- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- A8.-1407-882/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00863-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Pažeidėjas
- G. K.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K. (G. K., Latvijos Respublikos pilietis), atstovui advokatui D. V.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalį G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Latvijoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. 2017-09-17 11.50 val. (duomenys neskelbtini), automobiliu „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno 2751,60 kg medaus be gabenimą arba įsigijimą patvirtinančių dokumentų, bendra krovinio vertė 5145,49 Eur, kas sudaro 136,63 bazinį bausmių nuobaudų dydį, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 38 straipsnio nuostatas.
Teisme G. K. savo kaltę pripažino, su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu sutiko visiškai. Parodė, kad M. jo paprašė parvežti medų, davė adresą, kuriuo reikia paimti medų. Tarp jo ir M. buvo sudaryta sutartis, ji davė jam pinigų už medų. Nežinojo Lietuvoje esančios tvarkos, jis neužsiima krovinių gabenimu, transporto priemonė „Renault Master“ priklauso jam. Jis sumokėjo pinigus už paimtą medų, M. jam davė apie 7000 eurų. Ji nurodė adresą, važiavo pagal navigaciją į (duomenys neskelbtini) rajoną, vienas važiavo. Galėjo būti, kad sumokėjo 6300 eurų už medų, tikslios sumos nepamena. Su M. sutarė, kad jis paduos pinigus ir paims medų. Pinigus padavė R. K., jis turi ūkį. Medų pasikrovė, dokumentų jam nedavė, nežinojo, kad jie reikalingi, nes Latvijoje dokumentai reikalingi tik akcizinėms prekėms. Iš viso buvo 96 kibirai medaus. Kai atvažiavo į Šiaulių muitinės skyrių, tada R. pristatė ir medaus įsigijimą, gabenimą patvirtinančius dokumentus (važtaraštį), jis juos pasirašė. Medus ne jo. Dėl to, kas įvyko nuoširdžiai gailisi, prašo grąžinti medų teisėtai savininkei. T. M. pažįsta 2 metus, ji prekyba užsiima. T. M. taip pat jam nesakė, kad Lietuvoje tokie dokumentai reikalingi, to nesakė ir R. K. Nuoširdžiai gailisi, prašo skirti mažiausią baudą ir atiduoti medų.
Liudytoja T. M. teisme parodė, kad ji sudarė susitarimo sutartį su G. K., kad jis jai parveš medų iš Lietuvos. Medaus pardavėją rado per pažįstamą, nes Lietuvoje medus pigesnis, pirko jį sau ir perpardavimui, užsiima prekyba žemės ūkio produktais. Su pardavėju tarėsi asmeniškai telefonu, sakė, kad K. atvažiuos paimti medų, sutarė kainą. K. davė pinigus, gavosi 96 kibirai medaus. Atrodo, jam padavė apie 6500 Eur ir dar kažkiek, jei būtų daugiau medaus. Su pardavėju sutarė, kad jis atsiųs jai sąskaitą elektroniniu paštu, tačiau iki šiol negavo, prekės taip pat. K. važiavo pirmą kartą parvežti jai medaus, nežino, dėl ko jis dokumentų nepaėmė, tikriausiai neatkreipė į tai dėmesio. Latvijoje tokiai apimčiai tikrai nereikia dokumentų. Jei vežama virš 7 tonų, tada reikia, bet iki 3,5 tonos dokumentų nereikia. Supranta, kad turi laikytis Lietuvos įstatymų, bet tai įvyko pirmą kartą, prašo grąžinti medų.
Liudytojas R. K. teisme parodė, kad jam paskambino moteris iš Latvijos, ji sakė atsiųs vairuotoją paimti medų. Atrodo, 2,5 tonos turėjo medaus. Turi virš 100 avilių, jie sutarė kainą po 2,5 euro. Sutarė, kad vairuotojas atveš ir pinigus, nes be pinigų medaus neduoda. Po to pasakė adresą ir vairuotojas atvažiavo, tai buvo G. K. Vairuotojas pamiršo paimti dokumentus, o jis nesusižiūrėjo, nepasirašė, bet juos tikrai buvo atspausdinęs. Yra ūkininkas, žino tvarką ir negalėtų parduoti tokio kiekio medaus be dokumentų, jį nuolat tikrina. Važtaraščius buvo išrašęs, o sąskaitą gali siųsti ir elektroniniu paštu. Vairuotojas tiesiog pamiršo pasiimti dokumentus, o jis juos pasirašyti. Buvo 96 kibirai, tai 2600 kilogramų medaus, po 2,10 eurų už kilogramą. Buvo nuvykęs į muitinę, bet iš jo pristatytų dokumentų neėmė, todėl juos atidavė vairuotojui.
Šalies argumentai
G. K. 2017-10-12 paaiškinime nurodė, kad 2017-09-17 jis važiavo į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) r. nupirkti ir parvežti medų, 96 kibirus. Pinigus jam davė T. M. Nežinojo, kad reikalingi dokumentai, nuoširdžiai gailisi, Lietuvoje būna nedažnai. Medus ne jo, jis buvo tik ekspeditorius pagal susitarimą (b. l. 8).
Iš 2017-09-15 susitarimo tarp T. M. ir G. K. matyti, kad jie sudarė sutartį dėl medaus pervežimo iš pardavėjo Lietuvoje R. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini) r., pirkėjai T. M. į Latviją, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-09-17 11.50 val. patikrinus automobilį „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog automobilyje vežamas medus. Paprašius vairuotojo G. K. pateikti gabenamo krovinio dokumentus vairuotojas krovinio dokumentų neturėjo (b. l. 12).
