičius Civilinė byla Nr. 2A-449-368 /2010

Teisėjas M. Klemenis Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.;

(S)

73.2.6.4.3.; 116.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Rasos Bartašienės,sekretoriaujant Odetai Dulinskaiteidalyvaujantatsakovui antstoliui Svajūnui Degimui,atsakovo atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. L., atsakovo antstolio Svajūno Degimo ir trečiųjų asmenų LR Teisingumo ministerijos, antstolio Arturo Bložės apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovui antstoliui Svajūnui Degimui, tretiesiems asmenims antstoliui Arturui Bložei, UAB DK „PZU Lietuva“, V. L., S. L. (M.) Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. L. ieškiniu (I tomas, b.l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš antstolio Svajūno Degimo 12701 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-04-28 pagal antstolio Svajūno Degimo turto pardavimo iš varžytinių aktą (duomenys neskelbtini), nusipirko automobilį „VW New Beetle“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausiusį UAB „Senasis rojus“, į. k. 6721113, buveinė Žemaitijos g. 20, Mažeikiai. Visą sumą 12701 Lt sumokėjo 2005 m. balandžio 29 d. Tačiau antstolis nupirktos transporto priemonės neperdavė, UAB „Senasis rojus“ jos taip pat neperdavė. Antstolis turėjo sustabdyti varžytines ir imtis priemonių susigrąžinti automobilį, bet to nepadarė, todėl turi atsakyti dėl nuostolių padarymo.

Atsiliepimas

Atsakovas antstolis Svajūnas Degimas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į pareikštą ieškinį (I tomas, b.l. 66-69) nurodė, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Būtinos sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė. Šios sąlygos reikšmingos ne tik antstolio atsakomybei, bet ir kitam atsakovui – draudikui. Arešto akte nurodyta, kad turto saugotojas yra UAB „Senasis rojus“. Savininkas taip pat. Taigi, antstolis negali perduoti jam nepriklausančio turto. Jis niekada netampa ir skolininko turto administratoriumi. Be to, antstolis pažymėjo, kad kruopščiai patikrinti ar nebuvo padaryta tam tikrų pažeidimų parduodant turtą iš varžytinių ir ar yra pagrindas tvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą yra teismo pareiga. Teismas patvirtino varžytinių aktą, t. y. būdamas aktyvus nenustatė pažeidimų antstolio veikoje. Varžytinių aktą patvirtinus teisėjui, laikoma, kad turtas parduotas.

Tretysis asmuo S. M. atsiliepime į pareikštą ieškinį (I tomas, b.l. 90) nurodė, kad ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) medžiagoje, kurį atliko Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, yra jos parodymai. Papildymų šiems parodymams ji neturi, todėl prašo nagrinėjant bylą vadovautis jais, jai nedalyvaujant parengiamajame ar teismo posėdžiuose.

Tretysis asmuo V. L. atsiliepime į pareikštą ieškinį (I tomas, b.l. 91-92) nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka bei nurodė, kad antstolis Svajūnas Degimas 2004 m. lapkričio 2 d. pasirašė turto arešto aktą, kurio pagrindu uždėjo areštą keleiviniam automobiliui „VW New Beetle“, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris priklausė UAB „Senasis rojus“ (Žemaitijos g. 20, Mažeikiai). Dar prieš tai, 2004 m. spalio 29 d. minėtas automobilis buvo parduotas. Todėl mano, kad antstolis privalo ieškovui atlyginti visus jo patirtus nuostolius, susijusius su keleivinio automobilio pirkimu.

Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atstovaujanti Lietuvos Valstybę, atsiliepime į pareikštą ieškinį (I tomas, b.l. 95-96, 98-99) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Šioje byloje nei teisėjo, nei teismo veiksmų neteisėtumas nesprendžiamas. Be to, ieškinyje nėra nurodyta kokią įtaką Teisingumo ministerijos teisėms ar pareigoms turės bylos išsprendimas. Kaip matyti iš ginčo pobūdžio, jo pagrindas netinkamas antstolio Svajūno Degimo turto pardavimo iš varžytinių procedūros vykdymas, dėl ko žala ieškovui gali būti atlyginta iš UAB DK „PZU Lietuva“. Teisingumo ministerija neatsako už antstolių veiksmų neteisėtumą, neturi pareigos atlyginti tokiais veiksmais padarytą žalą.

Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į pareikštą ieškinį (I tomas, b.l. 103-109) nurodė, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka bei nurodė, kad šis turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Tretysis asmuo antstolis Arturas Bložė atsiliepime į pareikštą ieškinį (I tomas, b.l. 135-138) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei nurodė, kad ieškovas pareikšdamas ieškinį dėl nuotolių atlyginimo nevykdo pareigos jį pagrįsti, nepateikė įrodymų pateiktai informacijai patikrinti, nenurodė priežastinio ryšio tarp jo veikos ir nuostolių atsiradimo.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu (III tomas, b.l. 75-80) ieškinį atmetė, pripažino 2005 m. balandžio 28 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, priteisė iš ieškovo G. L. 2000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti antstolio Svajūno Degimo naudai, priteisė iš ieškovo G. L. 217,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Teismas pažymėjo, kad aukštesnės instancijos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka ir panaikindamas pirmos instancijos teismo sprendimą pasisakė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino pažeistai teisei ginti ir ši teisė turi būti ginama (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 2A-425-210/2009, II t., b. l. 111). Todėl pirmos instancijos teismas dėl ieškinio senaties plačiau nebepasisakė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (III tomas, b.l. 91-95) apeliantas G. L. prašo panaikinti 2010-04-08 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-174-832/2010 dalyje dėl jo ieškinio atmetimo, nes jis yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas, bei priimti naują sprendimą, kuriame patenkinti jo ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Arba, panaikinti 2010-04-08 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-174-832/2010 dalyje dėl jo ieškinio atmetimo, nes jis yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas, bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui, išskyrus Mažeikių rajono apylinkės teismą, nagrinėti iš naujo. Arba, pakeisti 2010-04-08 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-174-832/2010 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir sumažinti priteistą iš jo pinigų sumą - 2000 Lt išlaidoms advokato pagalbai padengti. Apeliaciniame skunde apeliantas G. L. nurodo, kad:

1. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-04-08 sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes, priimant sprendimą buvo iš esmės pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos. Teismas, neabejotinai nustatęs atsakovo antstolio S. Degimo pažeidimus, kažkodėl sieja žalos atsiradimą tik su varžytinių ir varžytinių akto patvirtinimu. Apeliantas nurodo, kad egzistuoja ir yra įrodyti visi pagrindai ir sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti.

2. Teismas, faktiškai pripažinęs teismo ir antstolio A. Bložės kaltumą dėl G. L. žalos padarymo, visiškai neįvertino atsakovo antstolio S. Degimo veiksmų, nors antstolio S. Degimo veiksmai buvo neteisėti ir turėjo tiesioginės įtakos žalos atsiradimui.

3. Teismas neįvykdė visas CPK 42, 159 str. numatytas pareigas, o tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą, tai yra ieškovui nebuvo sudaryta galimybė įtraukti į bylą atsakovais antstolį A. Bložę ir Lietuvos Respubliką.

4. Skundžiamu sprendimu buvo neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, iš ieškovo antstolio Svajūno Degimo naudai neteisėtai priteista 2000,00 Lt suma advokato pagalbai apmokėti, nes atsakovo atstovas teismui nepateikė jokio procesinio dokumento, bei atsakovo atstovas teismo posėdžiuose atstovavo ne daugiau kaip 4 valandas. Kadangi pagal „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ patvirtintas 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85, 2 dalies 8.18. punktą atstovavimo valanda teisme maksimaliai vertinama 0.15 MGL, kas sudaro 120 Lt, taigi teismo sprendimu iš ieškovo buvo priteista neproporcingai didelė pinigų suma (2000 Lt) advokato pagalbai padengti. Apeliantas mano, kad minėta pinigų suma, laikantis protingumo, ekonomiškumo ir sąžiningumo principų, negali viršyti 500 Lt.

