Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. L., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Žižiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 straipsnio 1 dalį (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449, galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gruodžio 19 d., 17 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), E. L. vairuodamas transporto priemonę Nissan Almera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją, kurią parbloškė, sužalojo ir nepranešęs policijai paliko eismo įvykio vietą. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 219.4. punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. L. kaltės dėl padaryto pažeidimo pripažino iš dalies – neneigė, kad galėjo kliudyti moterį, tačiau teigė, jog nejautė kontakto. Teismui parodė, kad įvykio dieną matomumas buvo prastas, tamsu, lynojo. Pamatė tamsiai apsirengusio žmogaus siluetą prie kairės automobilio pusės veidrodėlio, nejautė jokio užkabinimo, todėl pavažiavo toliau. Pavažiavo ir išgirdo garsinį signalą, jį sustabdė iš paskos važiavęs pareigūnas. Minėtas pareigūnas buvo su juo iki kol atvyko policijos pareigūnų ekipažas. Sustojo apie 100-200 metrų nuo eismo įvykio vietos, nematė, jog moteris būtų nukritusi.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. L., apklaustas teismo posėdžio metu, tvirtino, kad jis nejautė, jog partrenkė žmogų ir todėl pavažiavo iš eismo įvykio vietos, tačiau teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, nesutinka su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškelta versija, ji vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. E. L. kaltę, visų pirma, patvirtina nuoseklūs liudytojų D. A. ir A. D. parodymai. Apklausta teismo posėdžio metu A. D. parodė, kad įvykio dieną, apie 17-18 val., stovėjo prie perėjos, ruošėsi į ją žengti, kai prieš ją partrenkė D. A., kuri nukrito šalia jos. Ji girdėjo smūgį, o po to pribėgo prie nukritusios moters, liepė nesikelti. Matė, kaip moterį partrenkusio šviesos spalvos automobilio vairuotojas sustojo, prasidarė dureles, palenkė galvą, durelės uždarė ir nuvažiavo. Iš paskos važiavusio automobilio vairuotojas pradarė dureles ir paklausė, ar nereikia pagalbos, ji nurodė, kad jau kviečia pagalbą. Iš paskos važiavusio automobilio vairuotojas nusivijo D. A. partrenkusį automobilį. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtino ir D. A. parodymai, kuri įvykio dieną, gruodžio 19 d., ėjo (duomenys neskelbtini) prospektu apie 17 val. 30 min. iš darbo, sustojo prie perėjos, pirma eismo juosta važiavusi mašina sustojo ir ją praleido, antroje eismo juostoje nieko nebuvo, kai jau buvo įsitikinusi, jog perėjo per perėja, ji pajuto stiprų smūgį į kojas, neišsilaikė ir nukrito ant salelės. Pasisukus pamatė, kad ją partrenkęs automobilis sustojo, taip pat sustojo ir iš paskui partrenkusiam automobiliui važiavusi mašina, jos vairuotojas paklausė, ar nereikia pagalbos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sustojo, o vėliau, ji matė, jog jo automobilis nuvažiavo. Minėtų liudytojų parodymus taip pat patvirtina ir teismo posėdžio metu liudytoju apklausto policijos pareigūno A. A. teisme duoti parodymai, kuriais jis patvirtino tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, jo tarnybiniame pranešime nurodyta, jog „Nisan Almera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas paaiškino, kad važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta pėsčiųjų perėjoje jautė, kaip kairės pusės veidrodėliu kliudė pėsčiąją, vairuotojas sustojo ir matė kaip pėsčioji ėjo toliau, todėl nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, nes galvojo, kad nieko nepasidarė“ (b. l. 13). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, be to, teismo posėdžio metu nurodomos aplinkybės atitinka jų pirminiuose apklausos protokoluose užfiksuotas aplinkybes (b. l. 21, 22).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat patvirtina ir liudytojų A. U. ir J. G. parodymai. Liudytoja J. G. parodė, kad surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, jį surašė remdamasi byloje surinktais duomenimis ir liudytojų parodymais. Iš liudytojų parodymų nustatė, kad E. L. po eismo įvykio sustojo, todėl turėjo suvokti, jog kažkas įvyko, jis kaip vairuotojas turi pareigą įsitikinti, ar tikrai nieko neįvyko. Liudytojas A. U. parodė, kad įvykio dieną buvo eismo įvykis, kurio metu partrenkta pėsčioji, iš eismo įvykio vietos pasišalino vairuotojas, kuris galimai pasišalino iš eismo įvykio vietos, jis nubraižė eismo įvykio vietos planą (b. l. 8).

