Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-08 · Civilinė byla Nr. e2-1739-819/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-08
Bylos Nr.
e2-1739-819/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31616-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Atsakovas
V. V.
Civilinė byla Nr. e2-1739-819/2019 Proceso Nr. 2-68-3-31616-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija:
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,dalyvaujant ieškovės atstovei Monikai Kuodei,atsakovei V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei V. V. dėl skolos už buto nuomą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė, sumažinusi ieškinio reikalavimą (b.l. 1-3, 59), prašo teismo priteisti jos naudai iš atsakovės 967,84 Eur skolos už būsto nuomą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys teisme buvo priimtas 2018 m. spalio 11 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje ieškovė nurodo, jog butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 Vilniaus miesto savivaldybė visas jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir butą (duomenys neskelbtini), perdavė patikėjimo teise naudoti ir valdyti ieškovei. 2014 m. liepos 29 d. atsakovė ir ieškovė sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G14/0521, kurios pagrindu ieškovė kaip nuomotoja suteikė butą (duomenys neskelbtini), atsakovei kaip nuomininkei naudoti. Ši gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo keista ieškovės ir atsakovės 2017 m. balandžio 11 d. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartimi Nr. 1.39-N17/1732. Nuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos mokestį ir komunalinių paslaugų mokesčius. Tačiau atsakovė savo įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi butu laiku ir tinkamai nevykdė. Atsakovės skola už buto nuomą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., įvertinus biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro už atsakovę sumokėtą 950 Eur sumą, sudaro 967,84 Eur, iš jos 891,45 Eur skola už buto nuomą ir 76,39 Eur delspinigių.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą byloje (b.l. 42), kuriuo prašo sumažinti mokestį už būstą, o skolą, esant galimybei, išdalinti arba panaikinti. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad bute (duomenys neskelbtini), ji gyvena nuo 1988 metų, su ieškiniu nesutinka, nes labai daug moka už būstą, gyvena viena, stogas skylėtas, varva. Pažymi, kad jos gaunama pensija nedidelė, jos susimokėti už būstą nepakanka.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovė ieškinį prašė tenkinti, neprieštaravo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo protingam terminui. Nurodė, kad gautą kompensaciją panaudojo pagrindinei atsakovės skolai dengti.

Atsakovė teismo posėdžio metu skolos fakto neginčijo, tačiau pažymėjo, kad tokios sumos ji sumokėti neišgalės. Nurodė, jog jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 246 Eur (senatvės pensija, našlės pensija). Jokio turto ji neturi. Pažymėjo, kad turi įsipareigojimų bankui pagal paskolos sutartį, kas mėnesį moka apie 60 Eur. Be to, pensijos didžiąją dalį skiria nuomai dengti, vaistams pirkti, nes turi sveikatos problemų. Prašė, esant galimybei, išdėstyti skolos mokėjimą kuo ilgesniam laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 37). Ieškovė 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-474 pagrindu šį butą (duomenys neskelbtini), valdo patikėjimo teise. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 30-1826 (b.l. 31), 2014 m. liepos 29 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.41-G14/0521, 2017 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 1.39-N17/1732 pagrindu šis butas (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas atsakovei (b.l. 31, 32-35, 36, 26-30). Nuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, mokėti ieškovei nuomos mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta galiojančia tvarka (2014 m. liepos 29 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.41-G14/052127, 29, 31 p., 2017 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 1.39-N17/1732 10, 12, 14 p.). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad už buto (duomenys neskelbtini), nuomą ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. nuomos mokestį atsakovė mokėjo iš dalies (b. l. 11-14), todėl atsirado 891,45 Eur skola (b. l. 9, 60).

Atsakovė skolos fakto neginčija, tačiau mano, kad jos ieškovei mokamas nuomos mokestis labai didelis, todėl mažintinas. Šis atsakovės argumentas pripažintinas nepagrįstu.

Socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 25 d.) (toliau – ir Paramos būstui įstatymas). Minėto įstatymo paskirtis – nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką (Paramos būstui įstatymo 1 straipsnis). Šis įstatymas yra specialusis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXI skyriaus („Gyvenamosios patalpos nuoma“) nuostatų atžvilgiu, t. y. turi viršenybę, ir nustato savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų patalpų nuomos sąlygas ir tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2008; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011). Pagal Paramos būstui įstatymo 21 straipsnio 1 dalį savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, nustato socialinio būsto nuomos mokesčio dydį. Savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) už kalendorinius metus deklaruotos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1 valstybės remiamų pajamų dydžio (21 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustatančios teisės normos yra imperatyviojo pobūdžio, taigi šalys, sudarydamos nuomos sutartį, negali pažeisti šių normų reikalavimų. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos santykiuose susitarimo elementas dėl nuomos mokesčio dydžio yra tas, kad nuomininkas, sudarydamas konkretaus būsto nuomos sutartį, laisva valia sutinka mokėti įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoto dydžio nuomos mokestį, o nuomotojas sutinka už tokį mokestį atitinkamas patalpas išnuomoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2742-1062/2018).

Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad, viena vertus, kad pagal įtvirtintą reglamentavimą savivaldybė, sudarydama nuomos sutartis su nuomininkais, turi teisę nustatyti tik tokį nuomos mokestį, koks nustatytas Vyriausybės patvirtintoje savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikoje bei jos pagrindu savivaldybės parengtomis taisyklėmis. Kita vertus, pagal įtvirtintą reglamentavimą keisti nuomos mokestį, tame tarpe jį sumažinti, gali taip pat tik savivaldybės taryba, esant įstatyme įtvirtintam pagrindui – jeigu asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) už kalendorinius metus deklaruotos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1 valstybės remiamų pajamų dydžio. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, sudarydama nuomos sutartį su atsakove buto (duomenys neskelbtini), savininkės Vilniaus miesto savivaldybės pavedimu, atsakovės mokėtiną nuomos mokestį būtų nustačiusi ne pagal Vyriausybės patvirtintą savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodiką bei jos pagrindu savivaldybės parengtas taisykles. Šios aplinkybės neteigė ir atsakovė. Tuo tarpu prašymai sumažinti šį nuomos mokestį dėl nuomininko turtinės padėties turi būti teikiami ne teismui, o ieškovei ar tiesiogiai Vilniaus miesto savivaldybei, kuriai vienintelei imperatyviomis teisės normomis yra suteikta teisė nuomininką nuo tokio nuomos mokesčio mokėjimo atleisti ar jį sumažinti esant įstatyme įtvirtintam pagrindui (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 6.157 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 2 dalis, Paramos būstui įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė 2018 m. kovo 13 d. teikė prašymą ieškovei dėl atleidimo nuo socialinio būsto (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio mokėjimo, tačiau šis prašymas tenkintas nebuvo, atsakovei neatitinkant Paramos būstui įstatyme nustatytų sąlygų.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis), o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.583 straipsnio 1 dalį už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas turi pareigą mokėti nuomos mokestį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 891,45 Eur skolos už buto nuomą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.583 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 76,39 Eur delspinigių, kurie apskaičiuoti už 180 kalendorinių dienų 2018 m. vasario-liepos mėnesio laikotarpiu, taikant 0,02 proc. dydį nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (b. l. 10). Toks delspinigių dydis atitinka 2017 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 1.39-N17/1732 15 punktą, jame nurodytą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. spalio 18 d.) nustatytą fiziniams asmenims skaičiuotiną delspinigių už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio nesumokėjimą laiku dydį – 0,02 proc. Nepaisant to, įvertinus tai, kad po civilinės bylos iškėlimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2018 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-3795/18 skyrus atsakovei 950 Eur tikslinę pašalpą, atsakovė įvykdė dalį prievolės (b. l. 59-60, 62-63), šis delspinigių dydis mažintinas proporcingai įvykdytai prievolei (950 x 100 / 1841,45) – iki 39,41 Eur (76,39 x 51,59 / 100), (6.73 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 39,41 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 930,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dėl sunkios jos turtinės padėties. Teismų praktikoje aiškinant CPK 284 straipsnio 1 dalį akcentuojama, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas galimas tik esant išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrai, atsižvelgus į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2001, 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001). Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, atsakovės paaiškinimus, liudijančius, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jos pajamos siekia vos 247,77 Eur į mėnesį, kurių didžiąją dalį ji turi skirti nuomos mokesčiui ieškovei mokėti (b. l. 14), trumpalaikiams įsipareigojimams bankui vykdyti (paskolai dengti), būtiniesiems poreikiams tenkinti, tarp jų vaistams pirkti, teismas sutinka su atsakovės teiginiu, kad dėl sunkios jos turtinės padėties ji objektyviai negalės sumokėti ieškovei teismo priteistos sumos iš karto. Todėl, įvertinus ieškovės sutikimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, išdėstant teismo sprendimu priteistos 930,86 Eur skolos mokėjimą trejiems metams, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2022 m. gegužės 8 d. Šis teismo sprendimo vykdymo išdėstymo terminas, atsižvelgiant į sunkią atsakovės turtinę padėtį, ieškovei priteistas procesines palūkanas, teismo vertinimu, nepažeis šalių interesų pusiausvyros. Išdėsčius teismo sprendimo vykdymą trejiems metams atsakovės mokėtinos mėnesinės įmokos dydis yra lygus 26 Eur, išskyrus paskutinio mėnesio įmoką, kurios dydis yra 20,86 Eur. Atsakovė pirmąją įmoką turi sumokėti iki 2019 m. gegužės 22 d., o kitas įmokas mokėti iki kiekvieno toliau einančio mėnesio paskutinės dienos, paskutinę įmoką sumokant ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 8 d.

Atsakovei išaiškintina, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, ji nėra atleidžiama nuo pareigos ieškovei mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat atsakovei išaiškintina, kad ji nėra atleidžiama nuo pareigos sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Pagal CPK 96 straipsnio 7 dalį, esant įstatyme numatytiems pagrindams, atsakovė gali prašyti atleisti ją nuo dalies šių išlaidų mokėjimo.

Ieškovė byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl už patenkintą ieškinio dalį mokėtinas 21 Eur žyminis mokestis (930,86 Eur x 3/100 x 75/100) priteistinas valstybės naudai iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis). Taip pat valstybės naudai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 8,13 Eur (8,45 Eur x 96,17/100) (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

nutarė:

ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, naudai iš atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 891,45 Eur (aštuoni šimtai devyniasdešimt vienas Eur 45 ct) skolos už buto nuomą, 39,41 Eur (trisdešimt devyni Eur 41 ct) delspinigių ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą 930,86 Eur (devyni šimtai trisdešimt Eur 86 ct) sumą nuo 2018 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl skolos ir delspinigių priteisimo išdėstyti iki 2022 m. gegužės 8 d., įpareigojant atsakovę 930,86 Eur skolą sumokėti ieškovei dalimis kas mėnesį, pirmąjį 26 Eur mokėjimą atliekant iki 2019 m. gegužės 22 d., kitus 26 Eur mokėjimus kas mėnesį iki toliau einančio kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, o paskutinį 20,86 Eur mokėjimą ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 8 d.

Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovei V. V., kad skolos išdėstymas nepanaikina atsakovės pareigos mokėti ieškovei šiuo sprendimu priteistas 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2018 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 29,13 Eur (dvidešimt devyni Eur 13 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir