Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. P. ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotam atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančios ir faktiškai gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-13635-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; ir 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys).ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir jos rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymų leidėjas numato alternatyvias administracines nuobaudas – įspėjimą arba baudą nuo 200 iki 390 Eur. Nagrinėjamu atveju V. P. buvo paskirta 295 Eur dydžio bauda.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus V. P. padarytą administracinį nusižengimą apibūdinančius duomenis, taip pat duomenis, charakterizuojančius pačią administracinėn atsakomybėn patrauktą V. P., neturi pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvus pagrindas pastarajai skirti įspėjimą.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pirmiau paminėtą administracinį nusižengimą V. P. padarė ne pirmą kartą. Dar Institucijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimu ši buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2023 metus nepateikimo laiku ir jai buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nepraėjus ir metams po šio administracinio nusižengimo padarymo, V. P. padarė jau šioje byloje aptariamą analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą. Tai reiškia, kad pastarosios veiksmai pasižymėjo pakartotinumu, kaip tą numato ANK 40 straipsnis.

Paminėtų aplinkybių kontekste akivaizdu, kad asmuo, jau kartą susidūręs su Institucijos administracinės atsakomybės forma pasireiškusiu priminimu apie būtinybę kasmet teikti deklaracijas, akivaizdžiai suvokia ir supranta, kad kartotinis tokio elgesio pasireiškimas gali sukelti griežtesnius padarinius, todėl sąlygoja būtinybę asmeniui elgtis dar rūpestingiau ir imtis visų būtinų, o taip pat papildomų priemonių, užtikrinančių kad toks elgesys daugiau nepasikartotų. Tuo tarp nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukta V. P. būtų atlikusi visus būtinus veiksmus, privalomai deklaracijai pateikti. Kaip matyti iš Institucijos pateiktos medžiagos, dar 2025 m. birželio 18 d. V. P. buvo siųstas priminimas apie būtinybę pateikti Metinę pelno deklaraciją už 2024 metus, tačiau nei būtina pateikti deklaracija, nei V. P. paaiškinimai Institucijai nebuvo pateikti ir tik Institucijos surašius administracinio nusižengimo protokolą, V. P., ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į būtinų duomenų pateikimą.

Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde V. P. teigė, kad pastarosios neveikimas buvo sąlygotas komplikuoto nėštumo ir laiko, būtino atsigauti po gimdymo, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Be kita ko, kaip nurodė pati V. P., ji vaiko susilaukė dar 2025 m. (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžioje. Tuo tarpu, Metinė pelno mokesčio deklaracija vėliausiai turėjo būti pateikta iki 2025 m. birželio 16 d., kas nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad V. P. neturėjo pakankamai laiko po vaiko gimimo sutvarkyti visų būtinų ir su jos vadovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusių dokumentų. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad V. P. su jos sveikatos būkle susiję argumentai yra laikytini pastarosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Šio pobūdžio aplinkybe teismas neturi pagrindo pripažinti ir V. P. teiginių dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nuostolingumo.

Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų nenustatyta, kad V. P. vadovaujama mažoji bendrija nevykdo veiklos ar jos veikla yra sustabdyta. Anaiptol, susipažinus su viešoje erdvėje prieinamos minėtos bendrijos duomenimis, nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo elektroninę prekybą vaikiškai žaislais ir iki šiol teikia šias paslaugas. Pažymėtina, jog pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, pelno mokesčio deklaracijos turi būti teikiamos neatsižvelgiant į tai, ar per mokestinį laikotarpį mokesčių mokėtojas apskaičiavo ar neapskaičiavo (nevykdė veiklos, apskaičiavo mokestinius nuostolius ar pelno mokesčio nemoka pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas) pelno mokestį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsniu, mokesčių laikinai nevykdantys veiklos mokesčių mokėtojai centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka gali būti laikinai atleidžiami nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Remiantis Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-07-09 įsakymu Nr. VA-135, 26, 28 ir 37 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, mokesčių mokėtojai gali būti pripažinti veiklos nevykdančiais, jeigu nesudaro ir nevykdo jokių sandorių, nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais ir negauna pajamų (įskaitant pelno nesiekiančių vienetų gaunamą paramą), išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas. Šiuos kriterijus atitinkantys mokesčių mokėtojai gali elektroniniu būdu per Mano VMI pateikti pranešimą apie laikiną veiklos nevykdymą/prašymą laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų dokumentų pateikimo dėl laikino veiklos nevykdymo. Nagrinėjamu atveju pirmiau paminėti ir mokesčio mokėtojui, šiuo atveju MB „(duomenys neskelbtini)“, tenkantys elgesio variantai nebuvo nustatyti – nenustatyta, kad bendrijos vadovė dėl jos vadovaujamo juridinio asmens veiklos nuostolingumo ar tos veiklos nevykdymo būtų besikreipusi į mokesčių administratorių.

Todėl, apibendrinus pirmiau teismo aptartus argumentus, susijusius su administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P. teiginius apie bendrijos vykdomą veiklą, taip pat šeimyninę padėtį, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad egzistuoja objektyvus pagrindas pastarajai skirti ne piniginę nuobaudą, o įspėjimą. Anaiptol, tiek padaryto administracinio nusižengimo pakartotinumas, tiek V. P. siųsti priminimai apie būtinybę teikti deklaracijai, o galiausiai, ir pastarosios nurodytų argumentų sąsajumo su padarytu nusižengimu stoka, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju vienintelė administracinės nuobaudos rūšis, galinti daryti teigiamą įtaką administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, yra būtent bauda. Kita vertus, įvertinus V. P. tiek skunde, tiek rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją dėl administracinio nusižengimo, laikytina tikslingu Institucijos paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydį sumažinti iki 235 Eur.

Nors Institucijai nagrinėjant bylą administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P. pozicija dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nebuvo žinoma – pastaroji rašytinių paaiškinimų Institucijai nepateikė (ką teismui adresuotuose paaiškinimuose nurodė ir pati V. P.), tačiau jau bylos nagrinėjimo teisme metu ji pripažino, kad savo kaltės neginčija ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip tą numato ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Todėl sugretinus naujai nustatytą V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę su jau teismo aptartais tiek padarytą nusižengimą, tiek pačią V. P. charakterizuojančiais duomenimis, pripažintina būtinybė Institucijos Nutarimą pakeisti iš dalies, V. P. paskirtą baudą sumažinant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,4 ir 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto R. S. 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-13635-2025 pakeisti:

1) pripažinti V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

2) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą V. P. paskirti 235 Eur (dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų) dydžio baudą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.