Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-19 · Administracinė byla Nr. eI-2853-643/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-19
Bylos Nr.
eI-2853-643/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01444-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Beata Martišienė, Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
E. R.
Atsakovas
Audito
Administracinė byla Nr. eI-2853-643/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01444-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 41. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Arūno Kaminsko ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui E. R. ir atsakovo atstovui Giedriui Galentui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

E. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2018 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. V4-136 (toliau – ir ginčijamas įsakymas).

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamu įsakymu jam, kaip bankroto administratoriui, buvo paskirta nuobauda – įspėjimas, dėl to, kad dalyvavo mokymuose Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintos Restruktūrizavimo administratorių atestavimo programos temomis mažiau kaip 24 akademines valandas per 2016 kalendorinius metus.

Pareiškėjas nurodo Tarnybai paaiškinęs, kad pusę metų lankė seminarus ir turėjo surinkęs 18 valandų, tačiau 2016 m. liepos 13 d. susirgo ir sirgo iki 2016 m. gruodžio 22 d. Tačiau Tarnyba nusprendė, jog tokiu atveju jis (pareiškėjas) turėjo teikti prašymą teismui dėl atstatydinimo iš UAB „Statra“ restruktūrizavimo administratoriaus pareigų. Pareiškėjo įsitikinimu jis tokios pareigos neturėjo, o UAB „Statra“ valdymo organai į teismą dėl to taip pat nesikreipė.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis turėjo surinkęs daugiau nei 24 valandas bankroto administratoriams privalomų mokymų, kurių dalis sutampa su restruktūrizavimo administratorių mokymo programa.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Tarnyba atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas 2016 metais administravo įmonių restruktūrizavimo procedūras. 2017 m. birželio 1 d. pareiškėjas Tarnybai pateikė Restruktūrizavimo administratoriaus nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo ataskaitą už 2016 metus, kurią įvertinus buvo nustatyta, kad pareiškėjas restruktūrizavimo administratoriaus kvalifikaciją kėlė mažiau nei 24 akademines valandas.

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. kovo 9 d. buvo surašytas stebėsenos išvados projektas, kuriame konstatuota, jog pareiškėjas kvalifikaciją kėlė mažiau kaip 24 valandas. Tą pačią dieną pareiškėjas su išvados projektu buvo supažindintas. 2018 m. kovo 13 d. pareiškėjas Tarnybai pateikė paaiškinimą ir išrašą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazės. 2018 m. balandžio 27 d. buvo priimtas ginčijamas įsakymas.

Ginčijamu įsakymu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – įspėjimas, nes pareiškėjas 2016 metais dalyvavo mokymuose (kursuose, seminaruose) 18 akademinių valandų, t.y. mažiau kaip būtinas 24 akademines valandas.

Tarnyba nurodė, jog nei stebėsenos, nei vėlesnio patikrinimo metu nenustatė, kad pareiškėjas dėl ligos 2016 metais negalėjo teikti ar neteikė restruktūrizavimo administratoriaus paslaugų, todėl jis turėjo pareigą vykdyti įstatyme įtvirtintą pareigą tobulinti kvalifikaciją.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad:

2017 m. gegužės 31 d. pareiškėjas pateikė Restruktūrizavimo administratoriaus nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo ataskaitą už 2016 ataskaitinius metus, kurioje nurodė 2016 m. sausio 27 d., 2016 m. vasario 24 d., 2016 m. balandžio 27 d. ir 2016 m. birželio 22 d. išklausęs mokymus tema „Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos įžvalgos nemokumo procese: Nemokumo politikos naujienos ir aktualijos nuo 2016 m. sausio 1 d.”; “Administracinių teismų praktika bylose, kuriose administratoriai skundžia teismui jiems pritaikytas drausmines nuobaudas“; „Bankroto proceso reglamentavimo naujovės: aktuali teismų praktika“; „Restruktūrizavimo proceso reglamentavimo naujovės: aktuali teismų praktika“; „Vadovų, akcininkų atsakomybė prieš kreditorius. Naujausia teismų praktika“; „Naujausios bankroto ir restruktūrizavimo proceso aktualijos“; „Emocinė kompetencija bankroto ir restruktūrizavimo administratorių darbe“, viso 24 akademinės valandos. Temos „Bankroto proceso reglamentavimo naujovės: aktuali teismų praktika“ ir „Emocinė kompetencija bankroto ir restruktūrizavimo administratorių darbe“ (6 akademinės valandos) pareiškėjui, kaip restruktūrizavimo administratoriui, nebuvo užskaitytos.

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. kovo 9 d. stebėsenos išvadoje Nr. D4-468 Tarnybos Licencijavimo skyriaus vyriausioji specialistė Laura Aleknaitė už stebėsenos metu nustatytą Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (ĮRĮ) 22 straipsnio 3 dalies 2 punkto, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 (Elgesio kodeksas), 6.1 punkto ir Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V4-66 (Aprašas) 3 punkto pažeidimus administratoriams pagal sąrašą (stebėsenos išvados priedas 1), pasiūlė skirti ĮRĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą – įspėjimą.

2018 m. kovo 13 d. pareiškėjas, atsakydamas į Tarnybos siūlymą pateikti nuomonę dėl stebėsenos išvados projekto ir (ar) papildomus paaiškinimus ir dokumentus, pateikė Tarnybai paaiškinimą, jog nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. buvo nedarbingas dėl ligos (pridėjo šį faktą patvirtinantį SoDra duomenų bazės išrašą), todėl negalėjo dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo seminaruose. Pareiškėjas prašė į tai atsižvelgti ir nuobaudos neskirti.

2018 m. kovo 30 d. stebėsenos išvadoje Nr. D4-587 konstatuota, kad pareiškėjas nedarbingumo laikotarpiu administravo įmonių restruktūrizavimo procedūras ir teismams neteikė prašymų dėl atsistatydinimo iš restruktūrizuojamų įmonių administratoriaus pareigų, ir nutarta į pareiškėjo paaiškinimus neatsižvelgti bei pasiūlyta pareiškėjui skirti nuobaudą – įspėjimą.

Tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V4-136 (ginčijamas įsakymas) pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas.

Ginčas byloje kilęs dėl Tarnybos direktorius 2018 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. V4-136, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda – įspėjimas už ĮRĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punkto, Elgesio kodekso 6.1 punkto ir Aprašo 3 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamas įsakymas, be kita ko, grindžiamas 2018 m. kovo 30 d. stebėsenos išvada Nr. D4-587, jog pareiškėjas 2016 metais dalyvavo mokymuose (kursuose, seminaruose) restruktūrizavimo administratorių atestavimo programos temomis 18 akademinių valandų. Taigi, iš esmės byloje sprendžiama dėl pareiškėjui, įmonių restruktūrizavimo administratoriui, taikytos atsakomybės už ĮRĮ ir Elgesio kodekso pažeidimą, t. y. sprendžiama dėl taikytos drausminės atsakomybės už profesinės veiklos pažeidimus.

ĮRĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte (redakcija galiojanti nuo 2014-07-01) nustatyta, kad restruktūrizavimo administratorius privalo nuolat kelti kvalifikaciją.

Elgesio kodekso 6.1 punkte (redakcija galiojusi nuo 2016-07-20 iki 2017-09-15) įtvirtinta, kad laikydamasis profesinės kompetencijos principo administratorius turi turėti pakankamai žinių ir nuolat tobulinti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias, gerai išmanyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių reikia administravimo paslaugoms teikti. Įmonių bankroto įstatyme ir Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytu nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu laikomas administratoriaus dalyvavimas mokymuose (kursuose, seminaruose) Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintos administratorių atestavimo programos temomis ne mažiau kaip 24 akademines valandas per kalendorinius metus.

