- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-08-27
- Bylos Nr.
- e1-3058-548/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30901-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- D. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirtų kardomųjų priemonių pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje (BPK 121 str. 6 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Audriaus Suprinavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. J., 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 17:58 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo L. D. priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0377 nustatytas 2,38 promilių neblaivumas.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. J. dėl įteikto pranešimo apie įtarimą pripažino pilnai ir parodė, kad vairuotojo pažymėjimą jis prarado 2015 metais ir jo daugiau neįgijo. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo sugyventinei L. D. Automobilio L. nerakina, raktas visada būna automobilyje. 2024 m. rugpjūčio 10 d. vakare apie 17:00 val., namuose, jis vienas išgėrė 1,5 litro silpno alaus. Jautėsi gerai, todėl sėdo už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir išvažiavo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) miestelyje, nupirkti šunims maisto. Važiuodamas namo, jis prasilenkė su policijos automobiliu. Tuo metu jis įsuko į savo namų kiemą, o jam iš paskos atvažiavo pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad automobilį jis vairavo neblaivus. Jis labai gailisi dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus (el. b. l. 67-70).
Be kaltinamojo D. J. parodymų, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, yra įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. D. parodė, kad liudyti prieš savo sugyventinį D. J. atsisako, tačiau paaiškino, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, ji pirko automobilį ir juo naudojosi. D. automobilį vairuoti moka, bet neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Taip pat nurodė, kad automobilis "(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jai reikalingas ūkyje, naudojamas kiekvieną dieną (el. b. l. 46-48).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo J. O 2024 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 17:58 val., adresu (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,38 promilių neblaivumas (el. b. l. 6-9).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto E. K. 2024 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 17:58 val., pamatė iš (duomenys neskelbtini) miestelio išvažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o aplenkus jį pastebėjo, kad minimo automobilio vairuotojas yra galimai neblaivus. Sustabdžius automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir patikrinus jo vairuotojo – D. J. blaivumą buvo nustatyta, kad pastarasis automobilį vairavo neblaivus. Pirmu pūtimu D. J. nustatyta – 2,38 promilių girtumas, o antru pūtimu – 2,61 promilių girtumas (el. b. l. 10).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Šalia gyvenamojo namo stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minimas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13-15).
2024 m. rugpjūčio 10 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad D. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), tikrinant jį alkoholio kiekio matuokliu "Drager Alcotest 6810" Nr. ARFM-0377, pirmu patikrinimu (18:01 val.) nustatytas 2,38 promilių girtumas, o antru patikrinimu (18:17 val.) nustatytas 2,61 promilių girtumas (el. b. l. 49).
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos programinėmis priemonėmis nurodyta, kad keleivinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra L. D., gimusi (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 25).
Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos dėl autotransporto kainos Lietuvoje nustatyta, kad lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kaina Lietuvoje 6 500 eurų su PVM (el. b. l. 26).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. J. 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 17:58 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo L. D. priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0377, nustatytas 2,38 promilių neblaivumas. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas D. J. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Atsižvelgiant į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 straipsnio 22 dalis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis D. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis D. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (el. b. l. 82-85), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (el. b. l. 98).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Prokuroras prašo D. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Teismas pažymi, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, reikalinga įvertinti visas reikšmingos bylos aplinkybes, apibūdinančias D. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos D. J. pripažino visiškai, tačiau neginčytinai nustatyta, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jam 2024 m. rugpjūčio 10 d. 17:58 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius D. J. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Teismas sprendžia, kad D. J. nustatytinas prokuroro siūlomas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. 2 metai.
Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. J. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybes teise priklauso L. D. Įtariamojo apklausos metu D. J. nurodė, kad automobilis priklauso jo sugyventinei L. D. Automobilio L. nerakina, raktas visada būna automobilyje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. D. paaiškino, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, ji pirko automobilį ir juo naudojosi. Nurodė, kad automobilis jai reikalingas ūkyje, naudojamas kiekvieną dieną (el. b. l. 46-48).
Iš bylos medžiagos matyti, kad šios transporto priemonės savininkė yra L. D., kuriai ikiteisminio tyrimo metu automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintas (el. b. l. 35-37). Byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilio savininkė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jai priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamajame kodekse uždraustai veikai daryti, todėl konfiskuoti šį L. D. priklausantį automobilį netikslinga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, valstybės naudai iš D. J. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 6 500 Eur valstybės naudai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, paliktina galioti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam jai bausmę – 51 MGL (2 550 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. J. galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nustatyti, kad D. J. jam paskirtą baudą turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, išieškoti iš D. J. konfiskuotino turto – transporto priemonės „Ford Mondeo“, valstybinis numeris KRC917, vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 500 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus eurų).
D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.