Iš daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad iš Latvijos Respublikos piliečio G. K. paimta: 92 vnt. pilnų kibirų po 20 l medaus, 3 vnt. pustuščių kibirų po 20 l medaus ir 2 vnt. pilnų kibirų po 10 l medaus, iš viso 2751,60 kg medaus (b. l. 13, 15).
Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūno tarnybiniame pranešime dėl sulaikytų prekių vertės ir kodo nustatymo nurodyta, kad natūralaus medaus (kodas 0409 00 00 00), kiekio 2751,60 kg, muitinė vertė iš viso 5145,49 Eur (po 1,87 Eur/kg) (b. l. 14).
Teisme G. K. pateikė ir prie bylos pridėtas 2017-09-17 tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (originalas), tvirtinantis sulaikyto medaus paėmimą (įsigijimą) ir gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, vežėjas G. K. (b. l. 24). Gauti ir kiti prekės įsigijimą tvirtinantys dokumentai, sąskaitos (jų kopijos), iš kurių matyti, kad gabento ir sulaikyto medaus pardavėjas R. K., o pirkėja T. M. (b. l. 25, 26).
Teismas, nešališkai įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad G. K. pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį.
Motyvuojamoji dalis
ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų asmeniui užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. Kaip nustatyta, G. K. 2017-09-17 11.50 val. (duomenys neskelbtini) r., automobiliu „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno 2751,60 kg medaus be gabenimą arba įsigijimą patvirtinančių dokumentų, bendra krovinio vertė 5145,49 Eur, kas sudaro 136,63 bazinį bausmių nuobaudų dydį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnyje numatytame pažeidime pavojinga veika laikoma prekių gabenimas be dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti. Šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar asmuo dokumentus pamiršo, ar pareigūnui jų nepateikė dėl susijaudinimo, sumišimo, ar jų nepaėmė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N14-1220/2006, Nr. N13-266/207, N62-2364/2010). Teisme G. K. sutiko padaręs administracinį nusižengimą, nurodė, kad jis Lietuvoje būna nedažnai, medų vežė pirmą kartą ir jam Lietuvoje galiojanti tvarka nebuvo žinoma, kiti apie tai jo neinformavo nei medaus pirkėja T. M., nei pardavėjas R. K., nežinojo, kad tokie dokumentai Lietuvoje yra reikalingi, dėl to nuoširdžiai gailisi. Taigi G. K. jo tikrinimo metu tikrinančiam pareigūnui nepateikė gabenamos prekės (medaus) gabenimą arba įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Byloje surinkti įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama asmens padarytos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.
Turto konfiskavimas, kaip administracinio poveikio priemonė, reglamentuojamas ANK 29 straipsnyje. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai konkrečiuose ANK straipsniuose, kurių atveju, esant ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytai bent vienai sąlygai, teismas gali taikyti ir to turto konfiskavimą, kuris nėra pažeidėjo nuosavybė. Tačiau ANK 29 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta, kad už ANK 214 straipsnyje numatytą nusižengimą gali būti konfiskuojamas turtas, kuris nėra pažeidėjo nuosavybė.
Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad G. K. gabenamas medus priklausė ne jam, o T. M., tai patvirtina bylos rašytiniai įrodymai (prekės įsigijimo dokumentai), todėl, įvertinus ANK 29 straipsnyje nustatytas turto konfiskavimo taisykles, o būtent tai, kad už ANK 214 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą galima konfiskuoti tik turtą, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, byloje sulaikytas ir paimtas medus nekonfiskuotinas, grąžintinas jo teisėtam savininkui.
Skiriant administracinę nuobaudą už nusižengimus, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. G. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, G. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs nuobaudos individualizavimui svarbias aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti G. K. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nors ir minimali, tačiau 1000 Eur bauda šiuo atveju nėra proporcinga nuobauda nei nusižengimo pobūdžiui, nei tą pažeidimą padariusio asmens pavojingumui. Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad prekių (medaus), kurias gabeno G. K., įsigijimą patvirtinantys dokumentai realiai buvo, tačiau G. K. nusižengimo padarymo metu jų su savimi neturėjo pasiėmęs. Be abejonės, tai nešalina jo administracinės atsakomybės, tačiau rodo mažesnį veikos pavojingumą, tuo labiau, kad G. K. pirmą kartą baudžiamas už tokio pobūdžio pažeidimą, Latvijoje ši veika nėra kriminalizuota. Be to, G. K. dirba, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas daro išvadą, jog sankcijoje numatyta net ir minimali nuobauda – 1000 Eur bauda, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga sankcija padarytam formaliam pažeidimui, todėl taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos skirtinos administracinės nuobaudos – baudos atžvilgiu. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui ne tik nubausti, o siekiant jį auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismo vertinimu, 500 Eur bauda G. K. bus pakankama nuobauda, kad būtų pasiekti minėti administracinės nuobaudos tikslai.
Išaiškinti G. K., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu jis nurodytu laiku negali sumokėti baudos, turi teisę prašyti LR mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju tektų sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už paskirtą baudą (ANK 675 str. 2-3 d., 676 str. 2 d., CPK 609 str., 610 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
G. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Paimtas prekes (medų), nutarimui įsiteisėjus – 2751,60 kg medaus, grąžinti teisėtai savininkei T. M.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.