Aprašo 3 punkte (redakcija galiojanti nuo 2017-04-20) įtvirtinta, kad bankroto administratoriai turi dalyvauti mokymuose (kursuose, seminaruose) Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintos Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programos temomis, restruktūrizavimo administratoriai – Restruktūrizavimo administratorių atestavimo programos temomis, ne mažiau kaip 24 akademines valandas per kalendorinius metus.

Visų pirma, svarbu pabrėžti, kad Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostata, įpareigojanti viešojo administravimo subjektą priimant individualų administracinį aktą, kuriuo neabejotinai laikytinas ginčijamas įsakymas, jį pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, turėtų būti suprantama taip, kad individualus administracinis aktas turi būti grindžiamas objektyvių duomenų (faktų) egzistavimo laiku galiojusiomis teisės aktų redakcijomis. Kadangi ginčas byloje kyla dėl pareiškėjo pareigos kelti kvalifikaciją netinkamo vykdymo per 2016 metus, jis negali būti kaltinamas pažeidęs teisės aktą, kuris įsigaliojo tik 2017 m. balandžio 20 d. Šis kaltinimas šalintinas.

Kaip šiame sprendime jau minėta, ginčijamo įsakymo priėmimą sąlygojo faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas per 2016 metus neišklausė privalomų 24 akademinių valandų profesinių mokymų. Dėl šios faktinės aplinkybės ginčo tarp proceso šalių iš esmės nėra. Todėl spręstinas klausimas, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindas dėl to pareiškėjui taikyti drausminę atsakomybę ir skirti nuobaudą – įspėjimą.

Drausminės atsakomybės, kaip ir bet kurios kitos teisinės atsakomybės, atsižvelgiant į šios teisinės kategorijos prigimtį ir pobūdį, taikymas lemia asmens teisinio statuso (teisių ir pareigų turinio ir apimties) pasikeitimą. Taikant teisinę atsakomybę ir teisinio poveikio priemones, gali būti suvaržoma ar prarandama galimybė įgyvendinti tam tikras subjektines asmens teises (LVAT 2016-04-05 sprendimas A-2479-261/2016). Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (LRKT 2000-12-06, 2001-10-02 nutarimai).

Drausminės atsakomybės nustatymas turėtų užtikrinti profesionalumą vykdant tam tikras funkcijas, saugoti šios profesijos prestižą. Drausminės atsakomybės taikymas suponuoja išvadas, kad asmens profesinių pareigų atlikimas nesuderinamas su šios profesijos prestižu. Taigi drausminės atsakomybės, kuriai atsirasti nėra nustatytas konkretus veikų ar pažeidimų sąrašas, taikymas kiekvienu atveju susijęs su vertinimu, ar konkrečiu atveju yra daromi pažeidimai, nesuderinami su konkrečia profesija, t. y. ar yra daromi akivaizdūs ir šiurkštūs profesiniai pažeidimai (LVAT 2016-05-18 sprendimas A-3271-602/2016). Drausminės atsakomybės taikymas yra reikšmingas profesinės veiklos ribojimas, turintis esminę įtaką asmens teisei užsiimti įmonių bankroto (restruktūrizavimo) administravimo paslaugų teikimo veikla, gauti pajamas iš šios veiklos. Todėl, drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas už akivaizdžius ir šiurkščius profesinės veiklos pažeidimus, kai profesinės pareigos yra vykdomos aiškiai aplaidžiai. Aiškiai aplaidžiu konkrečios profesinės pareigos atlikimu gali būti laikomas toks atvejis, kai pažeidimas yra akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai be gilesnės analizės galima konstatuoti, kad yra pažeidžiamas teisės aktas. Aplaidus profesinės pareigos vykdymas yra susijęs taip pat ir su pažeidimo pasekmėmis. Asmens, teikiančio įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiksmų pripažinimui drausminiu deliktu, nepakanka nustatyti tik akivaizdžios klaidos padarymą, bet šis pažeidimas turėtų sukelti tam tikras pasekmes – pažeisti asmenų teises ar teisėtus interesus ar sukelti kitokios žalos padarymą (LVAT 2017-12-12 nutartis Nr. eA-1488-602/2017).

