- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-09-21
- Bylos Nr.
- 1-177-175/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 20-1-00731-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Kaltinamasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- I. E.
- Advokatai
- Artūras Bauža
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam R. P., jo gynėjui advokatui Artūrui Baužai, nukentėjusiajai I. E., ekspertui Juozui Vėlavičiui,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, bedarbis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. P. 2009 m. rugpjūčio 9 d., laikotarpyje nuo 18 val. 00 min. iki 19 val. 00 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė D. E. mažiausiai 20 smūgių kumščiu, medine kėde ir medinės kėdės nuolauža į kairįjį žandą, smakrą ir apatinę lūpą, nosį, kaktos centrinę ir kairę pusę, kairę ausį ir kairę smilkininę sritį, pakaušio sritį ties gumburu, dešinio peties sritį užpakaliniame paviršiuje, dešinio žasto vidurinę dalį išoriniame paviršiuje, dešinį dilbį priekiniame paviršiuje, kairės alkūnės sritį, kairę plaštaką, dešinės šlaunies priekinio paviršiaus viršutinę dalį, viršugalvį ir kaklo sritį, tuo šiam padarė daugybinius sumušimus su poodinėmis bei gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvomis ir paviršiniais odos nubrozdinimais veide– kairiajame žande, smakre ir apatinėje lūpoje, nosies nugarėlėje, kaktos centrinėje dalyje ir kairėje pusėje; kairės ausies kaušelyje ir kairėje smilkininėje dalyje, pakaušio srityje ties gumburu; dešinio peties srityje užpakaliniame paviršiuje; dešinio žasto vidurinėje dalyje išoriniame paviršiuje; dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, kairės alkūnės srityje, kairės plaštakos nugarėlėje ties vidurio piršto krumpliu; dešinės šlaunies priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje; šešias muštines žaizdas viršugalvyje; kaklo srities sumušimą, pasireiškusį kraujosruva kaklo minkštuosiuose audiniuose dešinėje- priekinėje dalyje, paliežuvinio kaulo dešinio rago ir skydinės kremzlės lūžiais su gerklų gleivinės plyšimu, sukėlusiu vidinį kraujavimą, nuo ko D. E. mirė. Tokiais veiksmais kaltinamasis R. P. tyčia nužudė D. E..
Kaltinamasis R. P. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 9 d. vakare jam būnant su savo žmona A. P. pas D. E. namuose ir begeriant trauktinę „Starka“, A. pasakė, jog prie Nemuno vaikšto kažkoks vyriškis ir prievartauja vaikus. Jis paklausė D. gal tai jis, o šis pasityčiodamas atsakė „aš“. Tada jis sudavė D. kumščiu, šis trenkė atgal. Tada jis vėl sudavė D. , o šis jam trenkė į šonkaulius. Jie parkrito ant grindų. D. jį talžė. Žmona bandė juos skirti, D. pagriebė jai už plaukų. Tada jis pašoko, pagriebė kėdę ir sudavė D. kartą per šoną. D. ėjo link I., o jis paėmė kėdės nuolaužą - sėdimą dalį ir trenkė su šia nuolauža 3 kartus D. per galvą, 3 kartus į šonus. Susilenkusiam D. E. spyrė į žandą, bet šis nenugriuvo. Per kaklą nesudavė. Mušamas nuolaužomis, D. dengėsi rankomis. Daugiau niekas D. nemušė. Kai atėjo pas D. į svečius, ant šio veido sumušimų nesimatė. Po visų smūgių D. E. buvo sąmoningas. A. kažkur išėjo, o jis su I. atsisėdo prie stalo. Išgirdęs, kad kažkas nukrito, nuėjo į vonią ir pamatė nukritusį D.. Jis bandė D. ištraukti, liepė I. i kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jis darė dirbtinį kvėpavimą. Nesulaukęs greitosios išėjo namo. Išeidamas iš buto buvo įsitikinęs, kad D. E. gyvas. Jis negalėjo kumščiu suduoti 30 smūgių, nes jo ranka buvo po operacijos, buvo lūžusi, o kita jo ranka yra silpna. Jis nenorėjo nužudyti D. E., tai įvyko netyčia. Jei nebūtų išgėręs, taip nebūtų įvykę. Prieš tai jis buvo išgėręs su žmonos tėvu „pūslę“ alaus, o vėliau gėrė „Starką“.
Motyvuojamoji dalis
R. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, be paties kaltinamojo prisipažinimo yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų, eksperto parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji I. E. parodė, kad 2009-08-09 pavakary į svečius atėjo R. P. su žmona ir atsinešė butelį „Starkos“ ir sidro. Išgertuvių metu A. pasakė, kad D. yra pedofilas, prievartauja vaikus. Vyrai stumdėsi kieme, kaimynai ramino, tad jie sugrįžo į kambarį. Apie stumdymąsi kieme ji žino iš kaimynų. Kuris sudavė pirmas, ji nežino. Kaip subyrėjo kėdė, ji nematė. R. su nuolauža sudavė D. į kaklo sritį. Ji matė, kaip jos vyrui buvo suduoti kokie 3 smūgiai. Po to vyras sėdėjo ant kilimų. Ji visąlaik kambaryje nebuvo, vaikščiojo tai į virtuvę, tai į kiemą. D. nuėjo į tualetą. Kai vyras buvo tualete, R. ten nėjo. Pašaukus vyrą, šis neatsiliepė, todėl nuėjo pažiūrėti į tualetą, ten jį ir rado susmukusį, ištempė. Ji laukė greitosios medicinos pagalbos. Kaip išėjo R., nematė.
Liudytoja A. P. parodė, kad 2009-08-09 ji su vyru R. P. nuėjo pas E. į svečius, nusinešė butelį „Starkos“ ir sidro. R. su D. E. gėrė „Starką“, ji sidrą. Kalbėjo apie tai, kad neleidžia dukros prie Nemuno, nes ten ją norėjo išprievartauti, dabar vėl kažkas vaikšto. D. E. pasakė, kad jis ten vaikšto, ką jam padarys. Pirmas smogė R.. Vyrai susikumščiavo prie sekcijos. Sudavė vienas kitam po 2-3 smūgius. Po to R. trenkė D. kėdės atlošu gal porą kartų, kėdė subyrėjo, mušėsi ant žemės. D. ėjo link I., o ji pasakė, kad „muštynės baigtos“. Tada D. pagriebė ją už plaukų, o R. ją gynė, sudavė kėdės lužena, tačiau, kur, nematė. D. nedejavo, neprašė nemušti. Ji išėjo laukan, o kai grįžo R. šaukė I. E., kad padėtų rasti pulsą. Ji išėjo pas kaimynus pagalbos.
Liudytoja V. M. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 9 d. pas ją atėjo girta I. E. ir pasakė, kad užmuštas D. , kad užmušė R.. Ji liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Ji matė D. E. koridoriuje, sužalojimų nematė.
Liudytojas E. S. parodė, kad pas jį atėjo A. P. prašydama eiti patikrinti pulsą. A. P. sakė, kad viską išprovokavo žuvusysis. R. agresiją sukėlė tai, kad D. E. galimai tvirkina vaikus. A. P. pasakojo, kad kilo muštynės, o paskui buvo panaudota kėdė.
Ekspertas Juozas Vėlavičius visiškai patvirtino savo išvadą ir parodė, kad mirties priežastis – smūgis į kaklą, gerklų sužalojimas. Tai turėjo būti arba atskiras smūgis į gerklę arba smūgis greta, kuris skaidosi. Smūgis į kaklo sritį riboto paviršiaus daiktu – kumščiu, alkūne, keliu, koja. Tai stiprus greitas smūgis, nes didelis lūžis, deformacija, laužtas kaulas, trūko gleivinė. Šiuo atveju kaulas net sprogo. Gali smūgis išsiskaidyti. Mušta kėde, kuri turi kojas, skersinius, atlošą. Todėl išsiskaidantis objektas palieka daugiau smūgių. Viršugalvyje 6 žaizdos, sužalojimo braižas panašus, objektai briaunuoti. Kraujo rasta plaučiuose. Girtumas sunkaus laipsnio. Žmogaus sąmonė turėjo būti blausi. Alkoholis iškreipia skausmo suvokimą, toks kiekis artimas narkozei, tai, kaip antidepresantas.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota lavono radimo vieta, poza, prie jo buvę bei išimti daiktai (t. 1, b. l. 5- 10, 11- 13, 14, 15, 20- 21, 22- 24).
Įtariamojo R. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota vieta, kaip įtariamasis parodė, kur vaikščiojo, kokius veiksmus atliko jis pats, nukentėjusysis bei kiti asmenys 2009-08-09, kai įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju, nurodė vietas, kur kokie veiksmai buvo atlikti ( t. 1, b.l. 168-169).
Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 867/09 (02) konstatuota, kad D. E. mirties priežastis - kaklo srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kaklo minkštuosiuose audiniuose, paliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžiais su gerklų gleivinės plyšimais, kas sąlygojo kraujavimą į kvėpavimo takus ir asfiksiją į plaučius aspiravus kraujo. D. E. mirė 1-4 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje. D. E. prieš mirtį buvo vartojęs surogatinio etilo alkoholio, turinčio izopropilinio alkoholio priemaišą. Jo lavono kraujyje rasta 2,68 ‰ etilo alkoholio ir 0,28 ‰ izopropilo. Tokia koncentracija kraujyje gyvam atitinka sunkų girtumo laipsnį.
1. mirties priežastimi tapęs kaklo srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kaklo minkštuosiuose audiniuose dešinėje-priekinėje dalyje, paliežuvinio kaulo dešinio rago ir skydinės kremzlės lūžiais su gerklų gleivinės plyšimu. Sužalojimas padarytas prieš pat mirtį (iki l val. ) vieno ar daugiau trauminių poveikių kietu buku riboto paviršiaus daiktu į šią kaklo sritį pasėkoje ir galėjo susidaryti nuo smūgio ranka kietu buku riboto paviršiaus daiktu ar įspyrus koja. Užpuolikas šio sužalojimo padarymo metu turėjo būti D. E. iš priekio arba iš dešiniojo šono. Tokio pobūdžio sužalojimas (gerklas deformavę paliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžiai su gleivinės plyšimu ir kraujavimu į kvėpavimo takus) atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir šiuo atveju tapo pagrindine mirties priežastimi;
2. šešios muštinės žaizdos viršugalvyje padarytos prieš pat mirtį (galimai tuo pat metu kaip ir 1. sužalojimas) šešių trauminių poveikių pasėkoje kietu buku riboto paviršiaus daiktu, turinčiu tiesiaeigių briaunų, kuo galėjo būti kėdė ir jos dalys ar kitas panašių savybių daiktas. Šių žaizdų padarymo metu D. E. ir užpuoliko tarpusavio padėtys galėjo būti įvairios. Didelės, gilios ir gausiai kraujuojančios žaizdos atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Šiuo atveju ženklus kraujavimas iš žaizdų galėjo apsunkinti bendrą sveikatos būklę, tačiau netapo tiesiogine mirties priežastimi;
3. daugybiniai sumušimai su poodinėmis bei gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvomis ir paviršiniais odos nubrozdinimais veide- kairiame žande, smakre ir apatinėje lūpoje, nosies nugarėlėje, kaktos centrinėje dalyje ir kairėje pusėje; kairės ausies kaušelyje ir kairėje smilkininėje srityje, pakaušio srityje ties gumburu; dešinio peties srityje užpakaliniame paviršiuje; dešinio žasto vidurinėje dalyje išoriniame paviršiuje; dešiniojo dilbio priekiniame paviršiuje, kairės alkūnės srityje, kairės plaštakos nugarėlėje ties vidurinio piršto krumpliu; dešinės šlaunies, priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje. Pastarieji sumušimai padaryti taip pat prieš pat mirtį paveikus išvardintas sritis kietais bukais daiktais mažiausiai šešiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Tokio pobūdžio sužalojimai gyvam asmeniui atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą ir nėra duomenų, kad šiuo atveju būtų turėję esminės įtakos mirčiai;
4. dvi šviežios paviršinės pjautinės žaizdelės kairio riešo srities priekinio paviršiaus vidiniame krašte padarytos taip pat prieš pat mirtį aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir mirčiai įtakos neturėjo.
Pomirtinių sužalojimų D. E. kūne nenustatyta. Nors visi D. E. kūne konstatuoti sužalojimai yra savo ranka pasiekiamose vietose, tačiau labai mažai tikėtina, kad juos D. E. galėjo pasidaryti pats, išskyrus poodinę kraujosruvą kairės plaštakos nugarėlėje ties vidurinio piršto krumpliu. Pastarąją galėjo pasidaryti ir pats D. E. smogdamas kitam asmeniui. Poodinės kraujosruvos dešinės rankos dilbio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešiniame žaste galėtų būti susidaręs rankomis blokuojant smūgius (dengiantis ir saugant galvą) ( t. 1, b.l. 33- 39, 40, 41, 42).
Specialisto Juozo Vėlavičiaus paaiškinime užfiksuota, kad jis paaiškino, jog paviršinės pjautinės žaizdelės kairiojo riešo priekinio paviršiaus vidiniame krašte galėjo susidaryti griuvimo pasekoje, šia rankos sritimi kliudant daiktą, turintį aštrias lygiagrečias briaunas. Individualios žalojančio daikto savybės žaizdoje neužsifiksavo, žaizdos pagal savo pobūdį ir lokalizaciją neatitinka gynybinių sužalojimų sąvokos ( t. 1, b. l. 43).
Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 354/ 09 (01) konstatuota, kad ant tirti pateiktų įtariamojo R. P. marškinėlių, bridžų, batų yra D. E. kraujas su 99, 999999999 % tikimybe (t. 1, b.l. 53- 61).
MRU TMI Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-2455/ 09(02) konstatuota, kad R. P. padaryta odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, kaklo kairėje, muštinė žaizdelė kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kaklo kairėje, dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, krūtinės ląstoje abipus, pilve, abiejose šlaunyse. Odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, kaklo kairėje, muštinė žaizdelė kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kaklo kairėje, dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, galėjo būti padarytos 2009-08-09. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau 17 trauminių poveikių. Poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje abipus, pilve, abiejose šlaunyse padarytos prieš savaitę laiko ar daugiau iki apžiūros (t. 1, b. l. 199- 200).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1029 konstatuota, kad R. P. iškvepiamame ore 2009-08-09, 22:10 rasta 1, 74 ‰ etilo alkoholio, 22:30 rasta 1, 32‰ etilo alkoholio. Šlapimo tyrimas paimtas 22:15, rasta 1, 93 ‰ etilo alkoholio. Nustatytas lengvas girtumo laipsnis (t. 2, b.l. 2).
Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas
Kaltinamasis R. P. pripažino esmines įvykio aplinkybes. Teismui nekelia jokių abejonių kaltinamojo paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių ir kaltinamojo paaiškinimus teismas vertina kaip objektyvius, pilnai atitinkančias įvykio aplinkybes. Kaltinamasis R. P. patvirtino esmines įvykio aplinkybes, kad D. E. jis sudavė smūgius rankomis, kėde, jos nuolaužomis. Neneigia, kad nukentėjusiajam sudavė smūgius koja, tik tvirtina, kad spyrė į žandą, o ne į kaklą. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 867/09 (02) konstatuota, kad D. E. mirties priežastis -kaklo srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kaklo minkštuosiuose audiniuose, paliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžiais su gerklų gleivinės plyšimais, kas sąlygojo kraujavimą į kvėpavimo takus ir asfiksiją į plaučius aspiravus kraujo. D. E. mirė 1- 4val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje.
Teismo medicinos ekspertizės išvada patvirtina D. E. sužalojimo pobūdį ir intensyvumą, kas nevisiškai atitinka kaltinamojo, nukentėjusiosios I. E. paaiškinimus. Kaltinamasis neigia suduotų smūgių skaičių, tačiau jo parodymus paneigia specialisto išvada bei nukentėjusiosios I. E. parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu, kur ji parodo, jog matė, kaip kaltinamasis kėdės nuolauža suduoda D. E. į kaklo sritį. Šie parodymai atitinka ir specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad pagrindinė mirties priežastis yra kaklo srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kaklo minkštuosiuose audiniuose dešinėje-priekinėje dalyje, paliežuvinio kaulo dešinio rago ir skydinės kremzlės lūžiais su gerklų gleivinės plyšimu. Sužalojimas padarytas prieš pat mirtį (iki l val. ) vieno ar daugiau trauminių poveikių kietu buku riboto paviršiaus daiktu į šią kaklo sritį pasėkoje ir galėjo susidaryti nuo smūgio ranka kietu buku riboto paviršiaus daiktu ar įspyrus koja. Užpuolikas šio sužalojimo padarymo metu turėjo būti D. E. iš priekio arba iš dešiniojo šono. Tokio pobūdžio sužalojimas (gerklas deformavę paliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžiai su gleivinės plyšimu ir kraujavimu į kvėpavimo takus) atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir šiuo atveju tapo pagrindine mirties priežastimi.
Įvertinant kaltinamojo R. P. padarytus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, suduotų smūgių skaičių, panaudotą įrankį, sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, darytina išvada, kad R. P. suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir nors D. E. mirties nesiekė, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. R. P. kaltė nužudžius D. E. įrodyta.
Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. kaip nužudymas itin žiauriai. Ši kvalifikacija buvo grindžiama ilgalaikiu mušimu bei daugybės sužalojimų padarymu. Šis kvalifikuojantis požymis nepasitvirtino, kadangi teismas nenustatė nei kankinimo požymių, nei požymio itin žiauriai.
Nužudymas, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kiekvienas nužudymas yra žiaurus aktas, tačiau ne kiekvienas gali būti pripažintas itin žiauriai. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, dėl kurių žmogaus mirtis įvyksta per ilgą laiko tarpą, kai nukentėjusiajam sukeliamos kančios jį ilgą laiko tarpą mušant, deginant ar kitu itin žiauriu būdu, kas liudija ypatingą nusikaltimo ir kaltininko žiaurumą. Sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis įstatymo požymis, kuris nustatomas, įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją. Vien suduotų smūgių kiekis ne visuomet apsprendžia kvalifikuojančio požymio – itin žiauriai - kvalifikavimą. Teismo medicinos ekspertizės išvada yra nustatyta, kad sužalojimai D. E. yra padaryti 20 smūgių pasekoje, ir kad mirtis įvyko 1 –4 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje. Ekspertas apklaustas teisme patvirtino, kad nukentėjusiojo būsena įvykio metu buvo sunkaus girtumo laipsnyje, jo sąmonė turėjo būti blausi, nes sunkaus girtumo laipsnis iškreipia skausmo suvokimą ir toks kiekis yra artimas narkozei. Taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusysis buvo nužudytas kankinant ar kitaip itin žiauriai. Kaltinamasis R. P. paaiškino, kad tai truko apie penkias minutes. Teismas kaltinamojo paaiškinimus pripažino kaip objektyvią tiesą atitinkančius, išskyrus smūgių skaičių. Kadangi tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo muštynės vyko tarpusavyje, o kaltinamasis neigia sudavęs jam inkriminuojamų smūgių skaičių, kolegija neturi pagrindo netikėti specialisto išvadoje užfiksuotų smūgių skaičiumi bei specialisto paaiškinimu teisminio nagrinėjimo metu. Teismas vadovaujasi kaltinamojo parodymais, ir daro išvadą, kad muštynės truko trumpą laiką, ir D. E. nuo patirtų sužalojimų mirė per trumpą laiko tarpą. Todėl teismas kaltinamojo R. P. nusikalstamą veiką iš LR BK 129 str. 2 d. 6 p. perkvalifikuoja į LR BK 129 str. 1 d.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas kaltinamajam R. P. bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
R. P. padarė labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia.
R. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (t. 2, b.l. 1).
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai, vėliau apklausiamas iš dalies, tačiau teisminio nagrinėjimo metu suteikus paskutinį žodį prisipažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiosios, nuoširdžiai gailėjosi. Teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, todėl teismas tai pripažįsta kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. P., atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 196), neteistas (t. 1, b. l. 197), buvusių darbdavių UAB ”(duomenys neskelbtini)”, UAB ”M.” charakterizuojamas patenkinamai.
Įvertinus visas šias aplinkybes, R. P. skirtina baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji I. E. pareiškė 50 000 Lt civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, tačiau nedetalizavo, kas sudaro turtinę ar neturtinę žalą.
Nukentėjusioji nepateikė teismui nei vieno rašytinio įrodymo, pagrindžiančio jos turėtą turtinę žalą dėl kaltinamojo neteisėtos veikos. Pripažino, kad gavo laidojimo pašalpą. Dėl to nėra pagrindo svarstyti turtinės žalos atlyginimo klausimo. Tačiau nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.
Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiosios I. E. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas pilnai, jai priteistina 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nužudytasis D. E. yra nukentėjusiosios I. E. sutuoktinis. Nukentėjusioji su juo vedė bendrą ūkį. Dėl vyro mirties ji be abejo patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Sutuoktinis buvo mušamas jos akivaizdoje. Kaip jau minėta, D. E. mirė dėl tyčinių R. P. veiksmų. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad nukentėjusiosios I. E. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nusp rendžia:
R. P. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d. ir nuteisti 11 (vienuolikai) metų laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2009-08-09.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010-09-21.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.
Priteisti iš R. P. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių) nukentėjusiajai I. E. neturtinei žalai atlyginti.
Daiktinius įrodymus - medinės kėdės nuolaužas, du plastikinius ir vieną stiklinį butelį, 23 vnt. cigarečių nuorūkų, dėmių nuoplovas rastas įvykio vietoje, skysčio pavyzdį, dėmių nuoplovas rastas ant R. P. kūno, peilį plastikine rankena, esančius prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Kompaktinį diską su pokalbių įrašais, esantį prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
R. P. bridžus, marškinėlius be rankovių, batus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. P..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.