E. L. kaltę dėl pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles įrodo ir byloje surinkta bei teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b. l. 3), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 7), eismo įvykio vietos planas (b. l. 8), fotolentelės (b. l. 9-10, 12), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 11), tarnybiniai pranešimai (b. l. 13, 23), išrašas iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (b. l. 14), išrašas iš eismo įvykių informacinės sistemos (b. l. 15), P. K. paaiškinimas (b. l. 16), užduotis nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 19), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G73/2017(02) (b. l. 20), D. A. apklausos protokolas (b. l. 21), A. D. apklausos protokolas (b. l. 22), A. P. apklausos protokolas (b. l. 24), Kauno teritorinės ligonių kasos pretenzija dėl žalos atlyginimo (b. l. 33), elektroninis susirašinėjimas (b. l. 34), VšĮ „Pagrindinis ortopedijos servisas“ sąskaita faktūra už ambulatorinės reabilitacijos paslaugas (b. l. 58), nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimas (b. l. 59), negautų pajam apskaičiavimo lentelė (b. l. 60), informacija apie apskaičiuotas išmokas (b. l. 61-65), darbuotojo darbo užmokesčio pažyma (b. l. 66).

Nagrinėjamoje byloje administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą bei įvertinus D. A. padarytos sveikatos sužalojimo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), tai, jog tiek liudytoja D. A., tiek liudytoja A. D. patvirtino mačiusios, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis sustojo ir vėliau nuvažiavo, o A. D. parodė, kad sustojęs E. L. buvo pradaręs automobilio dureles ir pasuko galvą link tos vietos, kur buvo nukentėjusioji, darytina išvada, kad E. L. negalėjo nepajusti, jog kliudė žmogų ir jį sužalojo (tai, jog jautė perėjoje kliudęs pėsčiąją, jis pripažino ir policijos pareigūnui A. A. (b. l. 13)), jis suprato sukėlęs eismo įvykį, negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nors Kelių eismo taisyklių 219.4. punktas numato, kad vairuotojas privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam, ir tokiais veiksmais E. L. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 19 d., 17 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), E. L. vairuodamas transporto priemonę Nissan Almera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją, kurią parbloškė, sužalojo ir nepranešęs policijai paliko eismo įvykio vietą. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 219.4. punktų reikalavimus. Darytina išvada, kad E. L. padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoj galiojusio ATPK (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449), įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275 redakcija), 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 ir 4 punktuose numatyta, kad: „1. Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. 2. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra šiais atvejais: <...> 2) kai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų) <...>; <...> 4) pagal Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį už administracinį nusižengimą gali būti paskirtas turto konfiskavimas ar specialiosios teisės atėmimas, o Administracinių teisės pažeidimų kodekse už šią veiką buvo nustatytas privalomas turto konfiskavimas ar specialiosios teisės atėmimas <...>. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad <...> veikos perkvalifikuojamos <...> 2) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.

E. L. padarė administracinį teisės pažeidimą iki 2017 m. sausio 1 d., jo padaryta veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kurio sankcijoje viena iš administracinių nuobaudų yra numatytas administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK šios nuobaudos rūšies nelieka, laikytina, kad ANK 426 straipsnyje nustatyta sankcija yra švelnesnė, be to, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta privaloma papildoma administracinė nuobauda vairuotojams – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 5 metų, tuo tarpu ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyje numatytus nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų, laikytina, kad ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta sankcija yra švelnesnė, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pasikeitusį teisinį reguliavimą E. L. padarytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuojamas iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, kadangi E. L. veika padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (tai patvirtina rašytiniai bylos duomenys (b. l. 33, 3457-66)).

E. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei daro išvadą, jog E. L. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje – bauda, nustatant jos dydį artimą sankcijoje minimaliam, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 28 straipsniu, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 682 straipsniu,

nutaria:

E. L., vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, skirti jam administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17064843703. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.