Apeliaciniu skundu (III tomas, b.l. 103-107) apeliantas antstolis Svajūnas Degimas prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-04-08 dienos sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-174-832/2010 dalyje dėl pripažinimo 2005 metų balandžio 28 dienos turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu. Prašo šioje sprendimo dalyje priimti naują sprendimą ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo patvirtintą 2005-04-28 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 156-1405, bei taikyti ieškinio senatį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-04-08 sprendimas bei 2009-09-07 Šiaulių apygardos teismo nutartis, kurios argumentais buvo remiamasi atmetant prašymą taikyti ieškinio senatį, prieštarauja vienodam teisės aiškinimui ir vienodam teisės taikymui visiems asmenims.

2. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad teismas priėmė sprendimą pripažinti 2005-04-02 Turto iš varžytinių aktą negaliojančiu vadovaujantis LR CPK 602str. 1 dalies pirmu punktu, kai realizuojamas skolininkui nepriklausantis turtas.

3. Apeliantas pažymi, kad panaikindamas varžytinių aktą teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo, o ne dėl varžytinių pripažinimo negaliojančiomis.

Apeliaciniu skundu (III tomas, b.l. 82-83) apeliantė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-04-08 dienos sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantė savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Teismas peržengdamas ieškinio ribas, be neteisėtų antstolio veiksmų, nustatė ir teismo, patvirtinusio turto pardavimo iš varžytinių aktą atsakomybę ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismo patvirtintą turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažino negaliojančiu. Apeliantė mano, kad tokiu būdu teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, dėl ko sprendimą priėmė pažeidžiant procesines teisės normas.

2. Teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti teismo deliktinės atsakomybės klausimo, ieškovui nepareiškus jokio materialinio teisinio reikalavimo dėl teismo veiksmų ir neįrodinėjus aplinkybių dėl įstatyme nustatytų būtinųjų sąlygų deliktinei teisėjo atsakomybei atsirasti.

Apeliaciniu skundu (III tomas, b.l. 86-88) apeliantas antstolis Arturas Bložė prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-04-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-174-832/2010, išspręsti klausimą iš esmės ir priteisti žyminį mokestį 381,00 Lt. Nurodomi šie apeliacinio skundo argumentai:

1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad transporto priemonė buvo areštuota 2004-11-02 (turto arešto aktas įteiktas 2004-11-05), o 2004-10-29 sutartis tarp UAB „Senasis rojus“ ir S. L. įsigaliojo po perdavimo - priėmimo akto pasirašymo, t.y. tik 2004-11-10, kai automobilis „VW New Beetle“ jau buvo areštuotas, todėl teismo argumentas, kad viešo registro duomenys nepaneigia fakto, kad automobilis priklausė UAB „Senasis rojus“ yra atmestinas ir tokiu argumentu negalima remtis sprendžiant klausimą dėl varžytynių netesėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai byloje nustatė antstolio Artūro Bložės kaltę, ginčo šalims netinkamai nurodė atsakovą, nes tarp pavaduojančio antstolio elgesio ir padarytos žalos nebuvo tiesioginio priežastinio ryšio. Pavaduojančio antstolio Artūro Bložės elgesys tiesiogiai neturėjo įtakos tam, kad pirkėjas po Turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo negavo automobilio ir prarado įmokėtus pinigus.

Šalies argumentai

3. Apeliantas nurodo, kad teismui nustačius turtinę žalą – jinai privalo būti atlyginta ne antstolio (jo draudiko), bet asmens kalto dėl areštuoto ir iš varžytynių parduoto turto, taigi nagrinėjamu atveju areštuoto automobilio saugotojo - UAB „Senasis rojus“ direktoriaus V. L..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į G. L. apeliacinį skundą (III tomas, b.l.119-120) tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-04-08 dienos sprendimą dėl Teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 3 d. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų ir priimti naują sprendimą. O ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nurodo, kad būtent antstolis įgaliotas organizuoti turto pardavimą varžytynėse, užtikrinti, kad visi vykdymo procese atliekami veiksmai būtų teisėti ir pagrįsti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neatsako už antstolių veiksmų neteisėtumą, neturi pareigos atlyginti tokiais veiksmais padarytą žalą, taip pat neturi teisės vertinti antstolio atliktų procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

Šalies argumentai

2. Pažymi, kad ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus, kadangi neišaiškino ieškovui teisės įtraukti į bylą atsakovais kitus asmenis. Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį, teismas pakeičia atsakovą tinkamu vienu iš šalių motyvuotu prašymu. Tokio prašymo ieškovas teismui nereiškė.

3. Atkreipia dėmesį į tai, kad byla buvo nagrinėjama Teisingumo ministerijos prašymu jai nedalyvaujant, todėl dėl ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų Teisingumo ministerija nepasisako.

Prisidėjime prie apeliantų atsakovo Svajūno Degimo ir trečiojo asmens Arturo Bložės apeliacinių skundų, tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ nurodo, kad palaiko bei sutinka su minėtuose apeliaciniuose skunduose išdėstytais teisiniais argumentais bei prašymu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-04-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto G. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Apelianto antstolio Svajūno Degimo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas.

Apelianto antstolio Arturo Bložės apeliacinis atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas G. L. ieškiniu (I tomas, b.l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš antstolio Svajūno Degimo 12701 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-04-28 pagal antstolio Svajūno Degimo turto pardavimo iš varžytinių aktą (duomenys neskelbtini), nusipirko automobilį „VW New Beetle“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausiusį UAB „Senasis rojus“, į. k. 6721113, buveinė Žemaitijos g. 20, Mažeikiai. Visą sumą 12701 Lt sumokėjo 2005 m. balandžio 29 d. Tačiau antstolis nupirktos transporto priemonės neperdavė, UAB „Senasis rojus“ jos taip pat neperdavė. Antstolis turėjo sustabdyti varžytines ir imtis priemonių susigrąžinti automobilį, bet to nepadarė, todėl turi atsakyti dėl nuostolių padarymo.

Apeliaciniam skunde apeliantas G. L. nurodo, kad pirmos instancijos teismas neabejotinai nustatęs atsakovo antstolio S. Degimo pažeidimus, kažkodėl sieja žalos atsiradimą tik su varžytinių ir varžytinių akto patvirtinimu, taip pat, kad teismas visiškai neįvertino atsakovo antstolio S. Degimo veiksmų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu, nes iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-04-08 sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas vertino antstolio S. Degimo veiksmus, tačiau nurodė, kad žalos ieškovui atsirado dėl pavaduojančiojo antstolio Arturo Bložės ir teismo bendrų veiksmų, o ieškovas šių asmenų dalyvauti procese kaip atsakovais neįtraukė, jie byloje yra tretieji asmenys. Pažymėjo, kad ieškovo atstovas neprašė jų įtraukti atsakovais.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto G. L. argumentu, kad ieškovui nebuvo sudaryta galimybė įtraukti į bylą atsakovais antstolį A. Bložę ir Lietuvos Respubliką. CPK 45 straipsnyje nustatyta, kad netinkama šalis gali būti keičiama į tinkamą šalį vienos iš šalių motyvuotu prašymu. Nagrinėjamos kategorijos bylose, skirtingai nei kai kurių kitų kategorijų bylose (pvz., šeimos, darbo bylose, taip pat ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose, kuriose teismas turi būti iniciatyvus) teismas neturi pareigos būti iniciatyvus, o nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys, naudodamosi savo dispozityvine teise. Taigi nustatydamos bylos nagrinėjimo ribas – suformuluodamos savo materialinį teisinį reikalavimą, šalys pasirenka ir, jų manymu, tinkamus atsakomybės subjektus, kuriems nukreipia savo reikalavimus – taip nustato savo reikalavimų ribas konkretiems subjektams – atsakovams. Savo sprendime pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovo atstovas neprašė Arturo Bložės ir teismo įtraukti atsakovais (III t., b. l. 41). LR CPK 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės, todėl teismas bylą nagrinėjo iš esmės.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad pirmos instancijos teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių neatsižvelgė į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Minėtų rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Sutinkamai su CPK 98 straipsnio nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą advokato darbo ir laiko sąnaudas ir kt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju atsakovas, kartu su savo advokatu, aktyviai dalyvavo procese, advokatas atstovavo atsakovui ir apeliacinės instancijos teisme. Dėl šio teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįsto dydžio (CPK 98 str.).

Apeliaciniam skunde apeliantas antstolis Svajūnas Degimas nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-04-08 sprendimas bei 2009-09-07 Šiaulių apygardos teismo nutartis, kurios argumentais buvo remiamasi atmetant prašymą taikyti ieškinio senatį, prieštarauja vienodam teisės aiškinimui ir vienodam teisės taikymui visiems asmenims. Teisėjų kolegija mano, kad šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Šiaulių apygardos teismas 2009-09-07 nutartyje nurodė, kad ieškinio pareiškimo ir bylos duomenų teisinė analizė leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas ne dėl reikalavimų susijusių su ieškovo teisių įgyvendinimo į įgytą turtą pažeidimu ar ribojimu, o dėl žalos, padarytos neteisėtais, kaip teigia ieškovas, antstolio veiksmais atlyginimo. Tokiu atveju, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kada ieškovui atsirado teisė į ieškinį, t. y. kada jis subjektyviai suvokė ar turėjo suvokti, kad dėl jam susidariusių nuostolių atsakingas yra atsakovas antstolis S. Degimas, nes vien tik turto pardavimo iš varžytinių akto turinys neleidžia teigti, jog už padarytą žalą yra atsakingas būtent šioje byloje nurodytas atsakovas, tuo labiau, kad varžytinių aktas yra patvirtintas teismo. Šiaulių apygardos teismas 2009-09-07 nutartyje pažymėjo nuo varžytinių akto patvirtinimo iki pat ikiteisminio tyrimo nutraukimo ieškovas galėjo tikėtis, kad varžytinėse nupirktas automobilis jam bus perduotas, ir tik ikiteisminį tyrimą nutraukus, turėjo neabejotinai suprasti, kad jo pasirinktas teisių gynimo būdas yra netinkamas. Pažymėtina, kad asmuo, kurio subjektinės civilinės teisės pažeistos, turi teisę pasirinkti, kokiu iš civilinių teisių gynimo būdų teisme ginti pažeistas teises. Jeigu asmens pasirinktu civilinių teisių gynimo būdu negalima apginti pažeistų subjektinių civilinių teisių, tai nepanaikina asmens teisės prašyti teismo taikyti kitą civilinių teisių gynimo būdą. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyti automobilio buvimo vietos nepavyko, o buvęs automobilio savininkas UAB “Senasis rojus” iš Juridinių asmenų registro yra išregistruotas 2006-12-29. Nagrinėjamu atveju, tapus neįmanoma išreikalauti turtą iš buvusių savininkų, ieškovas savo teises gina, prašydamas taikyti civilinę atsakomybę.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto antstolio Svajūno Degimo argumentai dėl to, kad pirmos instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, pripažinęs 2005-04-28 Turto iš varžytinių aktą negaliojančiu yra pagrįsti, nes ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo, o ne dėl varžytinių pripažinimo negaliojančiomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas reikšdamas ieškinį, be kitų aplinkybių bei faktų išdėstymo, taip pat suformuluoja savo reikalavimą (ieškinio dalyką), nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (ieškinio faktinį pagrindą), taip pat dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį (CPK 111 str., 135 str.). Tik ieškovas turi teisę sumažinti ar padidinti savo reikalavimus, pakeisti savo ieškinio pagrindą ar dalyką, taip pat atsisakyti savo reikalavimų (CPK 42 str. 1 d.). Ieškovas, reikšdamas ieškinį šioje byloje, atsakovu nurodė antstolį Svajūną Degimą, o ieškinio faktiniu pagrindu nurodė antstolio Svajūno Degimo kaltus veiksmus, bei dėl šių antstolio veiksmų jam atsiradusius nuostolius. Būtent tokiu pagrindu minėtam atsakovui pareikštą ieškinį teismas ir privalėjo išnagrinėti ir nustatęs, kad pagal ieškinį turi atsakyti asmuo, kuriam ieškinys yra pareikštas pagrįstai, ieškinį privalėjo tenkinti būtent ieškovo ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu ir ieškovo nurodytam atsakovui.

CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas nurodo, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Tai reiškia, kad ieškovas, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik šalims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. Kolegija pažymi, kad draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principą, bet ir užtikrina rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą. Rungimosi principo esmė yra tai, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiškumo principu, kuris įtvirtina nuostatą, kad šalių procesinės teisės yra lygios, t. y. nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. D. D., V. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB ,,Klaipėdos technikos mokykla”, bylos Nr. 3K-3-684/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.); dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui atlikti minėtų veiksmų už ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-74/2008).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, laiko juos pagrįstais, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas peržengė ieškinio ribas pripažinęs turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu bei nustatęs ir teismo, patvirtinusio turto pardavimo iš varžytinių aktą atsakomybę. Teisėjų kolegiją pažymi, kad kaip jau buvo minėta, ieškovas, reikšdamas ieškinį šioje byloje, atsakovu nurodė antstolį Svajūną Degimą, o ieškinio faktiniu pagrindu nurodė antstolio Svajūno Degimo kaltus veiksmus, bei dėl šių antstolio veiksmų jam atsiradusius nuostolius. Būtent tokiu pagrindu minėtam atsakovui pareikštą ieškinį teismas ir privalėjo išnagrinėti ir nustatęs, kad pagal ieškinį turi atsakyti asmuo, kuriam ieškinys yra pareikštas pagrįstai, ieškinį privalėjo tenkinti būtent ieškovo ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu ir ieškovo nurodytam atsakovui.

Apeliaciniam skunde apeliantas antstolis Arturas Bložė nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo argumentas, kad viešo registro duomenys nepaneigia fakto, kad automobilis priklausė UAB „Senasis rojus“ yra atmestinas ir tokiu argumentu negalima remtis sprendžiant klausimą dėl varžytynių netesėtumo. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą plačiau nenagrinėja, kadangi teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmos instancijos teismas, pripažinęs Turto iš varžytinių aktą negaliojančiu, peržengė ieškinio ribas.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apelianto antstolio Arturo Bložės apeliaciniame skunde nurodyta argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai byloje nustatė antstolio Artūro Bložės kaltę, ginčo šalims netinkamai nurodė atsakovą. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad pagal Antstolių įstatymo 36 straipsnyje numatyta antstolio pavadavimo tvarka, pagal kurią teisingumo ministro įsakymu skiriamas pavaduojantysis antstolis. Antstolių įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pavaduojamasis antstolis jo pavadavimo laikotarpiu negali atlikti jokių antstolio funkcijų bei teikti kitų šiame Įstatyme numatytų paslaugų. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už žalą, padarytą pavadavimo metu, šio Įstatymo nustatyta tvarka atsako pavaduojantysis antstolis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto antstolio Arturo Bložės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad turtinę žalą – privalo būti atlyginta ne antstolio (jo draudiko), bet asmens kalto dėl areštuoto ir iš varžytynių parduoto turto UAB „Senasis rojus“ direktoriaus V. L., yra nepagrįstas. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2007-12-29 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini), nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių įtariamųjų S. L. ir V. L. kaltę. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, kai už žalą atsakingas asmuo yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, yra nurodęs, kad civilinės atsakomybės draudimo esmė – įstatymo nustatyta tvarka perkelti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę kitam asmeniui, tiesiogiai nepadariusiam žalos, bet už ją atsakingam pagal sutartį. Pagal visuotinai priimtus civilinės atsakomybės draudimo principus, esant civilinės atsakomybės draudimui, trečiojo asmens patirtą žalą turėtų atlyginti draudimo kompanija, kurioje draudėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Savo teisine prigimtimi civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai, todėl pagal CK 6.191 straipsnį žalą patyręs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudimo kompanijos (draudiko), jeigu draudėjas ir draudikas nėra susitarę kitaip. Taigi, kai yra sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, turi būti taikomos ir šios sutarties sąlygos, nustatančios, kuris asmuo, kokio dydžio bei kokia tvarka atlygina padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje M. S. v. L. P., Nr. 3K-3-25/2006).

Apibendrinant pirmiau nurodytą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinių skundų argumentai sudaro teisinį pagrindą pakeisti skundžiamo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria 2005 m. balandžio 28 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintas negaliojančiu, panaikinti ir dėl šios dalies priimti nauja sprendimą – ieškinį atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Regina Agota GutauskienėRasa BartašienėNuorašas tikras:Teisėjas Egidijus Mockevičius