Tarnyba, kuri sprendė klausimą dėl drausminės atsakomybės už profesinės veiklos pažeidimus pareiškėjui, restruktūrizavimo administratoriui, taikymo, konstatavo ĮRĮ ir Elgesio kodekso pažeidimą, tačiau nemotyvavo, ar šis pažeidimas yra toks profesinės veiklos pažeidimas, už kurį yra būtina konkrečiu atveju taikyti asmeniui profesinę atsakomybę. Ginčijamame įsakyme (ir/arba 2017-03-30 stebėsenos išvadoje Nr. D4-587) Tarnyba nevertino ir nepasisakė ar aplinkybė, jog pareiškėjo pažeidimas, išklausius 18 akademinių valandų profesinių mokymų vietoje privalomų 24 akademinių valandų, sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes (pvz., ar nebuvo pažeisti konkrečios įmonės ar jos kreditorių teisės ar teisėti interesai, ar nebuvo sukelta kitokia žala, ar nustatytos kitokios pareiškėjo neprofesionalumo ir/ar žinių stokos apraiškos).

Kritiškai vertintinas Tarnybos argumentas, jog nei Tarnybos atliekamos stebėsenos, nei vėlesnio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas dėl ligos 2016 metais negalėjo teikti ar neteikė restruktūrizavimo administratoriaus pareigų, todėl privalėjo vykdyti ĮRĮ nustatytą pareigą tobulinti kvalifikaciją. Tiek Tarnybai, tiek į bylą pateikti objektyvūs duomenys (SoDra duomenų bazės išrašas) neabejotinai patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę apie ilgai (nuo 2016-07-13 iki 2016-12-22) trukusią ligą ir su tuo susijusį nedarbingumą. Tarnybos 2018-03-30 stebėsenos išvadoje Nr. D4-587 nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas neteikė teismams prašymų dėl atstatydinimo iš restruktūrizuojamų įmonių administratoriaus pareigų, nepaneigia objektyviai egzistavusios aplinkybės apie pareiškėjo nedarbingumo laikotarpį. Abstraktri Tarnybos nuoroda, jog nedarbingumo laikotarpiu pareiškėjas administravo įmonių restruktūrizavimo procedūras, nenurodant nei konkrečių restruktūrizavimo procedūrų, nei pareiškėjo jose atliktų veiksmų (pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog UAB „Statra“ restruktūrizavimo procedūroje per ginčo laikotarpį nebuvo poreikio atlikti kokius nors administravimo veiksmus), vertintina kaip nepakankama pagrįsti, jog pareiškėjo sveikatos būklė per laikotarpį nuo 2016-07-13 iki 2016-12-22 leido jam vykti į mokymus ir kelti kvalifikaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo jokia žala nekilo, Tarnyba nepateikė jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo, kaip restruktūrizavimo administratoriaus, veikloje daromas klaidas arba kitokias neprofesionalumo apraiškas, atsižvelgiant ir į faktinę aplinkybę, jog per pirmą 2016 metų pusmetį pareiškėjas kvalifikaciją kėlė aktyviai ir išklausė ¾ dalis priklausančių per metus išklausyti mokymų, t.y. atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį bei padarinius, pažeidimas pripažintinas formaliu ir mažareikšmiu, už kurį, atsižvelgiant į protingumo ir proporcingumo principus, pareiškėjui nuobauda neturėjo būti skirta, todėl skundžiamas įsakymas naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo E. R. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. V4-136.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Beata MartišienėArūnas KaminskasMargarita Stambrauskaitė