- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- e2-35187-861/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- K. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, SĮ Vilniaus miesto
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl pripažinimo šeimos nariu, suinteresuoti asmenys K. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, SĮ Vilniaus miesto būstas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jį K. B. šeimos nariu. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra būtinas, siekiant gauti paramą socialiniam būstui įsigyti. Teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka tam tikrus reikalavimus, o LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad šeima yra asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, arba asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa. Pareiškėjas yra laikomas savarankišku subjektu, kuris be teismo sprendimo negali būti laikomas K. B. šeimos nariu, o jis pats vienas negali be artimųjų pagalbos pasirūpinti įvairių poreikių tenkinimu ar savarankiškai gyventi, nes yra pripažintas neįgaliuoju asmeniu, jam dažnai yra skiriamas stacionarus gydymas dėl psichinės ligos, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT- 22405-925/2018, suinteresuotas asmuo paskirtas pareiškėjo rūpintoja. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo pastaruoju metu gyvena laikinajame būste - (duomenys neskelbtini), kuris visiškai nepritaikytas negalią turinčiam pareiškėjui. Suinteresuotas asmuo nuo 2005-01-27 yra įrašytas į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus mieste, Bendrąjį sąrašą ir jai bet kuriuo momentu gali būti pasiūlyta sudaryti socialinio būsto nuomą pagal šio sąrašo sulauktą eilę, tačiau pareiškėjas tokiu atveju patirs neigiamas socialines ir teisines pasekmes, dėl to, kad jis yra nelaikomas šeimos nariu ir negalės kartu su savo motina apsigyventi socialiniame būste. Šiuo metu asmenys kartu gyvena, veda bendrą ūkį, pareiškėjui nustatytas 35 proc. darbingumas, gaunamos pajamos sudaro vidutiniškai 110,11 Eur.
Atsiliepimas
SĮ Vilniaus miesto būstas atsiliepimu paaiškino teismui, kad tiek pareiškėjas, tiek jo motina yra įrašyti į eilę paramai būstui išsinuomoti gauti, o toks eiliškumas priklauso ir nuo esamo faktinio šeimos narių skaičiaus, todėl nepripažinus pareiškėjo jo motinos šeimos nariu, jai bus pasiūlyta nuomotis būstą vienai, be šeimos. Suinteresuotas asmuo sutiko su pareiškimu, nustačius teismui reikalingų sąlygų visumą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nurodė, kad pareiškėjas yra neįgalus, jam skiriamas stacionarus gydymas, todėl jis negali pilnai ir savarankiškai įgyvendinti savo teisių. Pabrėžė, kad pagal LR CK 6.588 str., artimieji giminaičiai, apsigyvenę gyvenamojoje patalpoje kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų ir išgyvenę ne mažiau kaip vienrius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra K. B. sūnus, kuris negali be artimųjų pagalbos pasirūpinti įvairių poreikių tenkinimu ar savarankiškai gyventi, nes yra pripažintas neįgaliuoju asmeniu, jam dažnai yra skiriamas stacionarus gydymas dėl psichinės ligos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT- 22405-925/2018, suinteresuotas asmuo paskirtas pareiškėjo rūpintoja. Abu asmenys gyvena laikinajame būste - (duomenys neskelbtini), kuris visiškai nepritaikytas negalią turinčiam pareiškėjui. K. B. 2005-01-27 yra įrašyta į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus mieste, Bendrąjį sąrašą ir jai gali būti pasiūlyta sudaryti socialinio būsto nuomą, tačiau pareiškėjas negalės kartu su savo motina apsigyventi socialiniame būste. Nepripažinus pareiškėjo jo motinos šeimos nariu, jai bus pasiūlyta nuomotis būstą vienai, be šeimos. Civilinio kodekso (toliau CK) 6.588 straipsnio 2 dalis nustato, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.
Teismas mano, kad yra būtina, vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, pareiškėją pripažinti jo motinos šeimos nariu, kuriam pilnai ir teisėtai būtų suteikta gyvenamoji vieta socialinio būsto nuomos pagrindais kartu su savo motina ir rūpintoja ir tokiu būdu užtikrinta jo priežiūra ir kitos jo, kaip negalią turinčio asmens, teisės.
Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų procesiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas eilę metų gyvena su suinteresuotu asmeniu - savo motina, veda bendrą ūkį, todėl yra priskirtinas prie jos šeimos narių. Pagal 6.589 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, jog nepateikta duomenų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu V. B. ir K. B. gauti paramą socialiniam būstui įsigyti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 265, 268, 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) šeimos narys.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.